Esė. Mintys ant Naujųjų metų slenksčio, arba apie virusus ir karantiną…

Ema Stonytė
,
Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija, 3 GC kl.

Laikrodžio rodyklėms artėjant prie vidurnakčio, mintimis stabteliu prie neilgo, akimirkai sustojusio, savo gyvenimo kelio. Nebeskubu, nebelekiu, nebebendrauju apsikabindama, nelankau mylimų žmonių, tik guodžiu save išmaniosiomis technologijomis, kurių dėka galiu matyti artimųjų akis, riedančias ašaras ar su didele jėga išspaustas nerimastingas šypsenas. Deja, bet mes visi esame sustabdyti to ilgo ir sunkaus karantino traukinio, įsirėžusio į mūsų pasaulio valstybių žemėlapį. Kaip keista, kai tai, ko anksčiau neįvertinau, virto vertingiausiais ir reikšmingiausiais dalykais. Tačiau guodžiuosi, kad viskas bus gerai, viltingai tikiuosi ir laukiu paties didžiausio gyvenimo stebuklo – pandemijos pabaigos, t. y. tų švieselių, kurioms nušvitus sugrįšime į įprastą gyvenimo ritmą be kaukių, be baimės, tik jau kitokie – labiau mylintys ir dėmesingesni. O šį laikotarpį atminsime, kaip vieną baisiausių įvykių žmonijos istorijoje. Man net nesitiki, kad mūsų karta išgyvena tokį sunkų etapą, kad po keliolikos metų mūsų pačių vaikai skaitys vadovėliuose apie XXI a. ligą, pasiglemžusią milijonus gyvybių. Mes pasakosime apie tai, ką matėme savomis akimis, t. y. apie tuos, kurie sirgo, ir tuos, kurie netikėjo, bandė maištauti ir galiausiai patys krito ligos lauke. Mums, įpratusiems laisvai gyventi, kasdien lankyti mokyklas, universitetus, vaikščioti po parduotuves, kavines, keliauti su šeima, buvo nelengva, nes iš esmės turėjome pakeisti savo gyvenimo būdą. Net nuotolinis mokymas, tapęs naujove, virto ir kasdiene kančia. Ne veltui kai kurių pradinukų tėvai, virtę savo vaikų mokytojais, barė ir tebebara už šį mokymą(si) visą Lietuvos švietimo sistemą. Bet daugelis kovojame sąmoningai. Kovojame su savimi: nors ir nenorime likti namuose, bet liekame, nes bijome užsikrėsti. Svetimėjame… Gaila, kad šalia gyvena ir tokie, kurie nesaugoja ne tik savęs, bet ir aplinkinių, kurie tiki teorijomis, kad virusas ir karantinas – valstybės pasipelnymas, specialiai sukelta ekonominė krizė – bandymas sumažinti gyventojų populiaciją.

 

Deja, liga yra. Pati patyriau dėl šios ligos artimo žmogaus netektį, todėl garsiai šaukiu: „Likite namie!“ ir plačiau atmerkite akis – juk karantinas ir galimybė sustoti bei apsižvalgyti, pamatyti tuos, kurie buvo mūsų užmiršti – mūsų šeimas, mylimuosius, vaikus, senelius, jei gyvename su jais. Galime skirti daugiau laiko ir sau – pagaliau perskaityti tą knygą, kurią planavome dar praeitais metais, nutapyti paveikslą, atrasti naują hobį, paieškoti talentų savyje. Tai nesitęs amžinai. Viskas baigsis, bet pamoka, kurią išmoksime, liks. Todėl būkime sąmoningais ir turėkime kantrybės. Manau, kad, sugrįžę į savo įprastą gyvenimą, kalbėsimės iki soties, užuosdami tą išnykusį kavos kvapą ar laikydami rankose garuojantį ir sklidiną šio gėrimo puodelį mėgstamiausioje kavinėje. Manau, kad ir vėl sportuosime sporto salėje, o ne tik nuotolinėje treniruotėje, kad šoksime, dainuosime ir švęsime kartu. Tik palaukime ir išlaukime!

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (7)

  • Auksė Narvilienė, daktarė

    Džiaugiuosi ir sveikinu ne tik Emą, bet ir lietuvių kalbos mokytoją bei visą mokyklos kolektyvą. Jeigu auga tokia dvasiškai sveika karta, Lietuva nepražus.

  • Dana

    Labai prasmingos mintys. Kiekvienas sakinys taip taikliai sudėliotas! Žaviuosi tavo gebėjimu! Šaunuolė! Sėkmės tau!

  • Alma

    Sveikinu, mieloji Ema. Taip ir toliai džiugink savo kūryba, sėkmės ir ačiū. Nuoširdžiausi linkėjimai ir mokytojai.

  • Tomas

    Kokios puikios mintys… Ačiū autorei – stebina savo gebėjimu valdyti žodį ir taip gražiai, o svarbiausia, teisingai plėtoti mintis. Linkiu sėkmės.

  • Romualdas

    Va tokių žmonių ir tokių minčių reikia mums visiems! Ačiū, Ema. Paskaičius tokias mintis, norisi dirbti, kurti… gyventi.

  • Arūnas Batia Kontrimas

    Ačiū jaunajai Autorei ! Tikrai – paskaičius pamačiau šviesiai geltoną, netolimą ateitį ! 🙂

  • Dalia

    Gilios ir prasmingos jauno žmogaus mintys, apmąstymai… Sėkmės šiai gimnazistei ir jos mokytojai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *