Dorinio ugdymo pamokos „Tarp gyvybės ir mirties“

Laima Gužienė
,
Kauno rajono Šlienavos pagr. m-klos tikybos, technologijų mokytoja

Kas bendro tarp 2017 metų „Eurovizijos“ laimėtojo, portugalo Salvadoro Sobralio, Švedijos princo Danielio, NBA krepšininkų Alonzo Mourning‘o ir Šyno Elioto (Sean Michael Elliott), dainininkės Selenos Gomez ir kompanijos „Apple“ įkūrėjo Styvo Džobso (Steve Jobs)? – tokiu klausimu pradėta integruota pamoka „Tarp gyvybės ir mirties“. Taigi, dalis mokinių į pateiktą klausimą atsakė teisingai. Jie atrado sąsają, jog visiems šiems garsiems žmonėms persodinti organai.

 

Vasario 12 dieną Šlienavos pagrindinės mokyklos 5–10 klasių mokiniams integruotos dorinio ugdymo pamokos vyko su Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidente Aušra Degutyte. Šiose pamokose mokiniai turėjo puikią progą daugiau sužinoti apie organų donorystę, suprasti, kaip organų donorystė dovanoja gyvenimą ir kaip gyvena žmonės, kol laukia organo transplantacijos. Kai kuriems iš jų net tenka balansuoti tarp gyvybės ir mirties.

 

Aušra Degutytė pristatė, jog vienas iš asociacijos „Gyvastis“ tikslų – skleisti žinią apie organų donorystę. Beje, asociacija „Gyvastis“ – vienintelė organizacija Lietuvoje, kuri vienija organų transplantacijos laukiančiuosius ir žmones, kuriems jau persodinti donoro organai. „Gyvasties“ komanda skleidžia organų donorystės idėją, teikia pagalbą sergantiesiems ir jų artimiesiems, bendradarbiauja su medikais. Asociacija įkurta dar 1993 m. „Gyvasties“ padaliniai yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje, Alytuje, Vilkaviškyje.

 

Mokiniams patiko integruota pamoka su lektore Aušra, jie sužinojo labai jautrių dalykų apie donorystės sopulius, daug mitų sugriauta, nes remtasi faktais. Teigdama, jog krikščionybė palaiko donorystę, pamokos viešnia pacitavo Popiežių Joną Paulių II: „organų donorystė gelbsti gyvenimus“ ir „organų donorystė yra didžiausia žmogaus meilės išraiška žmogui“. Juk taip, „organų donorystė – tai žmogaus savanoriškas ir neatlygintinas organų dovanojimas kitam žmogui. Po transplantacijos žmogui suteikiama viltis vėl gyventi visavertį gyvenimą.“ Kas gali būti gražiau ir prasmingiau, jei ne savanoriškas sutikimas išgelbėti gyvybę?

 

Pamokos viešnia labai įdomiai gvildeno donorystės svarbos temą. Mokiniai sužinojo, jog tapti donoru gali ne tik jaunas žmogus. Tinkamumą transplantacijai lemia ne amžius, o sveikatos būklė. Vyriausiam organų donorui pasaulio mastu buvo daugiau kaip 90 metų, o vyriausiam audinių donorui – net 102-eji. Mokiniams buvo įdomu išgirsti, jog Lietuvoje gyvena beveik 1 000 žmonių su dovanotais donorų organais. Paklausus apie gyvąją donorystę, Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė paaiškino, jog gyvoji donorystė yra, kai organą dovanoja gyvas žmogus: sergančiam artimam šeimos nariui galima dovanoti inkstą arba dalį kepenų, kadangi žmogus ir su vienu inkstu gali visaverčiai gyventi.

 

Integruotų pamokų metu atsakyta į kilusius mokiniams klausimus apie pirmąją pasaulyje sėkmingą inksto transplantaciją, kuri atlikta 1954 m., o Lietuvoje – 1970 m.. Taip pat iškilo klausimas, koks yra buvęs jauniausias donoro organą gavęs žmogus. Šis atsakymas visus labai nustebino, pasirodo, tai buvo vos kelių mėnesių kūdikis.

 

Pirmojoje pamokoje dalyvavę 7–10 klasių moksleiviai buvo santūrūs, palyginus su kitoje pamokoje dalyvavusiais 5–6 klasių moksleiviais. Asociacijos prezidentė pastebi, kad pamokų metu, kaip ir bendrame kontekste, vis daugiau klausimų sulaukiama ir apie kūno donorystę, todėl labai svarbu kuo anksčiau sužinoti apie donorystę ir pasikalbėti su savo artimaisiais šia tema. Juk viena dažniausių priežasčių, anot A. Degutytės, kodėl artimieji nesutinka paaukoti mirusiojo organų – jie nežino, ką apie tai manė jų artimasis, būdamas gyvas. Todėl nesvarbu, kas jūs esate, ką veikiate, kur gyvenate, jūs galite padovanoti didžiausią dovaną – gyvenimą, jei pritarsite savo organų donorystei po mirties.

 

Pamoka buvo ne tik įtraukianti, bet ir verčianti susimąstyti apie amžinąsias vertybes, gyvenimo trapumą, fizinį ir dvasinį skausmą, kančios svorį beviltiškoje situacijoje, kai šalia serga artimas žmogus arba mažas vaikas, ir koks tai jausmas, kai atsiduriama tarp gyvybės ir mirties. Ne vienas pagalvojo apie būties prasmę ir viduje priėmė apsisprendimą tapti donoru, ir tokiu būdu padėti kenčiantiems bei trokštantiems gyventi. Todėl labai svarbu apie organų donorystę pasikalbėti su artimaisiais šeimoje, su aplinkiniais, o mokykloje įgyti kuo daugiau žinių šia tema.

 

Dėkojame asociacijos „Gyvastis“ prezidentei Aušrai Degutytei už donorystės sklaidą Kauno rajono Šlienavos pagrindinėje mokykloje.

O jūs ar priėmėte sprendimą tapti donoru?

 

Mitai ir faktai

Mitas: Sutikimą tapti donoru už mane gali užpildyti kitas žmogus – tėvai ar sutuoktinis.

Faktas: Sutikimą organų donorystei žmogus gali išreikšti tik asmeniškai, kai sulaukia 18 metų.

 

Mitas: Donoro artimieji pasirenka, kam bus dovanojami donoro organai.

Faktas: Donorystė yra visiškai konfidenciali: žmogaus, kurio organai persodinami, artimieji niekada nesusitinka su organus gaunančiuoju.

 

Mitas: Krikščionybė nepritaria organų donorystei.

Faktas: Visos didžiosios religijos pritaria organų donorystei, krikščionybė – taip pat. Popiežius Jonas Paulius II sakė, kad „Organų donorystė yra didžiausia žmogaus meilės išraiška žmogui.“

 

Mitas: Po organų paėmimo operacijos kūnas lieka sudarkytas.

Faktas. Po organų paėmimo operacijos lieka pooperacinis randas. Kūną galima laidoti įprastai.

 

Organų donorystė – tai žmogaus savanoriškas ir neatlygintinas organų dovanojimas kitam žmogui. Po transplantacijos žmogui suteikiama viltis vėl gyventi visavertį gyvenimą.

Gyvoji donorystė – kai organą dovanoja gyvas žmogus: sergančiam artimam šeimos nariui galima dovanoti inkstą arba dalį kepenų, kadangi žmogus ir su vienu inkstu gali visaverčiai gyventi.

Lietuvoje persodinami šie organai: inkstai, širdis, plaučiai, kepenys, kasa ir inkstas (kompleksas), širdis ir plaučiai (kompleksas), akies ragenos (audinys).

 

Priežastys, dėl kurių nustoja veikti savi organai ir prireikia transplantacijos: infekcinės ligos, gripas ar peršalimo ligos, įgimtos ligos, apsinuodijimai, kitų ligų komplikacijos (pvz., diabeto), nelaimingi atsitikimai, patirtos traumos, kartais priežastis nenustatoma.

 

KASMET Lietuvoje…

  • Miršta iki 42 000 žmonių.
  • Iš jų beveik šimtas galėtų būti donorais.
  • Tik iki 50 žmonių kasmet tampa efektyviais organų donorais.
  • Beveik 350–400 žmonių nustoja veikti kuris nors organas (inkstai, širdis, plaučiai, kepenys).
  • Atliekama iki 200 organų ir audinių transplantacijų.
  • Transplantacijos laukia beveik 400 sunkiai sergančių žmonių, tarp jų ir vaikai.
  • Iki 1 450 žmonių gyvybei palaikyti (kas antrą dieną po 4 val.) atliekamos hemodializės procedūros. Šių procedūrų reikia, kai neveikia savi inkstai.

 

Neįtikėtini faktai apie donorystę

  • Vienas donoras gali pagelbėti net 7 žmonėms – išgelbėti gyvybę ar pagerinti gyvenimo kokybę.
  • Vyriausiam pasaulyje organų donorui buvo daugiau kaip 90 metų, vyriausias audinių donoras buvo 102 metų.
  • Jauniausias donoras Lietuvoje buvo vos savaitės kūdikis.
  • Sutikimą organų donorystei gali išreikšti bet kuris veiksnus Lietuvos pilietis, kai sukanka 18 metų.
  • Pirmoji pasaulyje sėkminga inksto transplantacija atlikta 1954 m., Lietuvoje – 1970 m.
  • Jauniausias donoro organą gavęs žmogus – vos kelių mėnesių kūdikis.
  • Lietuvoje gyvena beveik 1 000 žmonių, kuriems dovanoti donorų organai.

 

Pasikalbėkime apie gyvenimą…

 

Viena dažniausių priežasčių, kodėl artimieji nesutinka paaukoti mirusiojo organų – jie nežino, ką apie tai manė jų artimasis, būdamas gyvas. Nesvarbu, kas Jūs esate, ką veikiate, kur gyvenate, jūs galite padovanoti didžiausią dovaną – gyvenimą, jei pritarsite savo organų donorystei po mirties. Būtinai pasikalbėkite su savo artimaisiais apie donorystę.

 

Sutikimą gauti Donoro kortelę galima pasirašyti internete, prisijungus prie portalo „El. valdžios vartai“ arba užpildant popierinę anketą – sveikatos priežiūros įstaigose, vaistinėse.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.