Gabių ir talentingų vaikų ugdymo atodangos

Arvydas Praninskas

Su kokiais iššūkiais Lietuvoje susiduriama ugdant gabius ir talentingus vaikus, kaip jie sprendžiami, kokios tokių mokinių ugdymo ir ugdymosi perspektyvos? Apie tai „Švietimo naujienos“ kalbėjosi su Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitike, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesore dr. Dalia Survutaite.

 

Gerbiama profesore, pristatydama savo parengtą švietimo problemos analizę „Gabių ar (ir) talentingų vaikų ugdymas“, atkreipėte skaitytojų dėmesį, kad Lietuvoje statistiškai turėtų būti apie 10 tūkstančių gabių mokinių: remiantis Europos šalyse taikomais vertinimais ir kriterijais, jie sudaro maždaug 3 proc. bendro šalies moksleivių skaičiaus. Viena vertus, turbūt galėtume sakyti, kad tai mūsų nacionalinis turtas, kita vertus, neišvengiamai sektų klausimas, ar tinkamai juo rūpinamės? Galbūt pradėkime nuo to, koks, jūsų akimis, būtų teisingiausias atsakymas į šį klausimą?

Suprantama, kad gabūs ir talentingi asmenys yra nacionalinis turtas. Yra įrodyta, kad ankstyvos investicijos į asmens gabumų plėtrą perspektyvoje teikia didelę grąžą visuomenei. Ir šiuo metu, ekonominės krizės akivaizdoje, ekonomistai primena apie tikslingiausią ir efektą duodančią investiciją į savo ir vaikų išsilavinimą, kvalifikacijos tobulinimą.

 

Pripažinkime, kad teoriškai išskirtų gabių mokinių dalis yra didelė. Todėl svarbu skirti dėmesio jų sėkmingam ugdymui, atpažintų ir įvertintų gabumų raiškai. Tačiau šiuo metu gabių mokinių registracijos nėra. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų 2017–2019 m. išorinio vertinimo duomenimis, gabių ir talentingų vaikų ugdymas aukščiausiu (4) lygiu sudaro nedidelę dalį – 14,4 proc. nuo visų tais metais vertintų mokyklų ugdymo praktikos. Be to, formalųjį švietimą papildantis ugdymas tik iš dalies aprėpia hipotetinę gabiųjų vaikų populiaciją. Tuo tarpu mokinių tėvų ar globėjų arba rėmėjų lėšomis finansuojamas neformalus vaikų švietimas netenkina lygybės ir teisingumo principų ir nesukuria prielaidų visiems gabumų turintiems mokiniams save tinkamai išreikšti.

 

Paminėti faktai leidžia teigti, kad gabių ir talentingų vaikų ugdymas vykdomas nesistemingai. Net susidaro įspūdis, kad gabių ir talentingų vaikų ugdymasis yra jų pačių reikalas. Taigi, atrodome lyg suprantantys turto vertę, tačiau nededantys pastangų, kad tą vertę išlaikytume ir didintume.

 

Kokią dabartinę gabių mokinių ugdymo Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose situaciją atskleidė jūsų atlikta analizė? Kokios yra svarbiausios susiklosčiusios būklės priežastys, kaip ją reikėtų keisti siekiant geresnių rezultatų?

Pagal 2009–2010 m. išorinio mokyklų vertinimo duomenis, iš stebėtų 85-ių bendrojo ugdymo mokyklų „gabių ir talentingų vaikų ugdymas nebuvo įvertintas kaip labai gerai organizuojamas (kryptingai, sistemingai)“ (Čiuladienė, 2012). Pagal NŠA išorinio vertinimo duomenis nuo 2017 m., yra mokyklų, demonstruojančių gabių ir talentingų vaikų ugdymo raišką aukščiausiu (4) lygiu, tačiau bendrojo ugdymo mokyklose gabių ir talentingų vaikų ugdymo galimybės gerėja nežymiai. Iš 2017–2019 m. 153 vertintų mokyklų 22-ose (14,4 proc.) gabių ir talentingų vaikų ugdymas įvertintas aukščiausiu lygiu – labai gerai organizuojamas (kryptingai, sistemingai). Labiausiai gabių vaikų ugdymas išplėtotas gimnazijose, nepriklausomai nuo vietovės. O progimnazijose fiksuota ugdymo įvairovė būdinga tik vertintose didmiesčių mokyklose.

Renatos Česnavičienės nuotr.

2017–2019 m. išorinio vertinimo duomenimis, iš 14 089 pamokų bei ugdomųjų veiklų stebėjimo formų rasti 28 (tai sudaro 0,2 proc.) įrašai, susiję su gabių ir talentingų vaikų ugdymo priskyrimu aukščiausiam (4) lygiui, kuris taip pat įvardytas kaip stiprusis aspektas. Daugiausia (10) įrašų susiję su sąlygų gabiems mokiniams atsiskleisti sudarymu. Trijose pamokų bei veiklų stebėjimo formose konkrečiai nurodyta, kad vykdomas mokymo diferencijavimas pagal mokinių gebėjimus, pasiekimų lygius. Keturiose stebėjimo formose nurodoma, kad gabūs mokiniai gauna specialias arba papildomas, kūrybiškas užduotis. Keturiose stebėjimo formose pabrėžiama, kad gabiems mokiniams kuriami įvairūs mokymosi iššūkiai. 2017–2019 m. mokyklų išorinio vertinimo pamokų bei veiklų stebėjimo formų įrašų kokybinė analizė atskleidė, kad pavieniai bendrojo ugdymo mokytojai turi žinių apie mokinių gebėjimų ugdymo strategijas ir taktikas.

 

Ilgametis Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės stebėjimas leidžia daryti prielaidą, kad tokią situaciją lemia keletas priežasčių – riboto prieinamumo gabumų identifikavimo metodika, per žemi lūkesčiai mokinio mokymosi rezultatams, mokytojų fragmentiškai taikomos gabumų vystymo strategijos, pagalbos priemonių trūkumas, stebėsenos nenuoseklumas.

 

Gabių vaikų ugdymo modeliai grindžiami itin dinamiška ir sparčiai kintančia orientacija į artimiausią jo raidos zoną. Žymiausiuose modeliuose gabiems asmenims sudaromos sąlygos palaikyti aukštą mokymosi motyvacijos lygį, patirti pakankamai iššūkių, skatinti esamų kompetencijų įtvirtinimą ir naujų įgijimą.

 

Kaip Lietuvoje naudojami užsienio šalyse diegiami gabių vaikų ugdymo modeliai, su kokiomis problemomis šia prasme dažniausiai susiduriama mokyklose, kaip reikėtų jas spręsti?

Egzistuoja dešimtys programų (integruotų, paralelinio mokymo; mentorystės) ir modelių (autonominis besimokančiojo, individualizuoto, personalizuoto mokymo, mokyklos praturtinimo, piramidės, orientavimosi į pasiekimus), skirtų gabių mokinių ugdymo programoms kurti ir projektuoti. Kiekvienoje iš jų atsižvelgiama į gebėjimų identifikavimą, ugdymo programas ir teikiamų paslaugų tęstinumą. Taigi, gabumo sampratų koncepcijos, kaip atskaitos taškas, lemia gabių mokinių ugdymo teorinių modelių įvairovę. Lietuvos švietimo politikams, mokytojams, psichologams yra žinomos trys tarptautinį pripažinimą pelniusios gabumo koncepcijos – J. Renzulli – trijų žiedų; A. Tannenbaum – psichosocialinė; F. Gagne – diferencijuota gabumų ir talentingumo. Gabių vaikų ugdymo modeliai grindžiami itin dinamišku ir sparčiai kintančiu orientavimusi į artimiausią jų raidos zoną. Efektyviausiuose modeliuose gabiems asmenims sudaromos sąlygos palaikyti aukštą mokymosi motyvacijos lygį, patirti pakankamai iššūkių, skatinti esamų kompetencijų įtvirtinimą ir naujų įgijimą. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose pastebėta taikomų gabių ir talentingų vaikų ugdymo strategijų – ugdymo turinio praturtinimo ar išplėtimo, ugdymo diferencijavimo, retais atvejais – ugdymo spartinimo.

 

Tačiau iki šiol išlieka viena iš aktualiausių Lietuvos švietimo problemų – tai asmens gabumų atpažinimas ir jo ugdymo poreikius tenkinančio ugdymo projektavimas. Būtina pabrėžti, kad tai nėra vienkartinė akcija. Asmenybės branda ir jos gebėjimų plėtotė – tai permanentinis procesas nuo gyvenimo pradžios iki pabaigos. Šiame kontekste vertingu ir veiksmingu tampa horizontalus gabių asmenų ugdymo modelis, kuris jungia visas švietimo pakopas. Horizontalus gabių asmenų ugdymo modelis atspindi švietimo sistemos nuoseklumą ir tolygumą, kai visais vystymo etapais ugdymas projektuojamas pagal individualius kiekvieno žmogaus poreikius, pasiekimus ir pažangą. Todėl švietimo politikams siūloma, vadovaujantis horizontaliuoju gabaus asmens ugdymo modeliu, visais lygmenimis užtikrinti kompleksinį priemonių taikymą, puoselėjant visas sritis, įskaitant intelektinę, socialinę, emocinę ir fizinę; vykdyti asmens gabumų ugdymo stebėseną; atlikti ugdymo vertinimą asmens, programos (dalyko), instituciniu lygmeniu ir nacionaline stebėsena sustiprinti silpnąsias švietimo sritis ir skatinti būsimus pokyčius.

Kiek prasminga svarstyti apie gabių ir talentingų vaikų ugdymo perspektyvas, remiantis daugeliui seniai girdėta raminančia nuostata, esą talentas pats prasimuša? Kiek čia yra tiesos? Gal gabiesiems kažkaip ypatingai padėti nė nereikia, svarbu neignoruoti, netrukdyti?

Kalbant apie gabumų ugdymo perspektyvas, tiktų prisiminti ištrauką iš Šventojo Rašto apie sėjėją. „Štai sėjėjas išėjo sėti. Jam besėjant, vieni grūdai nukrito palei kelią, ir atskridę paukščiai juos sulesė. Kiti nukrito uolėtoj vietoj, kur buvo nedaug žemės. Jie greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. Saulei patekėjus, daigai išdegė ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo. Kiti nukrito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos. Dar kiti nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni šimteriopą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą“ (Mt 13,4–8). Tuomet retoriškai skaitytojo klausiu: ar esame tiek turtingi, kad bertume gerą sėklą bet kur ir nesirūpintume derliumi?

 

Mokslininkai perspėja, kad geriau besimokantieji ir labiau motyvuoti mokiniai neturi būti sutapatinami su gabiais ar talentingais mokiniais, juo labiau kai vaikų gebėjimai nėra ištirti ir neidentifikuoti. Tai nesudaro pagrindo skirti papildomų lėšų pedagoginei pagalbai organizuoti. Tuomet mokytojams darbas tik sudėtingėja bendra tvarka planuoti ir vykdyti ugdymą labai skirtingiems mokiniams (gebėjimais, motyvacija, interesais ir t. t.). Nenustačius vaiko specialiųjų poreikių, bet stebint iš bendraamžių išsiskiriančius vaikus, jie ugdomi bendrąja tvarka arba pagal mokykloje susiklosčiusias tradicijas, pvz., atranka pagal mokinių interesus ar pažangumą, papildomų mokymo programų bei modulių pasiūla.

 

Su kokiais svarbiausiais iššūkiais siejate gabių vaikų ugdymą Lietuvos mokyklose? Į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį švietimo politikos formuotojams, švietimo bendruomenei, tėvams? Ką reikėtų spręsti neatidėliotinai, o dėl ko galbūt neskubėti, kad edukologai galėtų paruošti gerai apgalvotus sprendimus?

Kol kas vaiko gabumų ir talentų atpažinimo tvarumas neužtikrintas visoms Lietuvos mokykloms ir kiekvienam didelių potencialų turinčiam asmeniui. Vaikų gabumų tyrimą komplikuoja mažos apimties (2–4 kl. ir 5–8 kl.) mokinių gabumų identifikavimas; turinio siaurumas (moduliai skirti lietuvių kalbai, matematikai ir gamtos mokslams).

 

Gabumų nustatymas pirminis, bet iš esmės nėra savitikslis ir negali būti baigtinis. Jis skirtas ne tik atpažinti gabius, bet įvertinti individualius asmens gabumus, nustatyti jų lygį bei suprojektuoti ugdymo intervenciją. Taigi, tai pamatas kryptingam ir tvariam gabumų ugdymui vykdyti.

 

Šioje srityje daug kas tikisi pokyčių iš mokytojų. Bet… Kaip ir minėjau – gabūs ir talentingi asmenys yra bendras turtas ir rūpestį bei atsakomybę dėl jo turime prisiimti skirtinga dalimi. Todėl švietimo politikams būtina užtikrinti ankstyvą asmens prigimties ir galių pažinimą, sudaryti prielaidas visoje švietimo sistemoje asmeniui ugdytis pagal jo gabumus. Tyrėjams svarbu laiku atlikti psichoedukacinį pažinimą ir įvertinimu nustatyti gabumus bei jų lygį, modeliuoti tinkamą asmeniui ugdymo strategiją ir taktikas. Pedagogams, vadovaujantis turimais duomenimis, parinkti ir suprojektuoti tinkamą ugdymo kryptį, formą ir turinį – tokiu būdu padėti realizuoti asmens poreikius ir galimybes atitinkantį ugdymą, nuolat plėtoti asmens turimą potencialą.

 

Dėkoju už pokalbį.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Loreta

    Sveiki, ačiū už straipsnį. Noriu pasikalbėti, kad vis dar pamirštamas ikimokyklinis/priešmokyklinis ugdymas(is)….. O čia ir prasideda gabių vaikų ugdymas(is); pirmiausia, jų atpažinimas, gabumų identifikavimas. Nepamirškime pačių mažųjų, nes itin svarbu vaikų gabumus identifikuoti dar ikimokykliniame amžiuje, kai intensyviai vystosi jų smegenis.