Edukologinė novelė apie pamoką: ar pamokose mokome mokytis savivaldžiai?

Įvadas, arba keletas pastebėjimų apie pamoką ir didaktikos tyrimus Lietuvoje

 

Pamoka, joje vykstančios kasdienės mokinių ir mokytojų veiklos, jų tikslingumas, ryšys su mokinių pasiekimais ir pažanga nėra tos temos, kurios sulauktų ypatingo žurnalistų, švietimo ekspertų ar net mokslininkų dėmesio. Šiandien Lietuvos žiniasklaidoje dažniausiai gvildenami klausimai yra apie XXI a. vaikams būtinas kompetencijas, ugdymo inovacijas, mokinių pasiekimus, mokytojų rengimą, ugdymo turinio atnaujinimą ar ne vieną dešimtmetį vykdytas švietimo reformas. Tačiau Lietuvos mokinių pasiekimai tarptautiniuose tyrimuose, mokyklose sukuriamos patirtys, pasiekti rezultatai ir netgi vykdomų švietimo reformų sėkmė priklauso ir nuo bendro, kasdienio mokinių bei mokytojų darbo pamokose. Peržvelgus Ugdymo plėtotės centro darbuotojų parengtą 2004–2016 m. mokslinių straipsnių apie bendrąjį ugdymą suvestinę[1], pastebėta, kad tik dalis tyrėjų savo darbuose tiesiogiai nagrinėja pamoką, jos kokybę ar joje organizuojamas veiklas. Kai kurie su pamoka susiję klausimai aptariami nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ataskaitose, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metiniuose pranešimuose, švietimo būklės apžvalgose[2]. Palyginti su mokslinėmis publikacijomis, pamoka, kaip atskiras tyrimo objektas, dažniau nagrinėta švietimo problemų analizėse[3]. Nekeliant tikslo atlikti išsamią parengtų darbų apie pamoką, joje organizuojamas veiklas apžvalgą, norėtųsi tik atkreipti skaitytojų dėmesį į tai, kad Lietuvoje neturime nuosekliai ir sistemingai atliekamų didaktikos tyrimų, kurie būtų tiesiogiai susiję su įvairių pamokos aspektų nagrinėjimu ir jų aktualizavimu ugdymo praktikoje. 2014 m. mokslininkų grupės parengtoje kolektyvinėje monografijoje „Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikoje“ buvo bandoma apibendrinti tarptautinę patirtį ir pradėti nagrinėti Lietuvos mokyklai aktualias atskirų ugdymo sričių, dalykų didaktikos problemas[4]. Į pamokos kokybės, atskirų didaktikos problemų nagrinėjimą susitelkta ir 2015 m. mokslo studijoje „Edukologijos inžinerijos link“[5].

Savivaldis mokymasis: mokinių ir mokytojų veiklos ugdymo(si) procese

 

Šiame straipsnyje nesiveliama į diskusijas, kokia pamoka yra „gera“, nes šiandien Lietuvoje nėra susitarta, kaip turėtų keistis jos turinys (nors susitarta, kad jį būtina keisti (Bendrųjų programų atnaujinimo gairės, 2019[6]). Straipsniu siekiama išsamiau pažvelgti į vieną organizuojamo ugdymo(si) proceso aspektą, t. y. panagrinėti, kaip atskirų dalykų pamokose kuriamos savivaldžio mokymosi patirtys. Ši tema pasirinkta neatsitiktinai. Kaip vienas iš ugdymo procesų bruožų, savivaldis mokymasis įvardijamas Lietuvos švietimo dokumentuose[7]. Savivaldis mokymasis per pastaruosius dešimtmečius įvairiais aspektais nagrinėtas ne tik užsienio, bet ir Lietuvos mokslininkų darbuose. Aktualizuojant ir aiškinant savivaldžio mokymosi svarbą bendrojo ugdymo mokykloje, tyrinėtojai pabrėžia, kad nors savivaldžio mokymosi koncepcija susiformavo iš suaugusiųjų mokymosi teorijos, tačiau, keičiantis bendrojo ugdymo tikslams, daliai mokymosi persikeliant už formaliojo ugdymo ribų, tapo ypač svarbios bendrojo ugdymo mokyklos mokinių nuostatos, gebėjimai ir žinios mokytis savivaldžiai[8]. Tyrinėtojų darbuose savivaldis mokymasis apibrėžiamas kaip procesas, kurio metu mokiniai prisiima atsakomybę už mokymąsi, padedami kitų ar savarankiškai nusistato savo mokymosi poreikius, formuluoja mokymosi tikslus, numato jiems pasiekti reikalingus išteklius, pasirenka ir įgyvendina mokymosi strategijas, įsivertina savo pasiekimus[9]. Mokslininkai išskiria keletą esminių savivaldžio mokymosi bruožų, kurie yra svarbūs jį įgyvendinant ugdymosi procese.

 

Pirma, savivaldis mokymasis apibrėžiamas kaip tam tikras mokymosi projektas, kurio koncepciją, dizainą, vykdymą ir vertinimą numato ir jį įgyvendina pats mokinys.

Antra, savivaldis mokymasis siejamas ne tik su individualiu mokymusi, bet siekiant įgyvendinti numatytus tikslus, todėl itin svarbūs yra bendradarbiavimo ir kooperatyvumo aspektai. Mokiniai gali mokytis savarankiškai, koordinuoti savo mokymosi procesą, tačiau, siekdami numatytų rezultatų, privalo bendradarbiauti su kitais, turinčiais skirtingas patirtis ir kompetencijas.

Trečia, savivaldis mokymasis turėtų būti grindžiamas veikla, kuri struktūruota, susieta su naujų technologijų, ugdymosi aplinkų, inovatyvių mokymosi būdų taikymu. Informacinių technologijų taikymas savivaldžiame mokymosi procese sudaro mokiniams galimybes dalyvauti bendruose projektuose, keistis informacija ir kurti „bendras žinias“[10].

 

Savivaldžio mokymosi aktualumą šiandien atspindi Europos Sąjungos „Erasmus+“ programos (Key Action 3) 2015–2018 m. vykdytas tarptautinis „Bendrųjų gebėjimų vertinimo, 2020“ (sutrumpintai – ATS2020) projektas. Sukurtas ir skaitmeninėmis technologijomis grindžiamas mokymosi modelis buvo skirtas ugdyti ir vertinti mokinių bendriesiems gebėjimams: informacinio raštingumo, bendravimo ir bendradarbiavimo, kūrybiškumo ir inovatyvumo bei savivaldžio mokymosi.

 

1 pav. Savivaldžio mokymosi gebėjimai (bendrųjų gebėjimų vertinimas pagal pasirinktas Europos Komisijos inicijuoto projekto „Bendrųjų gebėjimų vertinimas, 2020“ kompetencijų sritis, 2017)

Nusistatyti konkrečius mokymosi poreikius pagal turimas žinias ir gebėjimus.

Apsibrėžti siekiamus tikslus ir parengti strategiją jiems pasiekti.

Planuoti ir tvarkyti veiklą strategijai įgyvendinti.

Vertinti mokymosi procesą ir rezultatus bei pateikti pasiekimų įrodymų.

Apmąstyti ir nagrinėti alternatyvius metodus (mokymosi ciklo metapažinimas).

 

Projekto metodinėje medžiagoje pateiktos veiklos nukreiptos skatinti mokinius kurti savo „mokymosi kelią“, t. y. įsivardyti sau, ką jau žinau, gebu, nusimatyti mokymosi tikslus, vertinimo kriterijus, galimas strategijas jiems pasiekti, stebėti ir rengti mokymosi įrodymus, apmąstyti ir įsivertinti savo mokymosi procesą (žr. 1 pav.)[11].

 

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) sukaupti bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo duomenys sudaro galimybes tam tikrais aspektais nagrinėti savivaldį mokymąsi bendrojo ugdymo mokykloje. Siekiant atskleisti savivaldžio mokymosi raišką 1–12 klasių bendrojo ugdymo dalykų pamokose, 2018 m. buvo atlikta išorės vertintojų parengtų pamokų stebėjimo protokolų antrinė analizė[12]. Pasirinkta analizuoti 2018 m. pirmame pusmetyje bendrojo ugdymo mokyklose stebėtas pamokas, kuriose vertintojai nustatė, jog vyrauja laisvojo ugdymo, šiuolaikinė (mokymosi) paradigma, t. y. mokytojas, organizuodamas ugdymo procesą, veikia kaip patarėjas, konsultantas, remiasi mokinių patirtimi, aplinka, taiko individualaus ir grupinio darbo metodus. Mokinys tokiose pamokose pats atsakingas už savo mokymąsi, keliasi tikslus, yra aktyvus ugdymo(si) proceso dalyvis[13]. Iš 6145 vertintojų stebėtų užsiėmimų[14] 734 užsiėmimus (12,4 proc.) (pamokas, klasės valandėles, neformaliojo švietimo užsiėmimus, konsultacijas) vertintojai įvardijo kaip „šiuolaikines“, t. y. grindžiamas laisvojo ugdymo, šiuolaikine (mokymosi) paradigma. Atliekant tyrimą, nagrinėti 607 pamokų stebėjimo protokolai iš 73 bendrojo ugdymo mokyklų. Analizuojant protokolus fiksuota, kokie savivaldžio mokymosi komponentai vyrauja pamokose, kokios išskirtų savivaldžio mokymosi komponentų skaitinės charakteristikos (dažniai).

Savivaldis mokymasis pamokose

 

Savivaldis mokymasis, kaip stiprusis pamokos aspektas, vertintojų išskirtas 70 proc. vadinamųjų „šiuolaikinių“ pamokų. Tačiau gauti analizės duomenys atskleidė, kad pamokose dažniausiai vyrauja tik atskiri savivaldžio mokymosi aspektai.

Pastebėta, kad vertintojų stebėtose pamokose mokytojai organizavo veiklas arba skatino mokinius planuoti savo mokymąsi. Pamokose labiausiai buvo susitelkiama į mokymosi uždavinių kėlimą (žr. 2 pav.). Mokytojai kartu su mokiniais kėlė pamokos uždavinius arba stengėsi į jų formulavimą įtraukti mokinius (20,8 proc. pamokų), pavyzdžiui:

„Pamoka pradedama žaidimu, per kurį mokytoja su mokiniais suformuluoja pamokos uždavinį“ (matematika, 2 klasė).

„Kelia probleminius klausimus ir taip kartu su mokiniais suformuluoja pamokos uždavinį“ (gamta ir žmogus, 5 klasė).

„Padedami mokytojos, mokiniai skatinami išsikelti tikslus, pasirinkti užduočių atlikimo būdą“(informacinės technologijos, 9 klasė).

 

Tik pavienėse pamokose (2 proc.) mokytojai organizavo veiklas, kur mokiniai patys turėjo suformuluoti pamokos uždavinius. Vėliau juos visi kartu aptarė, tikslino ar detalizavo, pavyzdžiui:

„Uždavinį bando formuluoti patys mokiniai, mokytoja uždavinį sukonkretina, <…>“ (matematika, 3 klasė).

„Priminus bendrą ciklo tikslą, kiekvienas mokinys kelia mokymosi tikslą šiai pamokai ir jį užsirašo kitoje savo darbo lapo pusėje“ (muzika, 7 klasė).

 

2 pav. Mokymosi planavimas pamokose (N=607) (%)

Kalbant apie mokymosi planavimą, po pamokos uždavinio (-ių) kėlimo mokytojai dažniausiai mokiniams pristatė numatomus mokymosi rezultatų vertinimo kriterijus (19 proc.). 14 proc. pamokų mokytojai su mokiniais aptarė, detalizavo ar paaiškino numatomus mokymosi rezultatų vertinimo kriterijus. Dalyje vertintojų stebėtų pamokų mokytojai įvardijo, kokių priemonių reikės mokiniams, kaip (kokiais būdais) jie galės pasiekti numatytų uždavinių. Pavienėse pamokose buvo atkreiptas mokinių dėmesys į galimą mokymosi seką, laiko planavimą ar mokymosi vietos pasirinkimą (žr. 2 pav.).

Tyrinėtojai pažymi, kad mokymosi veiklos planavimo etape itin svarbūs tampa asmens gebėjimai įsivertinti, kokie yra jo mokymosi poreikiai, kokių žinių, gebėjimų jis jau turi susidūręs su nauja užduotimi, tema ar problema[15]. Tačiau vertintojų stebėtose vadinamosiose „šiuolaikinėse“ pamokose šiems savivaldžio mokymosi aspektams yra skiriama labai mažai dėmesio (žr. 2 pav.).

 

Nagrinėjant, kaip pamokose ugdomi mokinių gebėjimai įgyvendinti nusimatytas ar numatytas mokymosi veiklas, pastebėta, kad laisvojo ugdymo, šiuolaikine (mokymosi) paradigma grindžiamose pamokose mokiniai geba bendradarbiauti tarpusavyje (žr. 3 pav.), kai atliekant užduotis ar sprendžiant problemas reikia keistis informacija, pasiskirstyti vaidmenimis, priimti bendrus sprendimus ir suderinti skirtingas nuomones ar pozicijas.

 

3 pav. Mokymosi veiklų įgyvendinimas pamokose (N=607) (%)

Iš pamokų stebėjimo protokolų išryškėjo, kad labiausiai mokiniai, palyginti su kitais savivaldžio mokymosi aspektais, gebėjo savivaldžiai veikti, dirbdami grupėmis arba poromis (39,9 proc. pamokų). Taip veikdami mokiniai sulaukė ir mokytojų pagalbos, konsultacijų (14,3 proc.) (žr. 3 pav.).

Pamokų stebėjimo protokoluose užfiksuota, kad dalyje pamokų mokiniai gebėjo savarankiškai susirasti informaciją, reikalingą pamokos uždaviniams pasiekti (9,6 proc. pamokų), pasirinkti mokymosi būdus (8,4 proc. pamokų). Pastebėta, kad pamokose  mokytojai teikė pagalbą mokiniams, mokė juos pasirinkti mokymosi būdus numatytiems uždaviniams pasiekti (15 proc.), tačiau dalis mokytojų priėmė sprendimus už mokinius, kokie mokymosi būdai pamokoje jiems yra tinkamiausi (7,1 proc.). Pavienėse pamokose pastebėta, kad mokiniai buvo mokomi arba savarankiškai pasirinko mokymosi aplinkas ar priemones (žr. 3 pav.).

 

Vertintojų stebėtose pamokose tarpinių rezultatų pasitikrinimas, turimų žinių, gebėjimų gretinimas su įgytomis iš esmės yra vieninteliai mokymosi stebėjimo ir valdymo gebėjimai, kurių ugdymui(si) yra skiriamas laikas pamokose. Mokytojai skatino mokinius įsivertinti po tam tikro mokymosi etapo (užduočių atlikimo, atsakymų į klausimus) – mokė juos tai daryti savarankiškai arba padėjo pasitikrinti pasiektus rezultatus (13,3 proc.). Tačiau tik nedidelėje dalyje pamokų (3 proc.) vertintojams teko stebėti veiklas, per kurias mokiniai savarankiškai įsivertino, kaip jiems pavyko atlikti pateiktas užduotis, pasiektus tarpinius rezultatus aptarė su mokytoju.

2,8 proc. pamokų mokiniai turimas žinias, gebėjimus gretino su įgytomis žiniomis ir gebėjimais arba  to buvo mokomi mokytojo. Informacijos rinkimas apie savo mokymąsi, jos nagrinėjimas ir, remiantis tuo, savo mokymosi koregavimas vertintojų buvo fiksuotas kaip epizodinis ir retai pamokose pastebimas.

 

Svarbi ne tik savivaldžio, bet ir kiekvienos pamokos dalis – mokymosi įsivertinimas. Jis vertintojų buvo pastebėtas dalyje stebėtų pamokų (žr. 4 pav.). Šiame mokymosi etape, pasirinkus / pasiūlius tam tikrą metodą, mokinių dažniausiai buvo prašoma įsivertinti, ar pavyko pasiekti išsikeltus mokymosi uždavinius. 27,2 proc. pamokų mokytojai skatino mokinius įsivertinti, teikė jiems pagalbą ar patardavo, kaip geriau tai atlikti, pavyzdžiui:

„Mokiniai mokomi įsivertinti savo atliktą darbą, vertinti grupės darbą“ (pasaulio pažinimas, 3 klasė).

„Mokytojas skatina savo pasiekimus įsivertinti ir tai fiksuoti savo asmeninės pažangos lapeliuose“ (technologijos, 5 klasė).

„Mokytoja organizuoja mokinių įsivertinimą ir beveik visi geba argumentuotai tai padaryti“ (anglų kalba, 8 klasė).

Dalyje pamokų mokiniai gebėjo savarankiškai įsivertinti, t. y. pakomentuoti ar paaiškinti, kokių įgijo žinių, išsiugdė gebėjimų, kaip jų pasiekimai yra susiję su pamokos uždaviniais (21,3 proc.), pavyzdžiui:

„Mokiniai įsivertina savo pasiekimus. Geba argumentuotai įvardyti sėkmes bei kilusius sunkumus ir jų priežastis“ (matematika, 7 klasė).

„Mokiniai geba <…> įsivertinti savo pažangą ir pasiekimus, nusakyti stipriąsias ir silpnąsias savo žinių, gebėjimų sritis“ (geografija, 10 klasė).

„Mokiniai įsivertina lapuose savo pasiekimus savarankiškai. Save vertina, užbaigdami sakinius (Aš sužinojau …, pamokoje įdomu …, norėčiau sužinoti …, savo indelį į poros (gr.) darbą vertinčiau …“ (lietuvių kalba, 11 klasė).

 

4 pav. Mokymosi įsivertinimas pamokose (N=607) (%)

13,5 proc. pamokų mokytojai vadovavo įsivertinimui, t. y. pamokos pabaigoje buvo paaiškinama mokiniams, kokių jie turėjo įgyti žinių, išsiugdyti gebėjimų, kaip pamokoje organizuotos veiklos siejasi su pamokos uždaviniais, ką mokiniai pasiekė pamokoje ir pan. (žr. 4 pav.).

Savivaldžio mokymosi tyrinėtojų darbuose įvardyti klausimai, kuriuos besimokantysis turėtų kelti įsivertinimo metu ir taip atrasti, ką galėtų tobulinti, keisti savo mokymosi procese „šiuolaikinėse“ pamokose su mokiniais, buvo labai retai aptariami ir nagrinėjami[16].

Norėtųsi atkreipti dėmesį į 2012 m. Šiaulių universiteto mokslininkių atlikto savivaldžio mokymosi diegimo efektyvumo mokyklose tyrimo rezultatus[17]. Remiantis gautais duomenimis, tyrėjos teigė, kad savivaldžio mokymosi sistemos įgyvendinimas 2010–2012 m. projekte dalyvavusiose mokyklose skatino mokytojus keisti savo atsakomybės ribas ugdymo procese, kurti ir įgyvendinti pamokose veiklas, įkvepiančias mokinių savarankiškumą, motyvaciją mokytis. Organizuotos savivaldžio mokymosi veiklos paskatino mokinius labiau priimti atsakomybę už savo mokymąsi ir siekti autonomiškumo. Tačiau mokytojų pateikti atsakymai, refleksijos atskleidė, kad dažniausiai į mokinių savivaldį mokymąsi žvelgiama kaip į baigtinį rezultatą, bet ne kaip į procesą, kurio metu mokiniams turi būti sudaromos galimybės mokytis, įgyti patirties mokytis savivaldžiai[18].

Vietoje išvadų ir rekomendacijų

 

2018 m. pamokų stebėjimo protokolų analizė parodė, kad pamokose, kuriose mokymas(is) grindžiamas laisvojo ugdymo, šiuolaikine (mokymosi) paradigma, mokytojai kuria situacijas, organizuoja veiklas, skatinančias mokinius savivaldžiai mokytis. Tačiau pastebėta, kad dažniausiai pamokose susitelkiama tik į kai kuriuos savivaldžio mokymosi proceso aspektus. Pamokose mokiniai dažniausiai mokomi kelti mokymosi uždavinius, nusimatyti mokymosi rezultatų vertinimo kriterijus, pasirinkti mokymosi būdus, atlikti užduotis bendradarbiaujant grupėse, porose, jas pasitikrinti ir įsivertinti, ar pasiekė numatytus (mokytojo / savo) mokymosi tikslus.

 

Pamokose vertintojų užfiksuotos ir mokinių savivaldžiai atliekamos veiklos, tokios kaip savarankiškas mokymosi būdų pasirinkimas, informacijos paieška, bendradarbiavimas grupėse, porose, savo pasiekimų pamokose įsivertinimas. Iš jų pagal dažnumą išsiskiria mokinių gebėjimas mokytis bendradarbiaujant su kitais besimokančiaisiais (pasiskirstyti grupėje vaidmenimis, nusimatyti užduočių atlikimo etapus, reikalingas priemones, padėti vieni kitiems ir kt.).

Pastebėta, kad dalyje pamokų mokytojai įvardija mokiniams (be aptarimo klasėje), kokie bus mokymosi uždaviniai, mokymosi rezultatų vertinimo kriterijai, kokiais būdais bus mokomasi pamokoje, kaip mokiniai turės įsivertinti savo pasiekimus, arba patys apibendrina pamoką, pateikia visos klasės / atskirų mokinių pasiekimų ir pažangos įvertinimą.

 

Ugdant mokinių savivaldžio mokymosi gebėjimus, pamokose (atskiruose pamokų cikluose) organizuojamos veiklos turėtų apimti pagrindinius savivaldžio mokymosi etapus, pradedant nuo turimų žinių, gebėjimų įsivertinimo, mokymosi tikslų, sėkmės kriterijų nustatymo, mokymosi strategijų kūrimo, mokymosi stebėjimo, valdymo, įsivertinimo ir baigiant tolesniu mokymosi projektavimu. Pamokose turėtų būti kuriamos situacijos, veiklos, skatinančios mokinius savarankiškai planuotis mokymąsi, o ypač jį stebėti ir valdyti. Svarbu, kad įsivertinimas būtų ne tik „sugrįžimas“ prie išsikeltų mokymosi tikslų, bet kartu ieškoma atsakymų į klausimus: kas man labiausiai padėjo siekti išsikeltų uždavinių, ką galėjau padaryti geriau, siekdamas išsikelto uždavinio, kaip galėčiau pagerinti mokymąsi ateityje ir pan.

 

[1] Su 2004–2016 m. mokslinių straipsnių apie bendrąjį ugdymą suvestine galima susipažinti ugdymo turinio informacinėje sistemoje „Ugdymo sodas“. Prieiga per internetą: https://duomenys.ugdome.lt/?/veikla/tyrimai/med=18.

[2] Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybė. (2015). Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metinė ataskaita. Prieiga per internetą: http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2012/12/Metinis-prane%C5%A1imas-maketas-02.04.pdf; Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose. (2016). Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras; Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ataskaita. (2017). Vilnius: Nacionalinis egzaminų centras. Prieiga per internetą: https://www.egzaminai.lt/failai/7303_NMPP-2017-ATASKAITA.pdf; Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ataskaita. (2018). Vilnius: Nacionalinis egzaminų centras. Prieiga per internetą: https://www.egzaminai.lt/failai/7877_NMPP_2018_ATASKAITA.pdf.; Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybė. (2018). Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metinė ataskaita. Prieiga per internetą: http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2019/04/Bendrojo-ugdymo-mokykl%C5%B3-veiklos-kokyb%C4%971-1.pdf.

[3] Geros pamokos receptai. Švietimo problemos analizė. Vilnius: ŠMM, 2012 m. balandis Nr. 1 (65); Meninio ugdymo pamokos kokybė pagrindiniame ugdyme – kokia ji šiandien? Švietimo problemos analizė. Vilnius: ŠMM, 2017 m. birželis Nr. 3 (159); Lietuvių kalbos pamoka pagrindinėje mokykloje (aštunta klasė). Švietimo problemos analizė. Vilnius: ŠMM, 2012 m. rugsėjis Nr. 14 (78); Istorijos pamoka: mokyti ar mokytis? Švietimo problemos analizė. Vilnius: ŠMM, 2012 m. spalis Nr. 18 (82); Kitas žvilgsnis į ugdymo procesą. Švietimo problemos analizė. Vilnius: ŠMM, 2014 m. gruodis Nr. 15 (120); Meninio ugdymo pamoka: ką reikėtų keisti. Švietimo problemos analizė. Vilnius: ŠMM, 2012 m. balandis Nr. 2 (66).

[4] Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikai. (2014). Kolektyvinė monografija. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.

[5] Edukologijos inžinerijos link. (2015). Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.

[6] Bendrųjų programų atnaujinimo gairės. (2019). Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras. Prieiga per internetą: https://www.mokykla2030.lt/wp-content/uploads/2019/08/Bendruju-programu-atnaujinimo-gaires.-Projektas-2019-08-21.pdf.

[7] 2015 m. „Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše“ ugdymo procesas, kuris yra atviras mokinių skirtingam žinojimui, turimai patirčiai, jų poreikių, gabumų, talentų, mokymosi tempo ir stilių įvairovei, yra siejamas su personalizuotu, autentišku, patirtiniu ir savivaldžiu mokinių mokymusi (Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas. (2015). Patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. V-1309. Prieiga per internetą: https://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/Apra%C5%A1as.pdf). 2015 m. Geros mokyklos koncepcijoje, apibūdinant ugdymąsi (mokymąsi), nurodoma, kad jis turėtų būti ir savivaldis, t. y. „<…> pagrįstas asmeniniais poreikiais ir klausimais, mokymosi uždavinių, tempo, būdų, šaltinių ir partnerių pasirinkimu, savistaba ir įsivertinimu“(Geros mokyklos koncepcija. (2015). Patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. V-1308. Prieiga per internetą: https://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/Geros%20mokyklos%20koncepcija.pdf).

[8] Gaučaitė R., Masiliauskienė E., Kazlauskienė A., Pocevičienė R. (2012A). Savivaldaus mokymosi, orientuoto į inovatyvius sprendimus, sistema. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla; Dubosas M. (2017). Studentų savivaldaus mokymosi skatinimas taikant interaktyviąsias technologijas. Daktaro disertacija. Kaunas: Kauno technologijos universitetas.

[9] Gibbons, M. (2002). The self-directed learning handbook: Challenging adolescent student to excell. San Francisco: Jossey-Bass Publishers; Thornton K. (2010). Supporting Sefl-Directed Learning: A Framework for Teachers. Language Education in Asia, 1(1), 158–170; Vaivada S. (2012). Savivaldžiai besimokančiojo charakteristikos mokymosi visą gyvenimą kontekste. Profesinės studijos teorija ir praktika, 10, 116–121; Žydžiūnaitė V., Teresevičienė M., Kaminskienė L., Gedvilienė G. (2012). Savivaldaus mokymosi charakteristikų diskursas veiklos ir universiteto aplinkose. Profesinės studijos teorija ir praktika, 10, 142–151; Conradie P. W. (2014). Supporting Self-Directed Learning by Connectivism and Personal Learning Environments. International Journal of Information and Education Technology, 4(3), 254–259; Dubosas M. (2017). Studentų savivaldaus mokymosi skatinimas taikant interaktyviąsias technologijas. Daktaro disertacija. Kaunas: Kauno technologijos universitetas.

[10] Thornton K. (2010). Supporting Sefl-Directed Learning: A Framework for Teachers. Language Education in Asia, 1(1), 158–170; Žydžiūnaitė V., Teresevičienė M., Kaminskienė L., Gedvilienė G. (2012). Savivaldaus mokymosi charakteristikų diskursas veiklos ir universiteto aplinkose. Profesinės studijos teorija ir praktika, 10, 142–151.

[11] ATS2020 mokymosi modelio diegimo vadovas. (2017). Kipras: Kipro pedagoginis universitetas; Bendrųjų gebėjimų vertinimas pagal pasirinktas Europos Komisijos inicijuoto projekto „Bendrųjų gebėjimų vertinimas, 2020“ kompetencijų sritis. (2017). Kipras: Kipro pedagoginis universitetas.

[12] Duomenis rinko ir pateikė analizei Nacionalinės švietimo agentūros Vertinimo skyriaus metodininkai Rima Klimašauskienė, Linas Jašinauskas. Straipsnis parengtas 2018 m. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros  Mokyklų išorinio vertinimo skyriaus atliktos pamokų stebėjimo protokolų analizės pagrindu.

[13] Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybė. (2015). Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metinė ataskaita. Prieiga per internetą: http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2012/12/Metinis-prane%C5%A1imas-maketas-02.04.pdf.

[14] 2018 m. išorinis vertinimas atliktas 75 mokyklose, stebėti 6145 užsiėmimai.

[15] Gaučaitė R., Masiliauskienė E., Kazlauskienė A., Pocevičienė R. (2012A). Savivaldaus mokymosi, orientuoto į inovatyvius sprendimus, sistema. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla; Žydžiūnaitė V., Teresevičienė M., Kaminskienė L., Gedvilienė G. (2012). Savivaldaus mokymosi charakteristikų diskursas veiklos ir universiteto aplinkose. Profesinės studijos teorija ir praktika, 10, 142–151.

[16] Gibbons, M. (2002). The self-directed learning handbook: Challenging adolescent student to excell. San Francisco: Jossey-Bass Publishers; Gaučaitė R., Masiliauskienė E., Kazlauskienė A., Pocevičienė R. (2012A). Savivaldaus mokymosi, orientuoto į inovatyvius sprendimus, sistema. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla.

[17] 2010–2012 m. Šiaulių universiteto mokslininkių vykdytas Europos socialinio fondo finansuojamas projektas „Savivaldaus mokymosi organizavimo modelio (SMOM), kaip netradicinės ugdymo(si) formos, taikant į inovatyvius sprendimus orientuotą ugdymą, įgyvendinimas Šiaurės ir Vakarų Lietuvos regiono mokyklose“, kurio metu parengta savivaldžio mokymo(si) programa (įgyvendinta Vakarų Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose), sukurti metodiniai leidiniai, atliktas savivaldžio mokymosi diegimo efektyvumo mokyklose tyrimas.

[18] Gaučaitė R., Masiliauskienė E., Kazlauskienė A., Pocevičienė R. (2012D). Savivaldaus mokymosi, orientuoto į inovatyvius sprendimus, sistema. Projekto kokybės tyrimo ataskaita. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla.