Galvojant apie magistrantūros studijas: įvardijo, kiek didesnis atlyginimas laukia

Agnė Augustinaitė

Mintys apie galimybę tęsti studijas magistrantūroje gali aplankyti skirtingais gyvenimo etapais – iš karto baigus bakalauro studijas, įsiliejus į darbo rinką ir ėmus svarstyti apie tolimesnį karjeros kelią arba gerokai vėliau, pajutus tam tikros srities žinių atnaujinimo poreikį. Neretai su šiomis mintimis kyla ir dvejonių – o kas iš to? kodėl reikalingos magistrantūros studijos? kokią naudą jos neša?

 

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto dekano prof. dr. Šarūno Pauliko, tokie klausimai neretai kyla inžineriją baigusiems studentams. „Dažnas svarsto, kodėl reikia tęsti studijas, mat norint gauti gerą darbą elektronikos, elektros ar informatikos inžinerijos srityse užtenka ir bakalauro laipsnio. Talentingi inžinieriai rinkoje itin paklausūs, o daugybė jaunų specialistų, vien su bakalauro diplomu, džiaugiasi gerais atlyginimais, puikiomis įsidarbinimo galimybėmis ir darbo sąlygomis“, – pastebi jis. Vis tik magistrantūros laipsnis – ne tik užrašas diplome, jis atneša ir praktinės naudos.

Karjeros ir didesnio atlygio galimybės

 

Magistrantūros studijos suteikia galimybę kelti kvalifikaciją ir atveria platesnes galimybes rinktis darbo vietą, suteikia konkurencinį pranašumą. Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktoje analitinėje apžvalgoje „Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje 2020“ minima, kad šiuo metu Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą įgiję 57,6 proc. 30–34 m. amžiaus gyventojų, o Lietuvos aukštojo mokslo absolventų užimtumas Lietuvoje – vienas didžiausių vertinant Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių mastu. „Magistrantūros studijų diplomas padeda išsiskirti darbo rinkoje, nes atsiduriate tarp ~25 proc. labiausiai išsilavinusių žmonių. Visuomenei ir rinkai reikia subrendusių specialistų, gebančių kurti inovacijas ir dirbti aukščiausio lygio technologijomis, vadovauti projektams. Tam reikalingas žinias suteikia antros pakopos studijos“, – sako Š. Paulikas.

 

Antros pakopos išsilavinimas vertinamas ir skaitine išraiška. STRATA duomenimis, 2018 m. absolventų, ką tik studijas baigusių Elektronikos ir elektros inžinerijos srities magistrantų, vidutinis atlygis jau buvo 64 proc. didesnis nei baigusių tos pačios srities bakalauro studijas. Šis procentas kas ketvirtį didėjo.

„Magistro laipsnis atveria daug platesnių ir įvairesnių karjeros galimybių, nesvarbu, ar norima geresnių pareigų savo įmonėje, ar pakeisti darbo pobūdį kitoje įmonėje, ar net išbandyti jėgas individualioje veikloje. Daugelis darbdavių ieško darbuotojų su gilesnėmis žiniomis ir geresniais įgūdžiais, o magistro laipsnis padeda išsiskirti iš minios“, – akcentuoja VGTU Elektronikos fakulteto dekanas.

Būdas neatsilikti nuo naujovių

 

Nestinga teigiančių, jog taptum geru techniku ar programuotoju nereikia 4 ar daugiau metų mokytis. „Taip, profesiją įgyti galima ir per trumpesnį laiką, tačiau tapti inžinieriumi ir išsilavinusiu žmogumi – vargu. Išmokti atlikti mechaninį veiksmą ir įgyti paprastų įgūdžių galima ir per 1–2 metus, tačiau galvojant apie ateities karjeros kelią, anksčiau ar vėliau, ima trūkti platesnio suvokimo, požiūrio, atsiveria žinių bei bendro išsilavinimo spragų. Kartais, be aukštesnio išsilavinimo, tiesiog nėra galimybės užimti aukštesnes pareigas“, – pastebi Š. Paulikas.

 

Antros pakopos studijas neretai renkasi ne tik ką tik baigę, bet ir jau savo srityje darbo patirties įgiję specialistai. Anot Š. Pauliko, studijuoti grįžtama norint susipažinti su naujausiomis srities technologijomis, aktualiais tyrimais, moderniomis naujovėmis, jų taikymu praktikoje. „Ne veltui kai kurie darbdaviai ragina specialistus plėsti akiratį studijuojant magistrantūros studijose – tai suteikia galimybę tobulėti, imtis tyrimų, įvaldyti naujausią įrangą, tokiu būdu atnaujinant žinias ir įgūdžius, prisidėti prie organizacijos, kurioje dirbama, augimo, plėtros. Specialistui tai padeda neatsilikti nuo naujovių bei išlikti konkurencingam darbo rinkoje, o tai ypač svarbu technologijų ir inžinerijos moksluose – šios sritys kinta labai greitai“, – pastebi VGTU Elektronikos fakulteto dekanas.

Naujos perspektyvos derinant darbą ir mokslą

 

Nors Lietuva pasižymi aukštais išsilavinimo rodikliais bei didele aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų dalimi, mokymosi visą gyvenimą srityje, gerokai atsilieka nuo kitų ES valstybių. Nenuostabu, jog siekiant prisidėti prie specialistų domėjimosi savo srities naujovėmis ir nuolatinio žinių tobulinimo, aukštosios mokyklos siekia sudaryti sąlygas įgyti magistro diplomą sėkmingai derinant studijas ir darbą.

„Šiuolaikiškos VGTU Elektronikos fakulteto magistrantūros studijos organizuojamos pagal lankstų tvarkaraštį, derinant neakivaizdines ir nuotolines studijas, tai sudaro galimybes studijuoti net ir dirbant visą darbo dieną“, – atkreipia dėmesį Š. Paulikas.

 

VGTU Elektronikos fakulteto magistrantūros studijos, žurnalo „Reitingai“ duomenimis, jau trečius metus – pripažįstamos geriausiomis Lietuvoje. Fakultete siūlomas platus studijų programų spektras, tarp kurių sau tinkamą sritį gali rasti bet kuris, besidomintis pažangiomis energetikos technologijomis, robotizacija, automatika, dirbtiniu intelektu, atvirojo kodo sistemomis, kompiuterių inžinerija, telekomunikacijomis.

***

Vilniaus Gedimino technikos universitetas – pažangi aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus specialistus. VGTU užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką orientuotas studijas, atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 3 mokslo centruose, 22 laboratorijose. Universitete veikia moderniausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras. Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VGTU suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikos galimybes.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.