Fizinio aktyvumo skatinimas netradiciniais būdais

Tik pasibaigus karantinui, birželio 17 d., Panevėžio lopšelio-darželio „Sigutė“ lauko erdvėse surengtas ilgalaikės programos „Vaikų ugdymo galimybės, pasitelkiant dar neatrastus būdus ir metodus“ I modulio seminaras „Fizinio aktyvumo skatinimas netradiciniais būdais“. Tai – kitoks, kai kuriems nežinomų fizinio aktyvumo skatinimo netradiciniais ugdymo metodais, seminaras.

 

Į seminarą pakviesti socialiniai partneriai, Panevėžio miesto lopšelių-darželių pedagogai iš „Sigutės“, „Žibutės“, „Rūtos“, Kastyčio Ramanausko lopšelių-darželių. Susirinko 35 dalyviai. Po įstaigos direktorės įžanginio žodžio, glaustą pranešimą pateikė ir praktinių veiklų parodė lektorė Birutė Kaminskienė, Panevėžio kolegijos Biomedicinos fakulteto kineziterapijos srities dėstytoja, „Šviesos“ centro specialioji mokytoja, metodininkė, Sveikatos akademijos konsultantė.

 

Ką reiškia aktyviai, bet netradiciškai? Tai – kitaip, kitomis priemonėmis, gamtinėmis medžiagomis, bet veikliai, energingai. Kiek emocinio džiaugsmo suteikta! Pagaliau galima kuo mažiau klausytis (nes ne visada ir ne viską supranti), ir daugiau atlikti savarankiškai (patiriant, suvokiant).

 

Linos Zubkienės nuotraukos

Veikla su 5–6 metų ugdytiniais (auklėtoja Edita Brazauskienė): „Siužetinių-žaidybinių situacijų atlikimas, ugdant pusiausvyrą, koordinaciją“. Sudaryta galimybė vaikams įgyti naujų judėjimo įgūdžių, tikslingų judesių išmokimo būdų, siejant mąstymą su veikla; pasitikėti asmeninėmis pastangomis, jaustis reikalingu, plačiau suvokti ir pritaikyti judesį kasdienybėje.

 

Ugdant judesio diagnostiką, sėkmingai naudojamas žaidimo metodas. Niekas nepaneigs, kad žaidimas – rimta veikla, sudaranti sąlygas vystyti motoriką, mokytis judesių ugdant įgūdžius, reikalingus pažinti aplinką. Tai – raktas į motyvaciją, kuri atidaro duris į teisingo judesio išmokimą. Vienas metodų – skatinti norą judėti! Judesys – universaliausia kalba, kuria žmonės suvokia vieni kitus jausmais ir emocijomis. Tai ir praktinis pagrindas, leidžiantis įgyti socialinių įgūdžių. Panaudotos beveik visos judriųjų žaidimų (rungčių) rūšys: individualios, poromis, grupėmis,  masinės, siužetinės, pasitelkiant teatro elementų.

 

Veiklos su 3–7 metų vaikais (auklėtoja Danguolė Povilaitienė) „Specifinių linksmųjų estafečių taikymas, skatinant vaikų fizinį aktyvumą“ metu, netrūko emocijų, krykštavimo, sportinio „užsidegimo“. Ugdymas siejamas su gyvenimo patirtimi, vaikui sudarytos sąlygos modeliuoti, spręsti realias gyvenimiškas situacijas, vykstančias kasdienėje veikloje. Naudojamos primityvios, specifinės priemonės, palengvinančios ugdymo turinio suvokimą ir išmokimą. Ilgainiui tai tampa vaiko gyvenimo dalimi, o ne atsitiktiniu komponentu.

 

Šių, apgalvotai paruoštų užduočių įvairovė, ugdo biosocialines funkcijas (orientavimasis laike, savarankiškas apsitarnavimas ir kt.); gerina judesio valdymo mechanizmą (judesio pradžia, tęstinumas, judesio pabaiga – rezultatas); formuoja motorinius įgūdžius. Efektyviai veikia sumanus jų pritaikymas, laikantis sutartų taisyklių, o priemonės kelia emocinį pasitenkinimą, skatina aukštesnės ugdymo(si) motyvacijos poslinkį.

 

Judėjimas teikia pilnatvės džiaugsmo. O ypač 6–7 metų vaikams (auklėtoja Zita Satkauskienė). Tai labai išryškėjo veikloje „Tikslingas fizinių savybių ugdymas pasitelkus muziką“. Veikdami tikslingai, gebėjimą dalyvauti judriojoje veikloje su kitais, žaisti komandoje siekiant bendro tikslo, vaikai ugdo savireguliaciją (mokosi tvardytis, laikytis taisyklių, susitarimų, tvarkos).

Kryptingai parenkama muzika tenkina norą judėti! Svarbu – ne ko mokyti, o kaip. Tokiu būdu  formuojamas gebėjimas tikslingai atlikti konkrečią judėjimo užduotį, gerinamos ir stiprinamos fizinės savybės (ištvermė, greitumas, jėga, lankstumas, vikrumas, pusiausvyra, koordinacija ir kt.). Pasitelkus muziką išbandomi įvairiausi judesiai, juos galima reguliuoti ar atsisakyti netinkamų, atrandama naujų, netikėtų judėjimo galimybių, lavėja kūrybiškumas ir vaizduotė, vaikas labiau atsiskleidžia, ugdomos visos fizinės galios, organizmo raumenyno stiprinimas; taisyklingesne tampa eisena ir laikysena.

 

Judesio veikloms naudojamos įvairios priemonės: tiek primityvūs, kasdienės veiklos atributai (skėčiai, kėdės, plastikas, buitiniai daiktai), tiek specialiosios (kamuoliai, gimnastikos lankai, kėgliai). Fizinis ugdymas vaikui tampa dar naudingesnis teigiamai veikiant aplinkai. Ji, lyg trečiasis pedagogas – skatinantis ugdymo proceso modernėjimą.

 

Netradicinis ugdymas – lygiavertė švietimo sistemos tradicinio ugdymo dalis, grindžiama savita pedagogine sistema. Metodų įvairovė sužadina vaikų domėjimąsi, neleidžia nuobodžiauti, pasitelkiama sprendžiant problemas ir kt. Kaip bevyktų ugdymas – nėra vienintelio būdo, tinkančio visiems ir visada.

 

Pedagogo užduotis – įsiklausyti, išgirsti, suprasti kaip vaikas naudojasi ugdymo situacijomis. Negalvoti apie kliūtis, bet  įžiūrėti galimybes ir atkakliai siekti tikslo tai rodant asmeniniu pavyzdžiu.

Darbas grupelėmis, tikslingos pertraukėlės, aptarimas, refleksija ir seminaras prabėgo kaip valanda. Dalyvavusieji nekantriai lauks II modulio, kai vėl galėsime pažinti kitų neatrastų būdų ir metodų ugdant vaikus.