Esė apie Šviesą. Skiriama mokytojams

Ema Stonytė
,
Šiaulių r. Kuršėnų L. Ivinskio g-jos 4G klasės mokinė

Mieli Mokytojai,

ar Jūs irgi užuodžiate auksinio rudens kvapą? O gal matote ir ant mano stalo auksaspalvių lapų puokštę, skirtą Jums? Puokštę šokėją? Turiu Jums pasakyti, kad šiandieninė mano diena spalvinga. Nors man tik aštuoniolika, deja, dažniausiai mačiau tik dvi spalvas – juodą ir baltą. O šiandien jų žymiai daugiau. Už jas dėkoju rudeniui ir Jums, Mokytojai, privertusiems mano pasaulį suktis. Tai Jūs parodėte, kad šviesa ir tamsa reikalingos. Tiesiog į viską pažvelgiau kitaip. Atrodo, kas čia sudėtinga. Visi žinome, jei nebūtų tamsos, sunkiai danguje įžvelgtume skaisčiai spindinčias žvaigždutes, o Grįžulo Ratų žvaigždyno tiesiog iš viso nematytume! O be jo, to Grįžulo Ratų žvaigždyno, tiesiog nebūtų romantikos! Tamsa keltų tik baimę. Tačiau be tamsos nesuvoktume, kad šviesoje jaučiamės saugesni. Nuo tada, kai Jūs ir auksaspalvis ruduo atvėrė spalvų skrynelę, viskas pasikeitė: aš su savo norais ir įnoriais nykau, o tamsa nebebuvo tokia baugi. Ji tapo erdve, kurią pažinau iš naujo. Prasidėjo naujasis etapas: norėjau tamsą keisti šviesa. Tiesa, ką tik grįžau iš pasivaikščiojimo po alėją, pilną šlamančių lapų, kur nedrąsus saulės spindulys dar skverbiasi į Žemę, o vėjas maloniai pakutendamas glosto šilkinius mano plaukus ir suskubau kalbėtis su Jumis!

 

Kokie keisti šie metai… Atrodo, buvo tiek mažai džiaugsmo akimirkų, tiek mažai šviesos ir laimės, tiek nedaug šypsenų žmonių veiduose, kurių net nepastebėjau po įvairiaspalvėmis kaukėmis. Jei anksčiau, prisėdusi savo vaikystės parke ant suolelio, džiaugdavausi matydama daugybę krykštaujančių vaikų, šeimų, porų, tai šiandien, deja, čia vos vienas kitas žmogus. Ir jis veidą slepia po kauke… Neseniai perskaičiau mintį: ,,Jeigu ir toliau visi šitaip vaikščiosime ,,kaukėti”, mūsų ateities kartos ims manyti, kad veido zona yra privati vieta”. Absurdas! Ir tada iškart sukirbėjo, ar tik neatėjo laikas pagalvoti, kokią šviesą mes skleidžiame iš savęs? Kokiais žodžiais vienas kitą nuodijame, kokius jausmus dalijame? Pasak literatūros tyrinėtojos Viktorijos Daujotytės, ,,Žodžiai gali veikti kaip narkotikai. Ramina, guodžia, bet kartais ir nuodija. Ilgai išlieka sąmonėje, budi, ne tiek atsimenama, kiek – neužmirštama.”

 

Dabar ir yra tas laikas, kai įvyko lūžis žmonių gyvenime, kai išmokome vertinti tikrą bendravimą, tikrus pokalbius, realias šypsenas? Daugelis svajojome apie modernųjį pasaulį, išmaniąsias technologijas. Šioje srityje mes tikrai pažangūs, bet technologijų gal kiek ir daugoka. Vienintelė šviesa, kurią skleidžiame – kompiuterio ar telefono ekranas. O kur toji šviesa, kuri atkeliauja tiesiai iš mūsų širdies gelmių? Kur tas kelias, kurio pabaigoje mes matome mažytį šviesos spindulį, skatinantį eiti toliau, patiems siekiant svajonių? Būtent dabar tas metas, kai visi turėtume šiek tiek sustoti ir pažvelgti į savo asmenybę. Pažvelgti ir suprasti, kokiomis šiukšlėmis užteršėme savo mintis, širdis ir kaip greičiau išsivalyti, kad akys praregėtų, kad mūsų širdys nusidažytų auksaspalvių lapų šviesa. Tik tada suprasime tikrąją vertę ir pradėsime nuoširdžiai ją branginti. Juk naktis bet kada gali užtemdyti mūsų dieną – šviesa į pasaulį ateina pamažėle. Tuomet kodėl kartu su saulės spinduliais nepažvelgus į pasaulį kitaip? Nesvarbu, kad šie metai kitokie. Nesvarbu, kad esame šiek tiek labiau izoliuoti ir suvaržyti. Visiškai nesvarbu, kad negalime šypsotis, dėvėdami kaukes. Šypsokimės širdimi, džiuginkime aplinkinius savo žvilgsniu. Akių žvilgsniai pasako labai daug… Kartais tik jų ir užtenka, kad širdyje suplazdėtų meilės sparnai, o mintis praskaidrintų šviesios akimirkos. Ach, Mokytojai, kiekviena diena su Jumis tokia ypatinga… Jūs vieninteliai žinote viską. Žinote, kas mus slegia, žinote mūsų džiaugsmus ir nusivylimus. Šiandien aš noriu skleisti šviesą kartu su Jumis ir paprasčiausiuose dalykuose pamatyti grožį. Štai kas yra laimė! Nėra nieko gražiau už puoselėjamą ir dovanojamą šviesą, meilę ir šypsenas iš širdies į širdį. Ir žinot ką? Išduosiu vieną mažą paslaptėlę Jums… Šiais metais mes išmoksime būti kitokiais. Bent jau dažniau spinduliuoti gėrį ir vertinti tai, kas tikrai svarbu.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.