Diskusija ruošiantis įtraukiajam ugdymui: švietimo pagalba yra ugdymo dalis

Lietuvos mokykloms rengiantis svarbiam pokyčiui – specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų įtraukčiai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pakvietė suinteresuotas visuomenės grupes į Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą atvirai diskusijai-konsultacijai „Pedagoginės psichologinės pagalbos teikimas“.

 

Pedagogams, švietimo pagalbos specialistams, tėvams, mokiniams, ugdymo įstaigų vadovams, savivaldybių atstovams pristatyti numatomi pakeitimai, kartu su dalyviais diskutuota, tartasi, kaip švietimo pagalba galėtų būti stiprinama, kad būtų sėkminga.

 

Pakoreguotame Švietimo įstatyme įtvirtinta, kad nuo 2024 metų visos bendrojo ugdymo mokyklos turės priimti įvairių ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Kaip pažymėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas bendrajam (įtraukiajam) ugdymui Ignas Gaižiūnas, įgyvendinant įtraukties principus pedagoginės psichologinės pagalbos teikimui tenka labai svarbus vaidmuo. Tobulinant dabar veikiantį pagalbos teikimo modelį siekiama, kad pagalba būtų kuo arčiau vaiko, ji būtų nuosekli ir koncentruota, o ją teikiančios institucijos turėtų aiškias funkcijas ir atsakomybes.

 

„Pirmąją ir svarbiausią švietimo pagalbą mokiniui turėtų teikti mokytojas. Švietimo pagalba, aplinka turi taikytis prie vaiko poreikių, o ne vaikas turi būti pritaikomas prie aplinkos“, – kalbėjo I. Gaižiūnas.

Jei mokytojo pagalbos nepakanka, vaikas nedaro pažangos, jam į pagalbą turėtų ateiti mokyklos komanda – švietimo pagalbos specialistai, kiti mokytai. Jei ir šios pagalbos nepakanka, tada turėtų būti kreipiamasi į pedagogines psichologines tarnybas, kuriuos vertina vaiko poreikius, teikia rekomendacijas mokyklai.

 

Numatoma, jog bus steigiami regioniniai konsultaciniai centrai, kuriems konsultuoti bus priskirtos konkrečios savivaldybės ir jų mokyklos. Regioniniais centrais taps patirties įgyvendinant įtraukųjį ugdymą turinčios bendrojo ugdymo mokyklos ar specialiosios ugdymo įstaigos. Čia bus sutelkta specialistų, kurie konsultuos, dalinsis naujausiais darbo metodais. Planuojama, jog čia dirbtų ir mobilios specialistų komandos, kurios atvykusios į konkrečią mokyklą padėtų jai pritaikyti aplinką, struktūruoti veiklas ir pan.

 

Regioninių centrų veiklą papildytų planuojamas steigti Lietuvos įtraukties švietimo centras, kuriame bus teikiama ir metodinė pagalba mokykloms, ir ypatingų poreikių turintiems vaikams. Centras teiktų pagalbą tais atvejais, kai regioninis centras dėl turimos kvalifikacijos jos negalės suteikti. Šis centras bus atsakingas ir už naujausių darbo, pagalbos suteikimo metodikų pristatymą ir pritaikymą Lietuvoje, mokyklų aprūpinimą specialiomis priemonėmis. Centrą įsteigi planuojama šių metų pabaigoje.

 

„Svarbiausias pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo modelio pokyčių tikslas – visos institucijos turi padėti mokyklai ir mokytojui, kad jie galėtų ugdyti vaiką“, – sakė I. Gaižiūnas.

 

Diskutuojant apie pedagoginės psichologinės pagalbos teikimą ir jo stiprinimą, buvo kalbama apie naujų specialiųjų poreikių vertinimo metodikų poreikį, būtinybę vaikus paruošti integracijai mokykloje, rasti individualius mokymo, priėjimo prie mokinio būdus. Moksleivių atstovai pažymėjo, jog nereiktų pamiršti ir įprastos raidos vaikų – mokiniams trūksta žinių, supratimo, pamokymo, kaip elgtis su tam tikrus sutrikimus turinčiais bendraamžiais, būsimais klasiokais, kaip jiems padėti, ko nors nežinant nepakenkti.

 

Tokias atviras diskusijas su visuomene numatoma rengti ir ateityje, į išsakytus pastebėjimus ketinama atsižvelgti. Diskusijos-konsultacijos „Pedagoginės psichologinės pagalbos teikimas“ vaizdo įrašą galima peržiūrėti ŠMSM „Youtube“ kanale.

 

ŠMSM inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.