Emocinės kompetencijos ugdymas saulėtoje Kalabrijoje

Koks jūsų poveikis aplinkiniams? Koks socialinės aplinkos poveikis jums – jūsų mintys, jausmai ir veiksmai? Į šiuos klausimus (ir ne tik) bandėme atsakyti mokydamiesi emocinių kompetencijų ugdymo paslapčių, padedant kursų organizacijos „Jump Associazione“ lektorei Catherinei Annei Perri, mentorei Erikai Gerardini. Mokymai vyko Soverato kurorte (čia gyvena kiek daugiau nei 9 800 gyventojų), Kalabrijos pietinėje Skvilačės įlankos (Golfo di Squillace) pakrantėje prie Jonijos jūros. „Jump Associazione“ organizuotų „Erasmus+“ KA1 kursų „Emocinės kompetencijos“ metodika grindžiama licencijuotos klinikinės psichologės dr. Carolynos Saarni (2002) atliktais moksliniais empiriniais tyrimais, jų analize, išvadomis. Emocinė kompetencija – tai asmens gebėjimas suvokti, išreikšti ir efektyviai valdyti savo emocijas siekiant užsibrėžtų tikslų. Dr. Carolyna Saarni įvardija aštuonis įgūdžius, kurie sudaro kompleksinį emocinių kompetencijų vaizdą, tai:

• gebėjimas suvokti savo emocijas;
• gebėjimas atpažinti aplinkinių emocijas ir jas suprasti;
• gebėjimas kalbėti apie emocijas;
• gebėjimas būti empatiškam;
• gebėjimas atskirti emocinį patyrimą nuo emocinės išraiškos;
• gebėjimas valdyti neigiamas emocijas ir stresines situacijas;
• gebėjimas sąmoningai kalbėti apie emocijas visuose socialiniuose santykiuose;
• saviveiksmingumo gebėjimas.

 

Dr. Carolyna Saarni apibrėžė ir apibūdino emocijų naudojimą kaip įgytų įgūdžių rinkinį, kuris vėliau plėtoja emocinę kompetenciją. Emociniai įgūdžiai vystosi įvairiais amžiaus tarpsniais ir šie įgūdžiai tarpusavyje sąveikauja, vienas kitą veikia. Emocinės kompetencijos įgūdžių įgijimas – labai svarbus savęs tobulinimui.

Mokymuose rėmėmės Danielio Golemano (2001) socialinio emocinio intelekto ugdymo metodika. Jis, patikslinęs emocinio intelekto (EI) sąvoką, atskyrė emocinio intelekto ir emocinės kompetencijos sampratas, apibrėžė emocinį intelektą kaip individo potencialą mokytis praktinių emocinių gebėjimų, pagrįstų savimonės, susitvardymo, socialinės savimonės ir socialinių santykių komponentais. Pagal Danielį Golemaną (1998), skiriami šie keturi emocinės kompetencijos modelio elementai:

• savimonė, apimanti emocinę savimonę, tikslų savęs įvertinimą ir pasitikėjimą savimi;
• savęs valdymas, kurį sudaro savikontrolė, patikimumas, sąžiningumas, adaptyvumas, orientavimasis į pasiekimus ir iniciatyvumas;
• socialinė savimonė, kurią sudaro empatija, emocinė savikontrolė, savireguliacija, emocinis raštingumas, patikimumas, atsparumas, savimotyvacija, optimizmas;
• socialiniai gebėjimai, apimantys kitų ugdymą, lyderystę, įtaką, bendravimą, pokyčio skatintojo gebėjimus, konflikto valdymą, ryšių kūrimą, komandinį darbą ir bendradarbiavimą.

 

Taigi, galima teigti, kad emocijų suvokimas yra tiek emocinės kompetencijos, tiek ir emocinio intelekto sudedamosios dalys. Mokslininkai, tiriantys bei aprašantys emocijas, mano, jog būtent gebėjimas atpažinti ir suprasti emocijas yra kertinis vaikų emocinės kompetencijos gebėjimas, kuris teikia pagrindą kitų emocinės kompetencijos gebėjimų raidai. Kursuose mokėmės gerinti ir asmeninį emocinį intelektą, o naudodamiesi šiomis strategijomis galite ir jūs pamėginti:

• Stebėkite, kaip reaguojate į žmones. Ar skubate teisti, kol nežinote visų faktų? Ar taikote stereotipus? Pažvelkite sąžiningai, kaip galvojate ir bendraujate su kitais žmonėmis. Pabandykite pabūti jų vietoje, būkite atviresnis (-ė) bei priimkite jų lūkesčius ir poreikius.
• Atlikite savęs vertinimą. Kokios jūsų silpnybės? Ar esate pasirengęs (-usi) sutikti, kad nesate tobulas (-a), nes yra sričių, kuriose galėtumėte padirbėti, kad taptumėte geresniu žmogumi? Sąžiningai pažvelkite į save – tai gali pakeisti jūsų gyvenimą!
• Ištirkite, kaip reaguojate į stresines situacijas. Ar susinervinate kiekvieną kartą, kai kažkas vyksta ne taip, kaip norite? Kaltinate kitus ar pykstate ant jų, net jei tai ne jų kaltė? Labai vertinamas gebėjimas išlikti ramiu žmogumi ir kontroliuoti emocijas sunkiose situacijose. Valdykite emocijas, kai atrodo, kad viskas nesiseka!
• Prisiimkite atsakomybę dėl savo veiksmų! Jei užgavote kažkieno jausmus, – atsiprašykite, neignoruokite to, ką padarėte. Žmonės paprastai labiau nori atleisti ir pamiršti, jei sąžiningai bandote tai padaryti.

 

Prieš atlikdami šiuos veiksmus, pagalvokite kaip jūsų veiksmai paveiks kitus. Ar norėtumėte tokios patirties? Kaip galite padėti sau ir kitiems kovoti su neigiamu emocijų patirties poveikiu? Adekvatus savęs suvokimas mus paverčia asmeninių patirčių kūrėjais. Gera žinia ta, kad emocinio intelekto galima išmokti ir jį lavinti. Visas EI mokymasis grindžiamas savimonės ugdymu. Tačiau, jei stiprios asmeninės savimonės nėra, sunku atlikti sunkų savitvarkos darbą, o nuo to priklauso visų kompetencijų raida. Tobulindamas emocinę kompetenciją, asmuo pirmiausiai turi suvokti savo jausmus ir emocijas. Tai reiškia – atpažinti jį momentaliai užvaldžiusias emocijas, geriau suvokti savo stiprybes ir silpnybes, dėl to lengviau priimti teisingus sprendimus, pasitikėti savimi ir priimtais sprendimais.

 

Taigi, emocinė kompetencija – išmoktas gebėjimas, kurį reikia nuolat tobulinti, jei norima pasiekti gerų rezultatų. Aukštas emocinis intelektas dar nereiškia aukštos emocinės kompetencijos, nes emocinė kompetencija įgyvendinama praktikoje. Emocinė kompetencija yra emocinio intelekto pagrindu ugdomi įgūdžiai, lemiantys efektyvią profesinę veiklą.

 

Patobulinusios socialines emocines kompetencijas pagal „Erasmus+“ KA1 projektą „Kuriant inovatyvią mokyklą“ (2019-1-LT01-KA101-60261), sieksime prisidėti prie naujo mokymosi pagalbos modelio įgyvendinimo Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre, skirto mokiniui ir jo šeimai, ugdymo(si) procese taikant įtraukiojo ugdymo(si) strategijas, multisensorinius metodus, besimokančiųjų socialinius gebėjimus ugdant nuolatiniu bendravimu, aktyviu dalijimusi savo žiniomis ir patirtimi, imantis bendros projektinės veiklos, gerinant komandinį darbą tiek formaliose, tiek neformaliose edukacinėse aplinkose.