Etatinio darbo apmokėjimo sėkmės ir nesėkmės…

Aušra Židžiūnienė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Lapkričiui įpusėjus, Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas dar rugsėjį švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės švietimo bendruomenei žadėtas tyrimas, kuris atskleidė, kokius realius pokyčius į mokyklas atnešė etatinis darbo užmokestis. Tyrimą atliko Mokslo ir studijų stebėsenos centras (MOSTA). Išgirsti rezultatus panoro nemažai švietimo bendruomenės ir žiniasklaidos atstovų.

Remiantis 2016 m. tyrimu, didžioji priežastis, kodėl Lietuvos mokytojai uždirbo mažai, yra ta, kad tik 5 proc. iš jų tada dirbo visu etatu.

Susirinkusiesiems ministrė J. Petrauskienė priminė, kad nuo šių mokslo metų pradžios mokyklas pasiekė du dideli nauji pokyčiai: nauja mokyklų finansavimo sistema ir nauja mokytojų darbo apmokėjimo tvarka. Pagrindinis etatinės mokytojų darbo apmokėjimo sistemos tikslas – užtikrinti aiškesnę etato struktūrą, suvokiant, kad mokytojų darbas yra ne vien tik pamokų vedimas, bet kartu ir pasirengimas joms bei kitos mokyklos bendruomenei naudingos veiklos. Taip pat, pasak ministrės, etatine darbo apmokėjimo tvarka siekiama užtikrinti patrauklesnes darbo sąlygas pradedantiesiems mokytojams.

„Remiantis 2016 m. tyrimu, didžioji priežastis, kodėl Lietuvos mokytojai uždirbo mažai, yra ta, kad tik 5 proc. iš jų tada dirbo visu etatu. Nekvestionuotina mokytojo darbo svarba ir įtaka formuojant visuomenę. Suprantama, kad neįmanoma suskaičiuoti visų valandų, kurias darbui skiria mokytojas, bet visgi jo darbo apmokėjimas, prieš įdiegiant etatinio apmokėjimo sistemą, priklausė nuo turimų kontaktinių valandų“, – susirinkusiųjų dėmesį atkreipė ministrė.

Anot jos, etatinis darbo apmokėjimas – tai socialiai teisingesnė sistema, sudaranti galimybę turėti geresnę darbo apmokėjimo tvarką.

 

Prieš pristatant pirminius etatinio darbo apmokėjimo analizės rezultatus, ministrė J. Petrauskienė pasidalijo pavienėmis šalies mokyklose arba atskirose savivaldybėse matomomis realijomis: „Su etatinio darbo apmokėjimo koordinavimo grupe lankėmės ne vienoje Lietuvos mokykloje ir pastebėjome, kad esama atskirų iššūkių, kur etatinio apmokėjimo sistemos sklandžiai įdiegti nepavyksta. Kiekvienoje savivaldybėje priežastys skirtingos: vienur pastebimas nesusikalbėjimas, tvirtinant naują apmokėjimo sistemą, kitur sunkumų iškyla savivaldybėse. Kai kurios savivaldybės itin palankiai žiūri į sistemą ir skatina mokyklas tiek, kiek tik leidžia finansinės galimybės, kitos rengiasi rinkimams ir naudojasi mokyklomis savo politinėms kampanijoms. Šiuos ir kitus atvejus žinome ir sprendžiame. Mums svarbiausia, kad patys mokytojai suprastų, kaip keičiasi apmokėjimo sistema, kokių tikslų siekiama“, – sakė ji.

Pirminio tyrimo apžvalga

 

Pristatydamas tyrimo rezultatus, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas dar kartą pabrėžė, kad tyrimas apima tik vieną mėnesį, o norint įvertinti tikrą poveikį, derėtų peržiūrėti visų metų vidurkį. Tačiau, anot jo, pirmojo mėnesio rezultatai taip pat duoda tam tikrų signalų.

Analizei naudoti du pagrindiniai šaltiniai – „Sodros“ ir Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenys. „Sodrą“ buvo pasiekę duomenys beveik apie visus mokytojus, tik, deja, ne visos mokyklos buvo pateikusios informaciją apie mokytojų krūvius, todėl realiai vertinome 20 tūkst. asmenų. Duomenys apima tiek kontaktines, tiek nekontaktines mokytojų darbo valandas“, – sakė G. Jakštas.

 

Prielaidos

Pradedant tyrimą, iš imties buvo pašalinti asmenys, kurie dirbo ne visą rugsėjo mėnesį ar rugsėjo mėnesį buvo atleisti (taip išvengiant išeitinių išmokų įtakos atlyginimui), motinystės ar neapmokamose atostogose buvę pedagogai (turėję nulinį atlyginimą), asmenys, kurie nedirbo mokytojais 2017 arba 2018 m., ir tie, kurių, „Sodros“ duomenimis, nurodyta pareigybė buvo ne mokytojas (mokyklų direktoriai, pavaduotojai ugdymui ir pan.).

Lėšos yra paskirstomos 4 mėnesiams, todėl atlyginimų augimas, palyginti su ankstesniais metais (jeigu mokytojų skaičius išlieka tas pats), turėtų siekti apie 13–14 proc. Tokią tendenciją matome ir analizuodami mokytojų darbo užmokestį iš „Sodros“ duomenų: 2018 m. rugsėjį vidutinis atlyginimas siekė 934 eurus, o tai yra 13,6 proc. daugiau nei 2017 m.

 

Darbo užmokesčio pokyčiai

Pasak G. Jakšto, iš biudžetinių ataskaitų matoma, kad 2017 m. dotacija savivaldybėms ugdymo reikmėms finansuoti siekė beveik 594 mln. eurų, iš kurių 480 mln. eurų buvo skirti mokytojų atlyginimams. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, dar 5,4 mln. eurų buvo numatyta mokytojų atlyginimams didinti ir 17,4 mln. eurų siekiant įdiegti etatinį darbo apmokėjimą, tad bendros papildomos lėšos siekia apie 22 mln. eurų.

„Lėšos yra paskirstomos 4 mėnesiams, todėl atlyginimų augimas, palyginti su ankstesniais metais (jeigu mokytojų skaičius išlieka tas pats), turėtų siekti apie 13–14 proc. Tokią tendenciją matome ir analizuodami mokytojų darbo užmokestį iš „Sodros“ duomenų: 2018 m. rugsėjį vidutinis atlyginimas siekė 934 eurus, o tai yra 13,6 proc. daugiau nei 2017 m. Jeigu palygintume 2017 m. su 2016-aisiais, taip pat matytume augimą, bet mažesnį (apie 5 proc.)“, – pastebėjo G. Jakštas.

 

Tyrimo duomenimis, atlyginimai didėjo 70 proc. pedagogų. Vidutinis didėjimas buvo 190 eurų iki mokesčių. Anot MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo, didėjimas vertintas tik tuo atveju, jeigu atlyginimas augo daugiau nei 2,5 proc. Jeigu mažėjo 2,5 proc., teigta, kad atlyginimas mažėjo.

Kas penkto mokytojo atlyginimas mažėjo maždaug 168 eurais. „Mums kilo klausimas, kodėl, keliant atlyginimus, visgi buvo matomas akivaizdus atlyginimų mažėjimas. Palyginome duomenis su ankstesniais metais, kai sistemoje nevyko pokyčių. Pasirodo, atlyginimai mažėdavo dar didesnei daliai pedagogų – 29 proc., vidutinis mažėjimas buvo 149 eurai. Natūralu, kad įvyksta krūvių pasiskirstymas arba pasitaiko tam tikros mėnesio išmokos…“ – pasekmės ir priežasties ryšius įvardijo tyrėjas.

 

Pastebimi nemaži atlyginimų augimo skirtumai tarp savivaldybių, kai kuriose iš jų atlyginimai augo beveik trečdaliu, bet yra ir tokių, kur atlyginimai kilo vos 4 proc. „Ieškojome priežasčių, kaip tai galima paaiškinti. Pastebėjome koreliaciją su ankstesnių metų atlyginimais: jeigu 2017 m. vidutinis atlyginimas savivaldybėse buvo mažesnis, tai jose vidutinis pokytis yra didesnis, be to, tai taip pat susiję su amžiaus pasiskirstymu savivaldybėse, mokinių skaičiaus pokyčiu ir mokytojų kvalifikacija“, – kalbėjo G. Jakštas.

 

Krūvio pokyčiai

Atliekant tyrimą, paskaičiuotas darbo užmokestis viso etato ekvivalentui. 2018 m. darbo užmokestis visam etatui didėjo visose amžiaus grupėse. Viso etato ekvivalentui darbo užmokestis augo nuo 1194 eurų iki 1217 eurų. Didžiausias atlyginimo augimas pastebimas jauniems mokytojams. Kuo jaunesnė amžiaus grupė, tuo didesnis augimas (išimtis vyresniems nei 70 metų pedagogams, tačiau jų imtis – tik 47).

2018 m. vidutinis etatas didėjo visose amžiaus grupėse. Kaip pastebi tyrėjas, vidutiniškai etatas augo nuo 0,7 iki 0,77. 2017 m., palyginti su 2016 m., vidutinis etatas didėjo tik mokytojams iki 30 metų amžiaus. „Kalbu apie vieno įdarbinimo duomenis, jeigu atsižvelgtume į tai, kad dalis mokytojų dirba keliose mokyklose, vidutinis etato dydis asmeniui augo nuo 0,74 (2017 m.) iki 0,81 (2018 m.)“, – sakė jis.

Apskritai 2018 m. etato dydis augo 73 proc. mokytojų, didžiausias augimas pastebėtas jauniesiems pedagogams. 2017 m. etatas augo 46 proc. mokytojų.

 

Anot. G. Jakšto, ryškiausi pokyčiai matomi analizuojant mokytojus, dirbančius visu etatu. 2016 m. visu etatu dirbo 6 proc. mokytojų, 2017 m. – 8 proc., o 2018 m. visą darbo krūvį turi kas ketvirtas mokytojas. 2017 m. visą etatą turėjo mažiau nei kas dešimtas mokytojas iki 50 metų amžiaus, o 2018 m. beveik kas trečias mokytojas dirba visu etatu.

Tyrimas atskleidė, kad darbo užmokesčio pokytis tiesiogiai priklauso nuo etato pokyčių: darbo užmokesčio pokyčiui esant teigiamam, vidutinis etatas didėjo, ir priešingai – visuose darbo užmokesčio mažėjimo intervaluose – vidutinis etatas mažėjo. Taip pat pastebėta, kad vidutinis etato pokytis priklauso nuo mokinių skaičiaus. Tendencija tokia, kad, mažėjant mokinių skaičiui, mažėja vidutinis etato dydis.

 

Miesto ir kaimo palyginimas

G. Jakšto pastebėjimu, iki atliekant tyrimą, krūvių struktūrose tikėtasi akivaizdesnių skirtumų tarp miestų ir kaimų, tačiau tyrimas jų neatskleidė, vidutiniškai 55–56 proc. krūvio sudaro kontaktinės valandos visose šalies mokyklose. „Nors siekiama, kad pradedantieji mokytojai turėtų mažesnę kontaktinių valandų dalį, tačiau pirmais metais tokia tendencija neišryškėja. Kontaktinių valandų dalis visose amžiaus grupėse reikšmingai nesiskiria. Pastebimas skirtumas, vertinant vidutinį etato dydį miestuose ir kaimuose: vidutinis etatas miestuose sudaro 0,8, o kaimuose 0,67“, – teigė jis.

Keletas pastebėjimų iš penkių streikuojančių mokyklų varpinės…

Yra mokyklų, kuriose mokytojų ir jų pareigybių skaičius artimas vienetui. Kuo daugiau mokytojų, pretenduojančių į vieną etatą, tuo mažesnis jų galimas atlyginimas. Pažvelgę į „Sodros“ duomenis 2017 m. ir 2018 m. matome, kad tose mokyklose, kur santykis sviro į teigiamą pusę, atlyginimai augo apie 20 proc., o tose mokyklose, kur santykis kito į neigiamą pusę, vienoje atlyginimas augo, o kitoje – mažėjo.

 

Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, savo ruožtu, apžvelgė keletą mokyklų finansiniu aspektu. Pasirinko tas mokyklas, kurios šiuo metu streikuoja. Pasak jo, visos jos itin skirtingos, ugdančios nuo daugiau kaip 1 tūkst. mokinių iki vos kelis šimtus… A. Aldakausko pastebėjimu, vieną iš esminių vaidmenų darbo užmokesčiui atlieka dirbančių asmenų ir mokytojų pareigybių skaičius – su tuo tiesiogiai susijęs mokytojo atlyginimas. „Yra mokyklų, kuriose mokytojų ir jų pareigybių skaičius artimas vienetui. Kuo daugiau mokytojų, pretenduojančių į vieną etatą, tuo mažesnis jų galimas atlyginimas. Pažvelgę į „Sodros“ duomenis 2017 m. ir 2018 m. matome, kad tose mokyklose, kur santykis sviro į teigiamą pusę, atlyginimai augo apie 20 proc., o tose mokyklose, kur santykis kito į neigiamą pusę, vienoje atlyginimas augo, o kitoje – mažėjo“, – teigė jis.

 

Pasiskirstymas pagal kvalifikacines kategorijas

„Kartais matoma situacija, kai vienoje mokykloje susitelkę daug aukštesnės kvalifikacinės kategorijos mokytojų, todėl susidaro tam tikras finansinis trūkumas, kuris nuo mokyklos vadovo mažai tepriklauso. Pavyzdžiui, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje daugiau kaip 70 proc. mokytojų yra metodininkai, o apie 13 proc. – ekspertai. Štai Vilniaus Žemynos progimnazijoje 50 proc. yra vyriausieji mokytojai, o 26 proc. – mokytojai metodininkai. Taip pat mokyklose yra neatestuotų mokytojų, vadinamų jaunaisiais mokytojais, – tokios mokyklos atlyginimų didėjimą jaučia labiau“, – pastebėjo A. Aldakauskas.

 

Sąlyginis klasių ir klasių komplektų skaičius

Sąlyginai klasių Lietuvoje yra apie 14 tūkst., realus skaičius – labai panašus. Atrodytų, tarsi viskas taip, kaip ir turi būti, bet, A. Aldakausko pastebėjimu, yra mokyklų, kuriose formuojama 4 klasėmis per daug. Tokiose mokyklose mokytojų atlyginimai niekada neaugs arba augs nedaug. Bet esama mokyklų, kurios galėtų formuoti 8 komplektais daugiau, tačiau nusprendžia „susiglausti“, o sutaupytus pinigus panaudoja mokytojų atlyginimams…

Kaip apibendrindamas savo pastebėjimus teigė A. Aldakauskas, daugumai savivaldybių itin trūksta kūrybiškumo, o kai kurios dar ir dabar nepasitvirtinusios darbo apmokėjimo tvarkos…

 

Renatos Česnavičienės nuotraukos

Galutinai įdiegti etatinį modelį planuojama 2019 m. rugsėjį. Iš viso iki 2020 m. mokytojų algoms valstybė numačiusi skirti 95 mln. eurų. Tai leis mokytojų atlyginimus vidutiniškai padidinti 20 proc.

 

Rytoj, lapkričio 15 d., planuojamas etatinio apmokėjimo įdiegimo koordinavimo grupės posėdis, kuriame dalyvauti kviečiamos visos profesinės sąjungos. Ministrės raginimu, problemas būtina spręsti bendromis pastangomis.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.