„Erasmus+“ projekto mobilumas Danijoje

Dalia Dabušinskienė
,
direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Loreta Naruševičienė
,
anglų kalbos mokytoja

Kovo 13–19 d. Alytaus „Volungės“ progimnazijos penki mokiniai, lydimi dviejų mokytojų, pagal „Erasmus+“ programą svečiavosi Danijos Hojby miestelio mokykloje. Mobilume, be Danijos ir Lietuvos vaikų, dar dalyvavo Slovėnijos, Italijos ir Ispanijos ugdytiniai. Šio susitikimo tema buvo „Mokinių savijauta bendraujant tarpusavyje“.

 

Danijos mokiniai kartu su mokytojais pristatė savo mokykloje vykdomą MOT programą, kuri skatina mokinius išdrįsti įveikti save, savo baimes, padaryti daugiau, nei atrodė, kad galima. Tai atsispindėjo ir vykdomose veiklose. Ar kiekvienas gamtoje, turėdamas minimalias priemones – titnagą, kelias malkas, kirvuką ir peilį, galėtų užkurti nurodyto aukščio laužą? Ne visoms komandoms tai pasirodė greitai ir paprastai įveikiama užduotis, bet viskas įmanoma, kai šalia yra patikimi ir pagalbos ranką ištiesiantys draugai. Pasišildžius prie draugystės laužų, laukė antrasis iššūkis – pereiti lynais per upę. Ir čia be draugų pagalbos būtų buvę sunku. Trečioji užduotis, pareikalavusi išmonės ir tvirtų rankų, – turint 12 rąstų ir virvių komplektą suręsti statinį, ant kurio 5 min galėtų išstovėti visa komanda, o vėliau, sustačius visų komandų statinius į vieną eilę, dalyviai (jų buvo apie 50 vaikų ir mokytojų) turėjo pereiti labirintą nenukrisdami ant žemės. Šios užduotys skatino daug dėmesio skirti pozityviam bendravimui ir bendradarbiavimui, tarpusavio palaikymui, padrąsinimui.

 

 

Danija – salų kraštas, todėl lengvinant susisiekimą tarp jų nutiesta daug pačių įvairiausių tiltų. Važiavome traukiniu po vandeniu, kad iš Kopenhagos patektume į Odensę, o priešpaskutinę mūsų vizito dieną laukė pats ekstremaliausias išbandymas. Turėjome unikalią galimybę pasivaikščioti tarp Funeno ir Jutlandijos 1935 m. pradėto eksploatuoti geležinkelio, automobilių ir pėsčiųjų tilto, danų švelniai vadinamu Senuoju mažosios juostos tilto, atbraila. Atsidūrus viduryje 1178 m ilgio tilto, kai apačioje 22 m gylio Mažojo Belto sąsiauris, o virš galvos siautėja vėjo sūkuriai ir skruostus nuolat plauna negailestingas Danijos lietus, daugeliui galvoje kirbėjo mintis apie namus ir karštos arbatos puodelį. Saugiai stovėdami ant žemės, daugelis neslėpė didžiavimosi savimi šypsenų ir noro sugrįžti, tik jau geresniu oru.

 

Kasdien vis naujos veiklos, įdomūs susitikimai ir pokalbiai stiprino mokinių tarpusavio santykius, todėl išsiskyrimas nebuvo lengvas. Tik viltis dar kartą susitikti kituose mobilumuose spindėjo mokinių akyse.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.