Filosofijos ir etikos mokytojai padeda mokiniams bręsti

Dovilė Šileikytė

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje pradedama vykdyti nauja bakalauro studijų programa „Mokomojo dalyko pedagogika: filosofijos ir etikos pedagogika“. Universitetas nusprendė rengti būsimus filosofijos ir etikos pedagogus, gebančius dėstyti filosofijos ir etikos dalykus mokykloje bei išmanančius filosofinio ir etinio ugdymo problemas, filosofijos ir etikos istorinę bei probleminę raidą. Vakarų filosofinėje tradicijoje manyta, kad pagrindinė filosofijos priemonė yra protas, nes juo pažįstamas pasaulis. Pasak programos rengėjo, filosofo Augustino Dainio, nėra tokio proto, kuris būtų duotas savaime. Tai ilgalaikio, lėto ir neretai skausmingo ugdymo(si) rezultatas. Šiuo būdu kalbėti apie susiformavusį protą negalime, jei nekalbame apie jo ugdymo(si) istoriją, nes būtent ugdymas(is) suformuoja protą ir jis nėra savaiminė ir substancinė duotis. Pakalbinome A. Dainį ir paprašėme, kad apie filosofiją, jos mokymą(si) ir naująją studijų programą papasakotų plačiau.

 

Pradėkime nuo to, kas apskritai yra filosofija ir etika, kokius klausimus nagrinėja šios disciplinos?

Žodis „filosofija“ sudarytas iš graikiškų žodžių filia (meilė) ir sophia (išmintis), tad reiškia išminties meilę. Pagrindiniai filosofijos klausimai – kokia žmogaus gyvenimo ir pasaulio prasmė. O etika, būdama praktine filosofija, atsako į klausimą, kokia yra žmogaus gyvenimą įforminančių elgesio taisyklių prasmė. Menai teikia turiningus, jausminius, figūratyvius atsakymus į šiuos klausimus, o mokslai – formalius ir matematinius atsakymus. Filosofija yra karališkiausia žmogaus veikla, nes neišstumia jokių žmogaus gebėjimų, sujungia ir turiningąjį, susijusį su vaizdiniais, ir formalųjį, siejamą su abstrakčiu sąvokiniu suvokimu, mąstymo būdus.

 

Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie filosofijos studijų tradicijas Lietuvoje?

Pirmosios filosofijos studijos Lietuvoje pradėtos 1507 m., kai Vilniaus dominikonų vienuolyne atidaryta filosofijos ir teologijos mokykla. Vėliau Vilniaus universitetą įsteigę jėzuitai filosofiją dėstė jau derindami gamtos mokslus bei tikėjimą. Pirmosios filosofijos studijos vyko lotynų kalba. Po Pirmojo pasaulinio karo, atgavus Nepriklausomybę, Kaune įkurtame Vytauto Didžiojo universitete filosofiją dėstė garsūs Lietuvos filosofai Stasys Šalkauskis ir Antanas Maceina bei iš užsienio pakviesti filosofai Vosylius Sezemanas ir Levas Karsavinas. Po sovietų okupacijos filosofijos studijos vyko Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

 

Kada ir kokiose aukštosiose mokyklose anksčiau buvo rengiami šio dalyko mokytojai?

Lietuvos filosofijos mokytojų pagrindinė kalvė buvo Vilniaus pedagoginis universitetas, skirtas rengti įvairių specialybių mokytojus. Šios naujai parengtos Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos filosofijos ir etikos pedagogikos studijos tęsia gerąsias Vilniaus pedagoginio universiteto (vėliau pervardyto Lietuvos edukologijos universitetu) filosofijos ir etikos mokytojų rengimo tradicijas, praturtintas geriausiomis filosofijos ir etikos dėstymo tradicijomis Vytauto Didžiojo universitete.

 

Kas paskatino šios studijų programos atsiradimą?

Ši studijų programa atsirado dėl to, kad reikia rengti kvalifikuotus filosofijos ir etikos pedagogus. Filosofų šventasis Sokratas buvo laikomas išmintingų žmonių pribuvėju, nes Atėnuose vaikščiojo po turgavietę bei kitas žmonių susirinkimo vietas ir klausinėjo žmones įvairių dalykų. Klausimų uždavimo metodu leido jiems atrasti tiesą ir gimti dvasine prasme. Žmogus turi du gimtadienius: pirmą kartą gimsta materialiai, o vėliau – augdamas ir formuodamasis – kaip dvasinė būtybė.

Šias studijas baigę studentai, dėstydami mokyklose filosofiją ir etiką, turėtų mokiniams padėti įgyvendinti savo giliąją esmę, kad šie galėtų gimti dvasine prasme. Kita vertus, šių universitetinių studijų dėka studentai taip pat turėtų bręsti kaip dvasinės būtybės, kad vėliau galėtų padėti tai daryti mokiniams.

 

Ar jaučiamas šių specialistų trūkumas?

Taip, filosofijos pedagogikos specialistų nepakanka. Kiekvienai Lietuvos mokyklai, remiantis bendrąja mokymo programa, reikalingas filosofijos ir etikos pedagogas, nes yra numatytos filosofijos ir etikos (dorinio ugdymo) studijos mokyklų programose.

 

Kokia studijų programos struktūra?

Studijų programą sudaro trys blokai: 1) Filosofijos ir etikos blokas – studijuojami filosofijos ir etikos dalykai; 2) Artes liberales blokas – studijuojamos, pavyzdžiui, užsienio kalbos; 3) Pedagogikos blokas – įgyjama pedagogo kvalifikacija, pavyzdžiui, studijuojami pažangūs įtraukiojo ugdymo metodai.

 

Kokių dalykų vertinimai ir egzaminų rezultatai sudarys konkursinį balą stojantiesiems mokytis šios specialybės?

Egzaminai yra šie: Lietuvių kalba ir literatūra (koeficientas 0.4) bei Užsienio kalba (koeficientas 0.2). Taip pat egzaminas arba metiniai pažymiai: istorija, geografija, matematika, informacinės technologijos (koeficientas 0.2) bei bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais dalykais (bet toks, kurio egzaminas organizuojamas einamaisiais metais, koeficientas 0.2). Minimalus konkursinis balas universitetuose – 5.4.

 

Kaip vertinate siūlymą, kad etikos, filosofijos (kaip ir menų ir kt.) mokomuosius dalykus 1112 klasėse būtų galima laisvai pasirinkti?

Paskutinėse mokyklos klasėse norima daugiau dėmesio skirti pilietiškumui ugdyti, atsisakant privalomo filosofijos ir etikos dėstymo. Tačiau pilietiškumas neatsiejamas nuo filosofijos, kuri ugdo mąstantį, laisvą ir savarankišką individą, suvokiantį, kad niekada nepasieks profesinės ir individualios sėkmės, neprisiimdamas atsakomybės dėl tos politinės bendrijos veiksmų, kurios narys yra. Ugdyti pilietį – tai ne perteikti tam tikrą politinę ideologiją, t. y. ugdyti netipišką „centristą“, „kairįjį“ ar „dešinįjį“, bet ugdyti kritiškai mąstančią asmenybę. Ji turėtų drąsos dalyvauti valstybės politinio likimo sprendimų metu ir prisiimtų politinę atsakomybę savarankiškai nuspręsdama, kurią politinę ideologiją išpažinti. Todėl pasisakau už privalomą filosofijos ir etikos dėstymą vyresnėse klasėse. Tik šiose klasėse galbūt reikėtų daugiau dėstyti politinės, socialinės filosofijos. Juk pačios kruviniausios XX a. politinės ideologijos – komunizmas ir nacizmas – gimė kaip labai blogos politinės filosofijos, kuriomis patikėjo plačiosios masės. Kaip tik dėl to kiekvienas išsilavinęs žmogus turi išmanyti filosofiją, nes tik tokiu būdu jis galės būti geru piliečiu ir skirti blogą politinį mąstymą nuo gero.

 

Kuo etikos ir filosofijos disciplinos svarbios jaunam žmogui?

Gyvūnų gyvenimą lemia biologinė būtinybė: jie gyvena tiesiog instinkto vedami. Žmogui sudėtingiau – jis tik iš dalies yra biologinė būtybė, o kita dalis laisva ir biologiškai nemotyvuota. Todėl žmogui reikalingas ugdymas kaip kultūrinis žmogaus užbaigimas. Izoliuotas nuo kultūrinio ugdymo, kurį atlieka tėvai, giminaičiai, auklėtojai, mokytojai ir dėstytojai, žmogus nesivysto, netobulėja. Tad tarp vilkų gyvenantis kilnių jausmų laukinis Mauglis yra neįmanomas. Kaip tik dėl to, kad žmogus yra iš dalies laisvas ir biologiškai nesąlygojamas, jo gyvenimo prasmė nėra iš anksto duota. Žmogus pats turi ją kurti, išrasti į nieką nepanašų savo gyvenimo projektą, kuriam, baigęs mokslus skirs kelias dešimtis geriausių ir darbingiausių metų.

Kaip tik dėl to paskutinių mokyklos klasių ir pirmų universiteto kursų jaunuoliai išgyvena didelę egzistencinę krizę: jie turi nuspręsti, ką daryti su savo gyvenimu, ir išrasti tolesnį jo projektą. Tai iš tiesų yra ir labai skausmingas, ir drauge ypač palaimingas gyvenimo laikas. Kaip tik šiuo metu jaunuoliai atsigręžia į filosofiją, gilinasi į etines sistemas klausdami: kokia mano gyvenimo prasmė? Filosofija ir etika suteikia kontekstą bei sąvokines priemones šiam atsakymui, tačiau filosofija taip pat moko, kad kiekvienas jaunuolis į šį klausimą turi atsakyti individualiai. Atsakydamas jis tampa filosofu, o apsispręsdamas dėl tolesnio gyvenimo būdo ir taisyklių – etiku. Filosofija ir etika nėra, kaip iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, labai abstrakčios ir nuo tikro gyvenimo atsietos disciplinos. Kiekvienas iš mūsų, sakydami gyvenimui „taip“ ir nuspręsdami grumtis su jo sunkumais ir nepasiduoti, – esame filosofai ir etikai. Tik vieni šių klausimų tyrimą paverčia savo profesija, o kiti tiesiog yra savotiški mėgėjai. Tad šiose studijose rengiami būsimieji filosofijos ir etikos pedagogai turėtų būti jaunų žmonių vadovai, kurie padėtų jaunuoliams nepasiklysti ieškant gyvenimo prasmės.

 

Dėkoju už pokalbį.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.