Edukologo misija – įgalinti

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Prieš didžiąsias metų šventes įvyko švietimo bendruomenei skirtas nuotolinis renginys – edukacijos forumas „Edukologija Lietuvai. Moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“. Jame Kauno technologijos universiteto prof. habil. dr. Palmira Jucevičienė skaitė pranešimą „Edukologo misija – įgalinti“.

 

Lietuvoje vis dar kyla klausimas, kas yra toji edukologija. Pedagogika (ugdymo procesą nagrinėjantis mokslas) visiems lyg ir aiškus terminas, paprastai kalbant, tai – mokytojavimo mokslas. Bėgant laikui imta suvokti, kad ugdymo įstaigos turi būti įgalinančios, reikia žvelgti į švietimo sistemą, jei kalbame apie šalies konkurencingumą, šiai sričiai reikia kitokių žinių ir tyrimų. Žinių ekonomika reikalauja dar platesnių žinių, žmogus tampa besimokantysis ne tik, kad išmoktų to, ko jam gali prireikti dirbant, bet kad galėtų nuolat kurti žinias: ne tik individualias, bet ir kolektyvines. Reikia žmogaus, kuris galėtų mokytis visą gyvenimą, visur ir visada būtų savivaldus. Bet niekas iš niekur neatsiranda. Todėl savivaldaus mokymo įgalinimas iškyla kaip didelis iššūkis. Edukologija turi aprėpti platų objektą. Grįžtame prie klausimo, kas yra edukologija: viskas prasideda nuo ugdymo proceso, tada kylama švietimo organizacijos, švietimo sistemos ir galiausiai – savivaldaus mokymosi įgalinimo link (žr. schemą). Vėliau atsiranda tarpdisciplininės žinios. Pasak P. Jucevičienės, mes jau seniai „esame“ tarpdisciplininėje edukologijoje – ji apima pedagogiką, vadybą, psichologiją, filosofiją ir sociologiją.

Edukologas – mokslininkas, veikiantis praxis principu, nes šiame moksle teorija nuolat persipina su praktika, jos viena be kitos negali. Šiuolaikinių edukologų misija – įgalinti savivaldų mokymąsi, kad žmogus galėtų pats valdyti savo žinojimą, o ne būtų valdomas. Antraip kyla pavojų tapti valdomam šiuolaikinių technologijų, kurios, aplenkdamos protą, leidžia įsiskverbti į žmogaus smegenis neurolingvistinio programavimo būdu, kai žinias galima „įdėti“ žmogui į smegenis apeinant protą, mąstymą.

 

Mokslininkės teigimu, tiek technologijos, tiek neurolingvistinis programavimas savaime nėra blogis, bet tik tada, kai naudojami laiku ir vietoje. Aukštosios technologijos gali sukurti tiek ir tokių žinių, kad žmogus joms negali prilygti, bet žmogiškos žinios susidaro žmogui svarstant, lyginant patirtis su vertybėmis, o technologijos, kokios aukštos bebūtų, vertybių nepuoselėja.

 

P. Jucevičienė teigia, edukologo misijoje įžvelgianti du esminius uždavinius: kurti mokslo žinias, įgalinančias įvairaus amžiaus žmones (pradedant nuo mažo vaikučio) gebėti sąmoningai mokytis ir tobulėti įvairiose gyvenimo aplinkose, skleisti švietimo praktikai naujausias mokslo žinias, įgalinančias formalų („mokyklinį, universitetinį“) švietimą sieti su gyvenimu. Formalųjį švietimą papildo neformalusis švietimas ir informalusis mokymasis (koncertai, televizija, būreliai, mokymasis iš savo veiklos, kitų stebėjimas ir kt.). Žinios turi būti veiklios, nelikti tik teorinėmis, žmogus turi reflektuoti, laiku „pagauti“ savo slypinčias žinias. Mokykla ar universitetas turi paruošti žmogų taip, kad jis galėtų gyventi laimingą gyvenimą pats ir leistų laimingai gyventi kitiems. Šią misiją profesorė kartu su savo studentais vykdė kurdama mokslo žinias aukštosios mokyklos didaktikos, mokyklinės didaktikos, organizacinio mokymosi, informalaus mokymosi, švietimo sistemos (vidurinio ir aukštojo mokslo), mokyklos / universiteto kaip organizacijos, edukacinių ir mokymosi aplinkų, besimokančio miesto plėtros srityse.

 

Baigdama pranešimą, P. Jucevičienė atsakė į užduotus klausimus, dalijosi įvairiomis mintimis. Viena iš jų – apie aukštąjį mokslą; pastaruoju metu pastebima tendencija, kad verslus universitetas tampa korporatyviu, universitetu-įmone, netenka savo misijos, tarnystės visuomenei. Jei misija yra pirk–parduok – blogai, nes švietimas buvo ir turi likti visuomenės. Paklausta, koks didžiausias edukologijos doktorantūros rezultatas, atsakė, kad magistrantams ir doktorantams svarbiausia išmokti kelti probleminius klausimus, kritiškai mąstyti, tobulėti ir tobulinti mintis, mąstyti laisvai (kad neribotų autoritetai), turėti reiklumo sau kaip mokslininkui. Disertacija neturi būti dėl mokslo laipsnio ar disertacijos, o dėl to, kad doktorantas sukurtų svarbių žinių (nors ir nedidelę dalelę) taip, kad prisidėtų prie mokslo raidos ir labai svarbu, kad tai būtų aktualu Lietuvai. P. Jucevičienė taip pat kvietė švietimo bendruomenės narius burtis draugėn, prisidėti prie Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) ir jos vadovaujamo mokymosi visą gyvenimą tinklo.

Renginio metu profesorė, LETA įkūrimo iniciatorė, ne tik skaitė pranešimą, bet ir apdovanota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklu. Žymi Lietuvos mokslininkė apdovanojama už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos ugdymo mokslui, už naujoviškų idėjų diegimą Lietuvos švietimo įstaigose, organizacijų praktikoje. Garbės ženklas – aukščiausias ministerijos  apdovanojimas, skiriamas švietimui ir mokslui ypač nusipelniusius asmenis pagerbti. „Tai Profesorė, kurią, drįstu teigti, prisimena visi studentai. Jos charizma, energija ir užsidegimas kaip viesulas įtraukia visus šalia esančius, aplink ją visada sukosi daugybė jaunų žmonių, naujausių idėjų“, – sveikindama profesorę sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

 

Profesorė Palmira Jucevičienė, nagrinėdama aukštojo mokslo, mokymosi visą gyvenimą, besimokančios organizacijos problemas, sukūrė savo mokslinę mokyklą: vadovavo 40-čiai doktorantų (38 edukologijos ir du žinių vadybos), sėkmingai apgynusių disertacijas, du dešimtmečius vadovavo Kauno technologijos universiteto Edukologijos institutui. Jos moksliniai nuopelnai pripažįstami tarptautiniu lygiu – ji dalyvauja tarptautiniuose mokslininkų simpoziumuose ir projektuose, nuo 1996 m. yra Kembridžo universiteto vizituojanti profesorė, Glazgo universiteto asocijuota tyrinėtoja, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) ekspertė buriant pasaulinį besimokančių miestų tinklą.

 

Už pasiekimus edukologijos moksle ir tyrimų rezultatų diegimą praktinėje švietimo veikloje profesorė apdovanota UNESCO ir Čekijos švietimo, jaunimo ir sporto ministerijos „Comenius“ diplomu.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *