eTwinning projektas „Stebuklingieji augalai“

Laura Bajoriūnė
,
Šiaulių l.-d. „Pasaka“ socialinė pedagogė ekspertė
Mireta Visockienė
,
Šiaulių l.-d. „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė

Praėjusių metų rugsėjį Šiaulių lopšelio-darželio „Pasaka“ „Meškiukų“ grupės vaikai ir pedagogai pradėjo dalyvauti eTwinning tarptautinio bendradarbiavimo projekte „Stebuklingieji augalai“ (angl. „Magical plants“),. kurio partneriais tapo mokytojai bei mokiniai iš Turkijos ir Bulgarijos.

 

Projekto metu siekta atskleisti vaikams, kokių sąlygų reikia, kad augalas galėtų augti ir atsakyti į keletą svarbių klausimų: kas atsitiks augalui, jeigu jį auginsime tamsoje, ar jis augs, jei jo nelaistysime, o kas atsitiks augalui, jeigu jį pasodinsime ne į žemę, o, pavyzdžiui, į smėlį? Tad jau projekto pradžioje vaikai pasodino žirnius šiltnamyje, žemėje darželio kieme ir, įdėję žirnius į vatą, augino juos plastikiniame maišelyje, priklijavę prie lango stiklo. Ikimokyklinukai greitai suprato, jog rugsėjo mėnesį, kai dienomis nebėra šilta, žirniai geriausiai auga šiltnamyje ir plastikiniame maišelyje, kur šilta ir drėgna. Brokolius vaikai sodino į žemę vazonėliuose, tačiau vienus vazonėlius laikė ant palangės, kitus spintoje. Jau po savaitės penkiamečiai padarė išvadą, kad norint, jog augalas augtų, jam reikalinga šviesa, nes spintoje augę brokoliai buvo pageltę ir sudžiūvę.

 

Įgyvendinant projekto veiklas, taip pat bandėme suprasti, ar gali augalai augti neįprastomis sąlygomis, ar būtinai jiems reikia žemės? Žolę vaikai sodino jos sėklas išbarstę ant kempinių, skirtų indams plauti. Praėjus keletui savaičių, vaikai pastebėjo, kad žolė gali augti ant kempinėlių, tik tai daro lėčiau. Ir būtina sąlyga žolei augti – drėgmė. Braškių daigus ikimokyklinukai sodino į žemę, smėlį ir akmenis ir jau po dviejų dienų pastebėjo, kad augalas akmenyse nudžiūvo, tačiau smėlyje ir žemėje augo.

 

Projektui įpusėjus, partneriai iš Turkijos, Lietuvos ir Bulgarijos sutarė dirbti poromis: mokytojai susiskirstė į komandas po du, susitarė kokį augalą augins savo klasėse ir kokiomis sąlygomis tai darys. Lopšelio-darželio „Pasaka“ ugdytiniai bei klasė iš Turkijos nusprendė auginti romanines salotas, jas sodinant į žemę ir merkiant į vandenį. Vaikai stebėjo salotų augimą dvi savaites ir pastebėjo, jog salotos žemėje auga greičiau – būna sudygusios jau po dviejų dienų, o salotos, įmerktos į vandenį, auga lėčiau. Kai salotos buvo paaugusios, „Pasakos“ vaikai ir vaikai iš Turkijos mokyklos, susitiko nuotoliniu būdu ir parodė vieni kitiems užaugintas salotas.

 

Projektui einant į pabaigą, mokytojai nusprendė dar kartą dirbti poromis ir paštu apsikeisti sėklomis ir jų auginimo rekomendacijomis. Lopšelio-darželio „Pasaka“ vaikai išsiuntė į Turkiją porų sėklas ir prašė jas auginti žemėje bei vandens burbuliukuose bei stebėti, kur augalas auga sparčiau.

 

Įgyvendinant eTwinning projektus, pastebėjome, jog labai svarbus ugdytinių tėvų įsitraukimas į projekto įgyvendinimą: tėvai turi žinoti, kokiose veiklose dalyvauja vaikai, ką jie veikia dienos eigoje darželyje. Šis projektas nebuvo išimtis: tėvai buvo pakviesti į grupę, jiems buvo pristatytos jau atliktos projekto veiklos, vaikai kartu su tėvais lipdė molines vazas, kuriose vėliau augino augalus.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.