Edukacinėje ekskursijoje „Drugelio gyvenimo ciklas, arba kodėl reikia saugoti drugius?“

Ingrida Šalc
,
Vilniaus l.-d. „Pušynėlis“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja

Organizuojant kokybišką ugdymo procesą svarbu kurti tokias edukacines aplinkas, kuriose vaikas galėtų augti ir ugdytis, tyrinėti, pažinti pasaulį, bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje ir su suaugusiaisiais. Mokslininkų teigimu, edukacinės ekskursijos yra reikšminga didaktinė ir auklėjamoji priemonė, padedanti vaikams ugdytis etinį ir estetinį santykį su aplinka, kultūrinėmis vertybėmis, visuomenės veikėjais. Ekskursijose, edukacinėse išvykose vaikai įgyja naujų potyrių, susieja su jau turima patirtimi, papildo ją naujais įspūdžiais ir žiniomis. Edukacinės veiklos gamtoje ir apie gamtą įkvepia domėtis, atrasti, tausoti ir puoselėti gamtos objektus, rinkti ir sisteminti medžiagą, informaciją.

 

Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pušynėlis“ jau kelerius metus vykdome Visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Mes – gamtai, gamta – mums“, kuris finansuojamas iš Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų. Įgyvendindami šį projektą nuolat organizuojame edukacines ekskursijas ir išvykas, pažintinius žygius.

Rugpjūčio mėnesį su vyresnių grupių vaikais vykome į Saugomų teritorijų lankytojų centro teminę edukaciją „Drugelio gyvenimo ciklas, arba kodėl reikia saugoti drugius?“. Edukatorė vaikams papasakojo apie drugelio vystymosi ciklo stadijas – metamorfozę. Vaikai sužinojo, kad žodis „metamorfozė“ reiškia pokyčius, o stebėdami rodomas skaidres atrado, kad skirtingos drugelių rūšys yra priklausomos nuo skirtingų augalų rūšių ir netgi skirtingų skruzdžių rūšių. Vaikai nustebo išgirdę, kad drugeliai skonį jaučia kojomis, o kvapus užuodžia antenomis ir taip atranda jiems reikalingus augalus.

 

Nagrinėdami drugio gyvenimo ciklo etapus, vaikai svarstė, kodėl drugeliai kiaušinius deda apatinėje lapo pusėje, ir išsiaiškino, kad tokiu būdu siekia apsaugoti juos nuo tykančių pavojų: netinkamų oro sąlygų, grobuonių.

Susipažindami su drugio vikšro stadija, vaikai sužinojo, kad pirmas vikšro darbas yra suėsti savo kiaušinio apvalkalą, o pagrindinis vikšro tikslas – maitintis. Vaikams buvo sunku patikėti, kad vikšras per savo stadiją užauga 5–10 kartų. Bandydami atsakyti į edukatorės užmintą mįslę „Kiek vikšrai turi kojų?“, vaikai spėliojo, paskui skaičiavo ir išsiaiškino, kad vikšrai turi 6 tikras kojas ir 9 netikras kojas, kurios vėliau išnyksta. Taip pat sužinojo, kad drugiai turi šešias akis ir mato tiek daug spalvų, kiek joks žmogus niekada nemato. Klausydamiesi edukatorės pasakojimo vaikai sužinojo, kokie pavojai tyko vikšro, kaip galima ar negalima su vikšru elgtis.

 

Tyrinėdami ir klausydamiesi informacijos apie trečią drugelio vystymosi stadiją, vaikai sužinojo, kad vikšras prieš pavirsdamas į lėliukę išskiria skystį, kurį labai mėgsta atitinkamos rūšies skruzdės. Skruzdės maitinasi tuo aromatingu vikšro skysčiu, o mainais vikšro lėliukė gauna apsaugą. Tačiau, kai lėliukė virsta į drugelį, turi kuo greičiau dingti iš skruzdėlyno, nes kitaip drugys bus užpultas skruzdžių ir suėstas.

 

Vaikai sužinojo, kad drugiui pavojų kelia ne tik skruzdės – jis dar turi išsidžiovinti sparnelius, kad jie prisipildytų kraujo, sušiltų ir drugys galėtų skraidyti. Vaikai labai susidomėjo informacija, kad drugelių kraujas yra ne raudonas, o baltas, kad drugelio sparnai nei gražūs, nei spalvoti, o padengti žvyneliais, o linijos ant sparnų – tai kraujagyslės. Vaikai išsiaiškino ir suprato, kad negalima drugių liesti rankomis, nes čiupinėjant drugių sparnus nusitrina žvyneliai ir drugiai nebegali apsisaugoti nuo aplinkos oro sąlygų ir neišgyvens nė dienos. Edukatorė vaikams papasakojo, kad drugelio gyvenimas labai trumpas ir kad siekdamas pratęsti savo rūšies gyvavimą drugys per pora savaičių turi susirasti sau porą, tinkamą augalą ir saugiai padėti kiaušinėlius.

 

Susipažinus su drugio gyvenimo ciklu vaikai su edukatorės pagalba sužinojo, kad drugiai būna naktiniai ir dieniniai, kad juos atskirti galima pagal antenas. Išsiaiškino, kad drugiai yra vabzdžiai ir turi 6 kojas, o pagrindinės kūno dalys yra galva, krūtinė ir pilvelis.

Diskutuodami su edukatore, kodėl reikia saugoti drugius, vaikai sužinojo, kad drugiai yra svarbūs augalų apdulkintojai – skraidydami išnešioja augalų žiedadulkes daug platesniu spinduliu negu, pvz., bitės; išsiaiškino, kad drugiai yra piktžolių naikintojai; atspėjo, kad drugeliai atskleidžia tikrąjį gamtos grožį; atrado, kad drugiai svarbi mitybos grandinės dalis – maistas kitiems gyvūnams.

 

Klausydamiesi edukatorės pasakojimo apie drugių saugojimą ir įdomybes, vaikai susidomėję apžiūrėjo įdomiausių pasaulio ir Lietuvoje gyvenančių drugių nuotraukas; sužinojo, kad į Lietuvos Raudonąją knygą įtraukta 45 drugių rūšys; kad vienintelis žemynas, kur drugiai yra nesutinkami, tai Antarktida; kad patys mažiausi Lietuvos ir pasaulio drugiai geba „užminuoti“ skirtingas augalų dalis tam, kad apsaugotų save, dėl to kai kurios šių drugių rūšys mūsų planetoje išliko dar nuo dinozaurų laikų; kurių Lietuvos saugomų teritorijų herbuose yra pavaizduoti drugeliai. Kalbėdamiesi su edukatore apie drugių saugojimą, vaikai sužinojo, kad sparčiausiai drugiai nyksta dėl žmonių veiklos – naikinami drugių „namai“, renkamos drugių kolekcijos. Taip pat vaikams buvo įdomu sužinoti, kad drugiai dalinai geba ir patys apsisaugoti prisitaikydami prie aplinkos: spalvomis (įspėjamosiomis arba atvirkščiai – slepiamosiomis); kai kurie drugiai maitinasi tik naktį; ginasi išskirdami specifinį kvapą. Vaikai su edukatore aptarė, ką galime padaryti dėl drugių išsaugojimo: negaudyti drugelių, prie savo namų pasodinti drugelių mėgstamus augalus, pasigaminti drugiams inkilus, papasakoti draugams apie tai, kokie svarbūs yra drugiai.

 

Edukacijos pabaigoje kiekvienas vaikas gavo kūrybinę užduotį – sukurti savo drugių vystymosi ciklo modelį. Atliktas kūrybines užduotėles kartu su puikiais įspūdžiais vaikai išsinešė su savimi į darželį, vėliau – į namus!

Edukacinė ekskursija labai patiko ir vaikams, ir mokytojams. Šios veiklos metu visi įgijome žinių apie drugius, elgesį su jais, jų saugojimą ir puoselėjimą. Vaikai per praktinę veiklą mokėsi pažinti gamtą, susipažino su drugio gyvenimu, sužinojo, kaip elgtis su jais ir šalia jų, kodėl ir kaip juos reikia saugoti ir globoti. Ši ir kitos gamtamokslinės, aplinkosauginio švietimo veiklos formuoja vaikų ir suaugusiųjų vertybines nuostatas, ugdo atvirumą ir jautrumą supančiai gamtinei aplinkai, atsakomybės jausmą.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.