Esė. Kodėl jaunimui patrauklios liberalų idėjos?

Kęstutis Subačius
,
Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktorius

Pasaulyje liberalizmo idėjos vis sėkmingiau skinasi kelią į žmonių, ypač jaunų, širdis. Šis reiškinys neaplenkia ir Lietuvos. Ir nors liberalizmo istorija skaičiuoja šimtmečius, įdomu būtų pažvelgti, kurios liberalų idėjos galėtų būti patrauklios jaunimui.

Jake Ingle (unsplash.com) nuotr.

„Istorikai yra atradę liberalios pasaulėžiūros elementų jau Antikos pasaulyje, ypač klasikinėje Graikijoje ir Romoje.“1 Pavyzdžiui, žymus XX a. liberalizmo teoretikas ir filosofas Frydrichas Augustas Hajekas (Friedrich August von Hayek) Romos istoriką ir oratorių Marką Tulijų Ciceroną (Marcus Tullius Cicero) apibūdino kaip „pagrindinį šiuolaikinio liberalizmo autoritetą“. Pasak Hajeko, jam priklauso bendrų taisyklių, arba „leges legum“, kurios valdo įstatymų leidybą, idėja, teigianti, jog mes paklūstame įstatymui, kad išliktume laisvi, ir mintis, jog teisėjas privalo būti tik burna, kuria kalba įstatymas.2 O jau daug vėliau, kai kūrėsi klasikinio liberalizmo idėjų sistema Apšvietos laikotarpiu, mąstytojas Adamas Smitas (Adam Smith) kalbėjo apie „liberalų lygybės, laisvės ir teisingumo planą“, tačiau terminas „liberalus“ buvo vartojamas kaip liberalizmo – klasikinės žmoniškumo, dorybės, didžiadvasiškumo ir proto atvirumo – vedinys.3 Norėčiau paklausti, ar mano išskirti žodžiai – laisvė, lygybė, teisingumas, proto atvirumas ir didžiadvasiškumas – galėtų ką nors šiandien trikdyti? Juk jie įprasmina visa tai, už ką mes, būdami okupuoti, kovojome, nurodo kryptis, kurių turėtume laikytis, siekti, kad dabar mums, esant laisviems ir gyvenantiems laisvoje Lietuvoje, šie žodžiai virstų kūnu. Drįsčiau teigti, kad liberalizmo idėjos visais žmonijos istorijos vystymosi etapais rikiavosi priešaky visų kitų idėjų, t. y. buvo idėjų Avangardu, nes „visoms liberalios tradicijos atmainoms būdinga apibrėžta, aiškiai moderni žmogaus ir visuomenės samprata“4. Galėtume paklausti, kokie gi elementai sudaro modernaus žmogaus ir visuomenės sampratą? Ir iškart atsakyti, kad ši samprata „individualistinė, nes teigia moralinę asmens pirmenybę prieš bet kokio visuomeninio kolektyvo pretenzijas“, taip pat ji ir „egalitarinė, nes suteikia visiems žmonėms tą patį moralinį statusą“, be to, „universalinė, nes teigia žmonių giminės moralinę vienybę5.

 

Atrodytų, ko daugiau reikia, norint įgyvendinti kiekvieno žmogaus laimės siekį, juk reikia tik šias liberalizmo teoretikų žmogaus ir visuomenės sampratas, pasikartosiu, paversti kūnu. Nė vienas, manau, neprieštarautų šiems žodžiams, šiems teiginiams, šioms mintims, nes ši samprata siūlo „visų socialinių institucijų bei politinių santvarkų pertvarkymo ir tobulinimo galimybę“6. Ir tai Vakarų valstybėse patikrinti ir pasitvirtinę problemų sprendimo būdai, nes „liberalios moralinės ir politinės idėjos buvo grindžiamos prigimtinių žmogaus teisių teorijomis taip dažnai, kaip jos buvo ginamos remiantis utilitarinėmis veiklos teorijomis ir ieškojo paramos ir moksle, ir religijoje7.

 

Liberalizmas, kaip ir kiekviena pažiūrų srovė, „įgavo įvairių atspalvių priklausomai nuo įvairių nacionalinių kultūrų, kuriose jis rado dirvą“8. Norėtųsi priminti dar šiek tiek istorijos. Mano minėtas liberalizmo autoritetas F. A. Hajekas, savo knygoje „Kelias į vergovę“, pateikė „drąsią ir šokiruojančią tezę, priešingą visų pažangiam įsitikinimui, jis skelbė, kad nacizmo šaknys glūdi socializmo teorijoje ir praktikoje, ir įspėjo, kad Vakarų šalys, vykdydamos socialistinę politiką, laikui bėgant, sulauks totalitarinės nemezės“9. Tad, jei pripažįstame, kad kiekvienas žmogus yra vertybė, kiekvienas, pasak vokiečių filosofo Imanuelio Kanto (Immanuel Kant), turime laisvą valią, t. y. turime teisę rinktis, ir, jei gerbiame asmens nuosavybės teisę ir individo laisvę, jei brangi lygybė ir svarbus teisingumas, jei neabejingi modernybei, tai iš tiesų liberalizmo idėjos turėtų nelikti mūsų nepastebėtos.

 

Apibendrinant norėtųsi pacituoti filosofo Chose Ortegos I Gaseto (José Ortegos y Gasset) dar 1932 m. knygoje „Masių sukilimas“ išsakytus žodžius: „Liberalizmas – ir šiandieną tai verta prisiminti – yra aukščiausioji kilniadvasiškumo forma, tai teisė, kurią dauguma suteikia mažumoms, vadinasi, jo balsas yra kilniausias balsas, kada nors skambėjęs šioje planetoje. Jis skelbia pasiryžimą pasidalinti būtimi su priešu, dar daugiau, su priešu, kuris silpnas10. Pripažinkime, kad tai krikščioniška. Įsiskaitykime į šiuos žodžius ir, galbūt, suprasime, kodėl jaunimui patrauklios liberalų idėjos.

 

_____________________________

1 John Gray „Liberalizmas“,  Atviros Lietuvos Fondas, Vilnius, 1992.

2 Ten pat, p. 16.

3 Ten pat, p. 7.

4 Ten pat, p. 8.

5 Ten pat, p. 8.

6 Ten pat, p. 8.

7 Ten pat, p. 8.

8 Ten pat, p. 45.

9 Ten pat, p. 46.

10 Ten pat, p. 93.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *