Etninė kultūra – svarbi šiuolaikinio ugdymo proceso dalis

Vienas iš švietimo tikslų – perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, laiduoti sąlygas formuotis brandžiai asmens tautinei savimonei, garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, tapatybės išsaugojimą ir nuolatinį vertybių kūrimą.

Etnokultūrinis vaiko ugdymas pirmiausia prasideda šeimoje. Čia mažylis išmoksta gimtosios kalbos, ima suvokti savo tautinę priklausomybę, iš tėvų sužino savo šeimos tradicijas. Labai svarbu, kad ugdymo įstaigoje vyktų tęstinumas, vaikas būtų supažindinamas su etnine kultūra: ugdoma jo asmeninė, socialinė, komunikavimo, pažinimo kompetencijos; tautos kultūrine patirtimi grindžiamas kūrybiškumas; ugdoma tautinė ir pilietinė savimonė.

Viena iš ugdymo krypčių Mažeikių lopšelyje-darželyje „Eglutė“ – etnokultūrinis ugdymas. Nuo pat įstaigos lankymo pradžios, dar lopšelio grupėse, ugdytiniai išgirsta lopšinių, kykavimų, jodinimų. Vyresniųjų grupių vaikai susipažįsta su smulkiąja tautosaka. Mįslės, patarlės, pajuokavimai integruojami į kasdienę ugdomąją veiklą. Muzikinių užsiėmimų metu išmokstama lietuvių liaudies dainų, ratelių, muzikinių žaidimų. Etnokultūrinės veiklos darbo grupė organizuoja tautines, kalendorines šventes, kviečia kolegas dalyvauti rengiamuose projektuose.

Antrus metus veikia socialinio tinklo „Facebook“ paskyra, kurioje skelbiame kūrybinio meninio projekto „Šalis gimtoji – širdy manojoj“ (pradžia 2019 m. gegužės 12 d.) veiklas. Šio projekto iniciatorė ir koordinatorė – etnokultūrinės veiklos darbo grupės narė, mokytoja metodininkė esu aš – Laima Drungilienė.

2019 m. vykdėme pirmąją projekto dalį – tarptautinį projektą „Kalba gimtoji – širdy manojoj“, skirtą pasaulio lietuvių metams paminėti. Sulaukėme dalyvių iš Londono lituanistinės ir menų mokyklos „Kodėlčius“, Stokholmo lituanistinės mokyklos „Saulė“. Smagu buvo klausytis 4–7 metų vaikų, gražiai kalbančių savo gimtąja tarme.

2020 m. lapkritį vyko antroji projekto dalis. Organizavome Respublikinį kūrybinį meninį projektą „Tai margumas lietuviškų raštų“, grindžiamą etnokultūrinio ugdymo siekiais, skirtą Tautodailės metams paminėti. Projekto tikslas – nuo mažens ugdyti meilę gimtajam kraštui ir lietuvių liaudies menui bei skatinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės narių bendradarbiavimą ir kūrybiškumą. Džiugu, kad projekte dalyvavo gausus būrys pedagogų ir jų ugdytinių. Sulaukėme darbų iš 19 šalies ugdymo įstaigų. Džiugino darbų gausa ir įvairovė: piešimas, pynimas, keramika, audimas (projekto dalyvių darbus galite pamatyti čia – https://www.youtube.com/watch?v=ZPJuGGuIRGA).

Stebina mažųjų išradingumas, temos pajauta. Galima daryti išvadą, kad pedagogai puoselėja lietuvių liaudies tradicijas, ugdo meilę gimtajam kraštui, lietuvių liaudies papročiams, gražiai susieja etninę kultūrą su šiuo laikmečiu. Suprantama, kad per dieną neįmanoma pasiekti tokių puikių rezultatų. Tai ilgas kasdienis darbas.

Vaikas daug greičiau suvokia senovės palikimo grožį, kai pats veikia ir dalyvauja. Pažindamas liaudies tradicijas ir papročius jis tampa visaverčiu tautos nariu. Etninė kultūra dažnai suvokiama kaip kažkas senovinio, tačiau ji kinta, atsinaujina ir egzistuoja dabar. Keičiasi gyvenimo būdas ir tik nuo mokytojų meistriškumo bei kompetencijos priklauso, kaip pavyks integruoti etninės kultūros žinias į šiuolaikinį ugdymo turinį.

0

0