Etninės kultūros ugdymas ankstyvojoje vaikystėje

Daina Tetereva
,
Šiaulių lopšelio-darželio „Bangelė“ vyresnioji mokytoja

Ar galime save vadinti tikru lietuviu, jei nesame prisilietę prie tautos kultūros, jei savo vaikams nesuteikėme galimybės pajausti lietuvių tautosakos grožio, lopšinių skambesio ar tautodailės prisilietimo? Didžiuojiesi, jei namuose randi mamos ar močiutės dovanotą lininę staltiesę, puodynę ar šiaip kokį, senove dvelkiantį ir širdžiai brangų daiktą. Ir kas gi, jei ne mes supažindinsime savo vaikus su etnine kultūra. Nors ir trumpa akimirka prisiminimais sugrįždami atgal, kur kažką matėme, lietėme, jautėme ir visa tai perteiksime savo mažosioms atžaloms.

 

Etninės vaiko kultūros ugdymas pradedamas šeimoje. Čia vaikas išmoksta gimtosios kalbos, ima suvokti savo tautinę ir pilietinę tapatybę, iš tėvų sužino šeimos kilmę, jos tradicijas. Šeimoje pradeda pažinti savo tautos kultūrą ir žmogiškąsias vertybes. Šiandien kinta tradiciniai šeimos bruožai, gyvenimo būdas. Ugdymo procese šeima ir ugdymo įstaiga tapo lygiateisiais partneriais. Ugdymo įstaigos ir šeimos bendradarbiavimas vyksta siekiant bendro tikslo, svarbaus puoselėjant tautos kultūros tradicijas. Etnokultūros ugdymo procese, aktyviai bendradarbiaujant ugdymo įstaigai ir šeimai, kuriama tautiškai sąmoninga, iniciatyvi, brandi, atsakinga bei kūrybinga bendruomenė.

 

Labai apsidžiaugiau, kai Klaipėdos lopšelio-darželio „Radastėlė“ mokytoja Vilma Satkauskienė pakvietė dalyvauti „eTwinning“ respublikiniame ankstyvojo amžiaus vaikų etnokultūriniame projekte „Iš motužės skrynalės perlaliai byrėjo…“

Kaip perlaliai, mano mintyse pabiro idėjos, veiklos, kurias organizuosiu savo mažiesiems Lietuvos piliečiams, Šiaulių lopšelio-darželio „Bangelė“ „Nykštukų“ grupės ugdytiniams.

 

Projekto tikslas – pasidalinti sukaupta ankstyvojo amžiaus vaikų etninės kultūros ugdymosi darželyje patirtimi, taikant tokiam amžiui priimtinus būdus ir metodus (lopšines, žaidinimus, trumpas dainas apie gyvūniją ir kt.).

Paskirtos konkrečios užduotys, kurias atlikome pagal vaikų galimybes.

  • Grožėjomės, džiaugėmės tautodailės ir taikomosios dekoratyvinės dailės dirbiniais. Grupės erdvę praturtinau senoviniais namų buities bei dailės kūriniais, apžiūrinėjome juos ir gėrėjomės. Siekiau, kad aplinka gerintų nuotaiką, kad vaikai galėtų įsijausti į tai, kas gražu. Buvo sudarytos sąlygos gyvai eksperimentuoti su dailės priemonėmis ir medžiagomis. Mažieji susipažino su lietuvių liaudies rakandais: puodynėmis, ąsočiais, mediniais šaukštais, šiaudinukais, senoviniu lyginimo kočėlu ir daugeliu kitų daiktų. Mergaitės grožėjosi ir matavosi gintarinius, lininius ir kitus dirbinius. Patys gaminome ąsotėlius iš sūrios tešlos.
  • Dainavome lietuvių liaudies daineles, žaidėme liaudies žaidimus, ratelius. Klausėmės liaudies instrumentų muzikos (birbynių, skudučių, kanklių ir kt.). Eksperimentavome su muzikos instrumentais: klausydamiesi, susipažinome su muzikiniais tembrais, jų skambėjimu.
  • Skaitėme trumpas lietuvių liaudies pasakas, tautosakos kūrinėlius, sklaidėme knygeles. Vaikai, klausydamiesi mokytojos, mėgdžiojo garsus, žodžius, bandė atkartoti intonaciją.
  • Žaidėme lietuvių liaudies žaidinimus (jodinimus, katutes, kėkavimus, juokinimus, čyravimus, žaidinimus vaiko rankytėmis). Jų metu vaikai reiškė džiugias emocijas bei jausmus. Užmegztas artimas emocinis ryšys su vaiku, gerino bendravimo įgūdžius ir prieraišumą.
  • Klausėmės tarmiškai dainuojamų lopšinių ir jas dainavome. Vaikai supo lėlytes, joms niūniuodami: „A-a-a pupa…“
  • Klausėmės gamtos garsų įrašų, atkartojome liaudiškus gyvūnų ir paukščių garsų pamėgdžiojimus. Išvykų prie ežero metu, vaikai galėjo natūralioje aplinkoje klausytis gamtos garsų bei paukščių čiulbėjimo.

Vaikų supažindinimas su lietuvių liaudies ornamentika, tautiniais motyvais, senoviniais amatais, rakandais, liaudies meno dirbiniais ir t. t., suteikė galimybę ne tik perteikti jiems etnokultūros žinių, bet ir akcentuoti jas dabartyje, suteikiant naujų atspalvių. Ir nesvarbu, kad vaikai dar maži, kad dažnai tik mirksėdavo, bandydami suvokti, ką mokytoja nori jiems papasakoti, parodyti, svarbu tai, kad gavo puikią progą bent dalelyte prisiliesti prie liaudies istorijos.

 

Liaudies tautodailė, lopšinės, žaidinimai veiklose ne tik atspindėjo turtingą liaudies kultūrą, bet ir mokė suprasti ir mylėti grožį, ugdė pagarbą žmonėms ir gamtai.

Dalyvavimas šiame projekte labai įdomus ir vertingas: pasidalyta gerąją darbo patirtimi ir pasisemta naujų idėjų iš šio projekto dalyvių.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Vilma

    Puikus projektas tik dėką puikių mokytojų. Ačiū, miela Daina Jums ir kitoms kolegėms, už dalyvavimą projekte, už idėjas, už džiugias vaikų emocijas, už atradimo džiaugsmą. Iki kitų projektų 🙂

    Vilma Satkauskienė