Draugiškos Vilniaus lopšelių-darželių „Žibutė“ ir „Pakalnutė“ priešmokyklinio amžiaus vaikų krepšinio varžybos

Audronė Markevičienė
,
direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Nepakankamas gyventojų fizinis aktyvumas laikomas viena pagrindinių problemų, turinčių neigiamos įtakos gyventojų gyvenimo kokybei ir sveikatai, kurią Pasaulio sveikatos organizacija savo konstitucijoje dar 1948 m. apibūdino kaip visišką fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligos ar negalavimų nebuvimą. Taip 2014 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtoje Sveikatos 2014–2025 m. programoje yra užsibrėžtas tikslas iki 2025 m. pasiekti, kad šalies „gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai“. Šiomis dienomis visame pasaulyje daugėja ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo programų, kuriomis yra siekiama panaikinti ar bent sumažinti vaikų pasiekimų netolygumus ir spragas, visapusiškai ugdyti vaikų raidą, gerinti pažintinių, socialinių, emocinių, fizinių galimybių plėtotę ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje.

 

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tikslas yra ne tik išpildyti numatytus valstybės lygmeniu tikslus, bet ir sudaryti sąlygas vaikams patirti bendruomeniškumą, teigiamas emocijas, pasididžiavimo ir sėkmės jausmą. Skatinami šių idėjų balandžio 27 d. Vilniaus lopšelio-darželio „Žibutė“ pedagogai organizavo draugiškas priešmokyklinio amžiaus vaikų krepšinio varžybas. Tai viena iš Sporto rėmimo fondo finansuojamo projekto „Multifunkcinės erdvės įrengimas“ veiklų. Vyko varžybų antrasis etapas, kuriame susitiko Vilniaus lopšelių-darželių „Žibutė“ ir „Pakalnutė“ priešmokyklinukai.

 

 

Varžybos prasidėjo nuo žvalaus įstaigos trenerio Pauliaus Cinelio pasisveikinimo kviečiant visus – tiek varžyboms nusiteikusius žaidėjus, tiek komandų sirgalius – varžybas pradėti nuo mankštos ir apšilimo pratimų. Kai raumenys buvo jau paruošti aktyviai sportinei veiklai, prasidėjo intensyvios, atkaklios varžybos. Pirmuosius taškus sėkmingai sumetė „Žibutės“ ugdytiniai, bet „Pakalnutės“ žaidėjai netruko susiimti ar atsigriebti prarastus taškus. Kuo ilgiau tęsėsi varžybos, tuo taiklesni metimai krito. Sirgaliai skandavo įstaigų ir grupių pavadinimus, kėlė pasigamintus plakatus, mojavo vėliavėlėmis, nuoširdžiai ir atsidavusiai palaikė draugus.

 

Pasibaigus varžyboms bandyta suskaičiuoti galutinius taškus, bet vieningai sutarta, kad šiose varžybose nėra pralaimėtojų, nes nugalėjo draugystė. Todėl kiekviena komanda buvo apdovanota prizais: taurėmis ir medaliais. Prizai laukė ir komandų sirgalių.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.