Edukaciniai tyrimai Lietuvoje ir pasaulyje

Dovilė Šileikytė

Baigiantis mokslo metams įvyko VII edukacijos forumas „Edukacinių tyrimų stiprinimas Lietuvoje: nacionalinių ir tarptautinių kontekstų sankirtos“ iš ciklo „Edukologija Lietuvai – moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“. Pranešimą renginyje skaitė Centrinės Floridos universiteto (JAV) profesorė Audra Skukauskaitė.

 

Lektorė teigia matanti didžiulių pokyčių edukologijos mokslo srityje Lietuvoje, džiaugiasi, kad ir dėstytojai, ir studentai, ir praktikai dalyvauja tuose pačiuose seminaruose, iš mūsų šalies šioje srityje galėtų pasimokyti ir JAV, ir kitos pasaulio šalys. A. Skukauskaitė pranešime, kaip pati teigia, tik pasidalijo patirtimi, sprendimų nesiūlo, nes nenori primesti savo patirties: „Galbūt čia aktualios kitos temos, be to, universalios praktikos nėra, darbas su žmonėmis labai kontekstualus, skirtingose šalyse jis skiriasi. Dažnai lietuviai skuba pritaikyti svetur matytas idėjas, nesiremdami kontekstu. Lietuvoje švietimo srityje nuolat vyksta kaita, kartais ji per daug greita. Mokslininkų teigimu, kaitai, reformai įsitvirtinti reikia trejų–penkerių metų. Užsienyje nėra geriau ar blogiau, tiesiog yra kitaip. Jūs geriausiai žinote kontekstą, poreikį, kalbėkite apie tai, pasitikėkite savimi. Dažnai lietuviai per daug pabrėžia negatyvius dalykus, nemato, kad tikrai turi kuo pasigirti, didžiuotis, pasidalyti patirtimi“, – kaip pavyzdį A. Skukauskaitė paminėjo doktorantūros konsorciumus, apjungiančius universitetus, dėstytojus, ragino tokius dalykus rodyti, apie juos rašyti.

 

Apie edukacinių tyrimų paskirtį diskutuojama daugiau nei 40 metų ir Lietuvoje, ir JAV. Lektorės teigimu, yra dvi tyrimų rūšys:

Edukaciniai tyrimai (angl. education research) kyla iš edukacinių poreikių; vykdomi edukacijos mokslininkų, dažnai bendradarbiaujant su praktikais. Prisideda ir / ar prie mokslo raidos ir / ar praktikos.

Su edukacija susiję tyrimai (angl. related to education) skirtingos mokslo šakos tiria joms rūpimus klausimus, kurie gali suteikti žinių ir edukacijai, edukacijos aspektai tiriami iš kitų mokslų perspektyvos.

Edukacija – tai mokytojo, mokinio ir ugdymo turinio sąveika tam tikrame kontekste. Metaforiškai Ball ir Forzani šią sąveiką vadina instrukcine dinamika. Daugiausia edukacijos vyksta mokyklose, bet ir vėliau ji tęsiasi (tik gal ne taip intensyviai), visą gyvenimą.

 

Kas finansuoja mokslinius tyrimus ir kelia temas? Tyrimai gali būti užsakomieji, tuomet reikia atidžiai stebėti, kad užsakovai jų nevaldytų, laikytis etinių normų. Temas kelia mokslininkai, finansuojantys fondai, politikai, praktikai, suinteresuoti asmenys, organizacijos, vyriausybiniai fondai, dažnai jie siūlo plačias temas. Kaip apmokamas projektinis darbas, priklauso nuo universitetų, vieni iš jų labiau orientuoti į dėstymą, kiti į mokslą. Kasmet gali skirtis to paties dėstytojo paskaitoms ir mokslui skiriamo laiko proporcijos. Dauguma dėstytojų dirba pagal devynių mėnesių kontraktą.

Mokslinių tyrimų metodologijos, kokybė ir jos vertinimas

 

Studentus kokybiniai tyrimai dažnai gąsdina, jie įpratę prie kiekybinių. Visokių metodologijų reikia, visokių tyrimų turi būti, nes jie vieni kitus papildo: teoriniai, praktiniai metodologiniai, politiniai klausimai reikalauja skirtingų prieigų bei metodologinių sprendimų.

Kokybiniai tyrimai padeda suvokti, kas, kaip ir kodėl vyksta, paaiškinti kontekstualiai, giliai, gilintis į problemą ir įvairius būdus ar požiūrius ją analizuoti ir spręsti. Nesupratus esmės, tyrimai tampa paviršutiniški, nieko neduodantys edukacijai.

Eksperimentiniai kiekybiniai – pateikti parodymus, patvirtinti (arba ne) apie intervencijos poveikį, ne eksperimentiniai kiekybiniai – parodyti ryšį tarp tam tikrų pasirinktų kintamųjų, pamatuoti, apibendrinti nuomones ar žinias.

Kokybiniai tyrimai padeda atskleisti kompleksiškumą. Tam, kad atsakytume į politikams rūpimus klausimus, reikia sintezių, vieno tyrimo nepakanka. Mokslinius tyrimus vertina universitetas, jo prioritetai, programas akredituojančios organizacijos, žurnalai ir recenzentai, universitetus reitinguojančios, tyrimus finansuojančios organizacijos, profesinės / mokslinės organizacijos.

Tarptautiškumas

 

Kalbant apie tarptautiškumą, anot lektorės, kyla klausimas, ar edukaciniai tyrimai atliekami ir apie juos rašoma anglų kalba, nes Lietuvos mokslo taryba ar kita vertinanti organizacija skaičiuoja tik angliškus straipsnius aukščiausio lygio žurnaluose, ar norima daryti įtaką Lietuvai, praktikai. „Rašydami straipsnius užsienio kalbomis, prarandame lietuvių akademinę kalbą, kartais lietuvių kalba turi toms sąvokoms aiškesnių, suprantamesnių žodžių. Tiltus tarp edukacijos mokslo, praktikos ir politikos kartais patys griauname tomis sistemomis, kuriomis vertinama. Taip pat klausimas, apie kokį užsienį ir kalbas kalbama – rusų, ukrainiečių, moldavų ar anglų, vokiečių, prancūzų?“ – klausia A. Skukauskaitė. Ji taip pat klausia, ar mokslininkai remiami rašyti užsienio kalba. Dažniausiai kiekvienas vertėjams sumoka savo pinigais, dažnai mokslininkai skaitydami tokius straipsnius, nesupranta, kas parašyta, nes vertėjas, kad ir koks profesionalus būtų, vertė nežinodamas akademinės ar to konkretaus žurnalo kalbos. Juk stilius skiriasi priklausomai nuo auditorijos, žanro, konkretaus leidinio ir kt. Dažniausiai orientuojamasi į empirinius, bet reikia ir teorinių, filosofinių, metodologinių, praktikams skirtų straipsnių apie tyrimus. Profesorė prisiminė patarimą, gautą doktorantūros studijų metu – atliekant tyrimą ar rašant straipsnį galvoti apie tris skirtingas auditorijas: aukščiausio lygio mokslo žurnalą, vidutinio lygio arba orientuoto į praktiką ir bendrą politikams ir visuomenei skiriamą straipsnį. Tas pats tyrimas gali būti pateiktas trimis –keturiomis formomis skirtingoms auditorijoms.

 

Ar Lietuvos temos pasauliui įdomios? „Manau, daug kas įdomu, tik klausimas, kaip pateikiama. Matau, kad daugiau cituojama literatūra lietuvių kalba, to nepakanka. Rašant apie Lietuvą reikėtų pateikti pavyzdžių, ko galime kitus pamokyti, kuo tas atvejis jiems svarbus / įdomus. Kartais mažų, greitai besikeičiančių šalių pavyzdžiai gali padėti atskleisti tai, kas priimtina, nematoma, atrodo savaime suprantama, bet iš tikrųjų nesuvokiama stabiliose valstybėse. Reikia finansavimo, pamąstyti, kaip galime padėti mokslininkams mokytis mokslinės užsienio kalbos. Apie ką galima kalbėti, kai mokslininkas dirba vienu metu keliuose darbuose, projektuose, nes vieno atlyginimo nepakanka, nes kone pusė atlyginimo už suteiktas paslaugas skiriama vertėjui? Reikia mąstyti, kaip stiprinti mokslą ir mokslininkus finansavimu“, – teigia profesorė, sakydama, kad iškėlė daugiau klausimų, nei į juos atsakė, pakvietė diskutuoti.

 

Temą tęsime.

 

Renginio vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia.

 

Audra Skukauskaitė – Centrinės Floridos universiteto (JAV) profesorė, tyrimų metodologijų tyrėja ir dėstytoja, Pedagogikos ir Acta Paedagogica Vilnensia bei kitų dviejų tarptautinių mokslinių žurnalų red. kolegijos narė, aktyvi Amerikos ir Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijų komitetų dalyvė, Masačusetso technologijų instituto (MIT, JAV) išradėjų edukacijos programos bei Ajovos (Iowa, JAV) universiteto Inovacijų centro konsultantė ir tyrėja. Kokybinių, etnografinių ir diskurso analizės tyrimų metodologijas yra dėsčiusi doktorantams keturiuose JAV universitetuose bei Lietuvoje, vadovavusi disertacijoms trijuose JAV universitetuose. Mokslinių tyrimų ir dėstymo sritys – kokybė ir skaidrumas etnografiniuose ir kokybiniuose tyrimuose; kokybinių metodologijų iššūkiai; doktorantūros studijos; išradimų edukacija (invention education); mokslinių tyrimo metodologijų mokymas ir mokymasis.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Loreta

    Dėkui už išsamų Edukacijos forumą pristatantį straipsnį.