Finansinis raštingumas pradinukams: kiek kainuoja atidaryti šunų viešbutį arba kokią algą reiktų mokėti žaislų parduotuvės direktoriui?  

Birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, jaunimo verslumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“, kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kviečia pasidžiaugti šalies moksleivių finansinio raštingumo pasiekimais. Dešimt šalies ugdymo įstaigų, įgyvendinančių finansinio raštingumo stiprinimo programas, šiandien susitiko pradinių klasių konkurso „Aš – problemos sprendėjas“ finale. Nugalėtojais čia tapo visi, finansinio raštingumo bei antreprenerystės įgūdžių mokęsi per praktines veiklas: mokiniai kūrė verslo planus, atidarinėjo žaislų parduotuves, šunų viešbučius, samdė direktorius, buhalterius, vertino kainas, mokėjo atlyginimus ir skaičiavo pelną bei išlaidas! Konkurse dalyvavę priešmokyklinukai bei 1–4 klasių mokiniai turėjo įveikti kūrybišką užduotį: pristatyti po vieną prekę arba paslaugą, kuri padėtų išspręsti konkrečią problemą ar iššūkį.

 

Panevėžio Alfonso Lipniūno pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytojos metodininkės Danguolės Kviliūnienės mokiniai sumanė įkurti šunų viešbutį, kuris pagelbėtų prižiūrėti šunį augintinių šeimininkams išvykstant atostogauti ilgesniam laikotarpiui. Šunų viešbutyje numatyta įrengti VIP klasės kambarius, siūlyti specialų valgiaraštį, teikti masažo, šukavimo, maudymo bei vedžiojimo paslaugas.

 

Vilniaus rajono Pagirių „Pelėdžiuko” vaikų darželio priešmokyklinė grupė priėmė iššūkį atidaryti žaislų parduotuvę: išrinko parduotuvės direktorių, darbuotojus, už finansus atsakingą buhalterę, užsakė žaislų pristatymą, susikūrė valiutą bei pinigų kupiūras, ir, aptarę, kokios bus prekių kainos, pradėjo prekybą. Vaikai vieni kitiems pardavinėjo žaislus, o, uždarius parduotuvę, buhalterė suskaičiavo uždirbtus pinigus ir išmokėjo darbuotojams atlyginimus.

 

Pasak „Lietuvos Junior Achievement” vadovės Andželikos Rusteikienės, tokios praktinio verslumo užduotys, pradedamos spręsti dar darželyje bei pradinėse klasėse, moko ne tik finansinio raštingumo, bet ir gerina skaitymo, rašymo bei skaičiavimo įgūdžius. „Ankstyvas finansinio raštingumo ugdymas padeda formuoti svarbius antreprenerystės įgūdžius, teisingą požiūrį ir vertybines nuostatas. Vaikai atlieka praktines, žaidybines užduotis ir veiklas, kurios ne tik įtraukia ir yra smagios, bet ir skatina kritiškai mąstyti, spręsti kylančias problemas, formuoti socialinius įgūdžius. Progresinis finansinio raštingumo ugdymas, prasidėjęs dar darželyje ir tęsiamas aukštesnėse klasėse, užtikrina, kad mokiniai kiekvienais mokslo metais įgis vis naujų žinių ir vis didesnės praktinės patirties”, – sako A. Rusteikienė.

Kas yra pinigai ir kodėl negaliu turėti visko, ko noriu?

 

Šiais mokslo metais „Lietuvos Junior Achievement“ kartu su dešimtimi šalies mokyklų išbandė bandomąją priešmokyklinukams ir pirmoms klasėms skirtą finansinio raštingumo ir verslumo ugdymo programą „Aš pats“. Tai 5 pamokų ciklas, kurių metu mažieji mokiniai per praktinio veikimo veiklas susipažįsta su baziniais asmeninių finansų ir ekonominiais principais. Vaikai mokosi apie tai, kas yra pinigai, kaip jie uždirbami ir taupomi, kuo skiriasi poreikiai ir norai bei kodėl svarbu dalytis su mažiau turinčiaisiais. „Rengdami ir adaptuodami priešmokyklinio bei pirmų klasių finansinio raštingumo stiprinimo programą stengiamės, kad temos ir veiklos būtų kuo artimesnės ir aktualios tokio amžiaus vaikams. Neatsitiktinai šią programą pavadinome „Aš pats“ – tai apie mane ir mano priimamus kasdienius sprendimus, kodėl aš visko noriu, bet negaliu visko turėti, kokie yra mano poreikiai ir norai, kaip uždirbami pinigai, kada reikia taupyti, o kada galima išleisti, kodėl svarbu dalytis su aplinkiniais, kurie patiria sunkumų“, – aktualias programos temas vardijo „Lietuvos Junior Achievement” projektų vadovė Jūratė Raudoniūtė.

Šėtos gimnazijos pradinio ugdymo mokytoja Zinaida Kleivienė sako, kad užsiėmimų metu vaikams kilo gausybė klausimų: kokiu būdu uždirbti daugiau pinigų, kur galima nusipirkti taupyklę, kaip tapti turtingu, kaip išmokti skaičiuoti pinigus bei nenorėti kiekvieną dieną ką nors pirkti, per kiek laiko galima sutaupyti 100 eurų ir pan. „Tokios pamokos neabejotinai skatina vaikų smalsumą ir žadina norą išmokti naujų dalykų. Akivaizdu, kad darželinukams ar pradinių klasių mokiniams vis dar sunku įvardyti, kiek kas galėtų tikrovėje kainuoti, nusakyti daiktų kainą, ypač penkiamečiams. Atliekant praktines užduotis ir žaidžiant siužetinius vaidmeninius žaidimus pinigų reikšmė jiems tapo suprantamesnė: dabar jie jau žino, kaip reikia planuoti išlaidas ir pajamas, kaip patenkinti poreikius ir norus, kuo svarbūs pinigai ir kaip juos uždirbti, taupyti ir dalytis. Šią programą žadame integruoti į veiklas ir kitais metais”, – sakė Z. Kleivienė.

 

Bandomajame finansinio raštingumo stiprinimo programos projekte „Aš pats“ dalyvavo šios ugdymo įstaigos: Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, Kėdainių rajono Šėtos gimnazija / Kėdainių r. Šėtos socialinio ir ugdymo centro padalinys vaikų darželis, Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija, Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazija, Telšių „Atžalyno“ progimnazija, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazija, Vilniaus Žaliakalnio darželis-mokykla, Vilniaus rajono Pagirių „Pelėdžiuko“ vaikų darželis, Vilniaus rajono Rudaminos F.Ruščico gimnazija, Visagino vaikų lopšelis-darželis „Auksinis raktelis“.

 

„Lietuvos Junior Achievement“ pradiniame ugdyme nuosekliai ir sistemiškai įgyvendina finansinio raštingumo ir verslumo ugdymo programas. Organizacija yra parengusi 3 programas: „Aš pats“ (priešmokyklinė ir pirma klasė), „Mano bendruomenė“ (2 ir 3 klasės), „Daugiau nei pinigai“ (4 klasė). Per keletą metų tiek bandomųjų projektų metu, tiek per savivaldybių ir verslo iniciatyvas šias programą įgyvendino jau per 300 mokytojų ir per 50 šalies ugdymo įstaigų.

 

„Lietuvos Junior Achievement“ inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.