Devintąjį kartą surengta tarptautinė metodinė savaitė

Dr. Jurgis Aleknavičius
,
LMTA asistentas, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų m-klos ir Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos mokytojas metodininkas

Pedagogų profesinės ir pedagoginės patirties sklaida – vienas iš svarbiausių mūsų švietimo sistemos sėkmės aspektų. Kovo 1–5 dienomis Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykla jau devintą kartą surengė metodinę savaitę, skirtą muzikos ir meno mokyklų pedagogams. Dar 2012 m. pradėtas organizuoti renginys sulaukė didžiulio respublikos muzikos pedagogų dėmesio. Kasmet dalyvauja gausus būrys dalyvių (100–200 muzikos ir meno pedagogų). Metodinių savaičių metu, o jos apima penkias darbo dienas, patirtimi dalijasi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) dėstytojai, konservatorijų pedagogai, ryškiausi muzikos ir meno mokyklų mokytojai.

 

Šiais metais, dėl visiems suprantamų priežasčių, IX-oji metodinė savaitė 2021 m. vyko virtualiai, „Zoom“ vaizdo konferencijų ir pokalbių platformoje. Džiugus aspektas tas, kad tarp dvidešimt vieno renginio lektoriaus dalyvavo iškilūs pedagogai iš Latvijos, Lenkijos, Šveicarijos. Renginius galima suskirstyti į keletą grupių.

Pirmiausia – atviros pamokos, kurias vedė doc. Dainius Puodžiukas (smuikas), mokytojas Domas Jakštas (violončelė), mokytojas metodininkas Daniel Rozov (akordeonas), mokytojas Arvydas Valatkevičius (valtorna) ir jo kolega iš Rygos Dainis Tarasovs (valtorna), Latvijos Jazepo Medinio (Jāzeps Mediņš) muzikos mokyklos.

 

Konferencijos metu pateikti pranešimai, kuriuose apibūdinamas nuotolinis pedagoginis darbas ir šių dienų koncertinės praktikos aspektai: „Virtuali koncertų salė – šiandieninės meninės saviraiškos aktualijos“ (Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos koncertmeisterės ir fortepijono pedagogės Goda Stanionytė ir Paulė Galinienė), „Nuotolinis mokymas groti akordeonu – problema ar galimybė tobulėti. Internetiniai akordeonistų konkursai – nauja akordeono pedagogikos kokybė“ (Valstybinės I ir II laipsnio muzikos mokyklų Opolėje ir Nyse akordeono mokytojas ekspertas Dariusz Kownacki), „Nuotolinio ugdymo priemonės ir metodai, praversiantys grįžus į mokyklas“ (Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos solfedžio mokytoja Justina Trinkūnaitė-Sungailienė), „Nuotolinio darbo iššūkiai – pamokos, koncertai, egzaminai, seminarai“ (Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos smuiko mokytoja Sigita Aleksandra Grodzenskienė).

 

Pranešimai, susiję su mokinių gebėjimų ir motyvacijos skatinimo problematika: „Muzikinių gebėjimų ypatumai vaikų ir suaugusiųjų mokyme“ (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos fortepijono mokytoja ir koncertmeisterė Judita Ūksaitė), „Sėkmingo mokymo / mokymosi muzikuoti gairės“ (Ukmergės meno mokyklos smuiko mokytoja Ieva Puodžiukė), „Jaunimo mokymosi motyvacijos skatinimas tarptautiniame bei respublikiniame kontekste. Problemų sprendimo būdai per tobulėjimo (konkursai, koncertai, įvairaus pobūdžio meniniai renginiai) prizmę“ (LMTA Liaudies instrumentų katedros vedėja, doc. dr. Aistė Bružaitė).

 

Pranešimai, kuriuose pateikta konkrečios muzikos srities specifika: „Trys vyriško balso vystymosi etapai“ (Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto vokalo mokytojas Algirdas Bagdonavičius), „Benatė mokymo skambinti fortepijonu pradžia: kokia, kada ir kodėl?“ (Vilniaus sav. Grigiškių meno mokyklos fortepijono mokytoja ekspertė Jolanta Lasauskienė), „Pianisto-koncertmeisterio vaidmuo jaunojo dainininko ugdyme“ (LMTA dainavimo katedros koncertmeisterė asistentė, Vilniaus kolegijos scenos meno katedros lektorė Nijolė Baranauskaitė-Matukonienė), „Nicolai Podgornov pedagoginis repertuaras fortepijonui“ (LMTA meno aspirantė, Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklos fortepijono mokytoja metodininkė, koncertmeisterė ekspertė, Detmoldo aukštosios muzikos mokyklos dėstytoja – koncertmeisterė Dovilė Bagdonaitė), „Kitokia strategija mokant vaikus muzikos: oralumas versus raštas“ (Solinio dainavimo mokytoja Ana Arnaz iš „Schola Cantorum Basiliensis“ muzikos mokyklos Šveicarijoje.

 

Pranešimai kitomis temomis: „Intelektų įvairovė – kas tai?“ (Viešosios įstaigos „Saulės gojus“ (darželio-mokyklos) steigėja ir direktorė Laima Sirutienė), „Domenico Scarlatti. Tarp legendų ir tikrovės“ (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos fortepijono mokytoja metodininkė Dalia Vyšniauskienė).

 

Reikia pabrėžti, kad ypatingo dėmesio sulaukė pranešimai, susiję su nuotolinio darbo iššūkiais. Sigita Aleksandra Grodzenskienė pasidalijo savo kaip smuiko mokytojos patirtimi ir atradimais naudojantis „Zoom“ programa, kuri suteikia galimybių dirbti nuotoliniu būdu tiek su vienu mokiniu, tiek su ansambliu.

 

Nepaprastai daug vertingos informacijos dalyviai išgirdo Justinos Trinkūnaitės-Sungailienės paskaitoje. Lektorė pateikė spektrą programėlių, kurias rekomenduoja naudoti solfedžio pamokose. Taip pat nemažai dėmesio skirta paskaitų ciklui, susijusiam su mokinių gebėjimų ir motyvacijos skatinimo aspektais. Čia kelti klausimai, kaip rasti raktą į asmenybės ugdymo ir vystymosi etapus, ir kuo galėtų pasitarnauti muzikos edukacija.

 

Šie ir daugelis kitų klausimų aptarti IX-osios tarptautinės virtualios metodinės savaitės kontekste. Renginio idėjos autorė, vadovė ir organizatorė Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Violeta Žymančiutė įsitikinusi, jog toks renginio formatas visiškai pasiteisina. Jos manymu, dalyvių skaičius išaugo iki 350 vien dėl to, kad visas paskaitas ir atviras pamokas galima stebėti namuose, niekur nevažiuojant, negaištant laiko kelionėms. Žinoma, renginio sėkmei didelės reikšmės turėjo informacinių technologijų specialisto Vyginto Vilučio ir mokyklos direktoriaus pavaduotojos projektinei veiklai Dangiros Goštaltavičiūtės indėlis. Puikiai sustyguotas komandinis darbas, į kurį įsitraukė visi mokyklos metodinių grupių vadovai, leido pasiekti puikių rezultatų.

 

Dabar įprasta sakyti, „mes jau niekada negyvensime taip, kaip gyvenome iki šiol“, o ir skamba tai, kažkaip gedulingai, tarsi kažką praradus. Tačiau pandemija, ir ne kartą paskelbtas karantinas, suteikė mums impulsą prasmingam naujų technologijų ir jų teikiamų galimybių naudojimui, kuris, kaip patirtis, bus tobulinama ir eskaluojama tolesnėje įvairaus profilio mokyklų veikloje.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.