Demokratinis ugdymas – pažangios Lietuvos švietimo ateitis ar utopija?

Pastaraisiais metais takoskyra tarp mokymo Lietuvos mokyklose ir realių socialinės raidos procesų sparčiai didėja, o pedagogika dažnai juda link veiksmų supaprastinimo, kontrolės ir atsakomybių perėmimo. Paraleliai ugdymo procesui imantis mokinius į bendruomenės gyvenimą įtraukiančių veiklų, iš pasyvių stebėtojų, jie įgalinami tapti aktyviais veikėjais, kurie prisiima atsakomybę už savo sprendimus ir patys inicijuoja pokyčius bendruomenėje. Bet ar toks pokytis realus mūsų valstybinėse mokyklose? Kaip iš tiesų vyksta šie procesai ir kokie realūs rezultatai, patirtimi dalijasi Kauno Kazio Griniaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Jurevičienė.

 

Bendruomenės stiprinimas, moksleivių įgalinimas, lygiavertis įtraukimas į mokyklos valdymą ir kūrimą – vieni svarbiausių demokratinio ugdymo aspektų. Minėtos socialinės demokratijos tendencijos švietime plačiai paplitusios visame pasaulyje, tačiau Lietuvos valstybinėse mokyklose dažnai baiminamasi, kad dėl didelio mokinių skaičiaus, moksleivių motyvacijos ar brandos stokos šios praktikos mūsų šalies mokykloms nepasiekiamos.

 

Kauno Kazio Griniaus progimnazija jau septynerius metus sėkmingai taiko demokratinio ugdymo principus kasdieniame mokyklos gyvenime. Pokyčiai, kaip prisimena L. Jurevičienė, prasidėjo nuo gana sudėtingo etapo – bendruomenės sutelkimo. Stiprėjant bendruomenei tapo lengviau išsiaiškinti progimnazijai aktualias problemas, jų priežastis, numatyti sprendimų veiksmus, aptarti norimus rezultatus.

 

„Tikėdami, kad demokratija mokykloje prasideda nuoširdžiu vaikų ir suaugusiųjų bendravimu, kartu mokėmės demokratiškų problemų sprendimo būdų, ėmėmės priemonių, padedančių įgyvendinti bendruomenei svarbius sumanymus. Ir „pirmas blynas“ neprisvilo – „užsikrėtėme“ demokratija, o pastebėję spindinčias mokinių akis ir augančią atsakomybę už mokykloje vykstančius procesus, kūrėme „Svajonių mokyklą“ – taip pavadinome antrąjį mūsų bendruomenės demokratinio ugdymo projektą“, – prisimena pašnekovė.

 

Demokratinio ugdymo idėjos pasaulyje – ne naujiena. Deja, Lietuvoje, prieš beveik dešimtmetį, tokią ugdymo filosofiją praktikuojančių mokyklų nebuvo, tad, pakviesti Demokratinės mokyklos įkūrėjų Nerijaus Buivydo ir Donatos Norkienės, Kauno Kazio Griniaus progimnazijos komanda patirties semtis pradėjo iš jau daugiau nei šimtmetį šiuo keliu einančių ir demokratinį ugdymą taikančių Samerhilo (Summerhill School) ir Smėlio (Sands School) mokyklų Jungtinėje Karalystėje.

 

Šios valstybinės mokyklos mokytojai, kurioje ugdoma beveik tūkstantis mokinių, padedami Demokratinės mokyklos komandos, mokėsi konkrečių demokratinio ugdymo elementų taikymo didelėje mokykloje, o šiandien, drauge su dvidešimčia kitų Lietuvos mokyklų, Kauno Kazio Griniaus progimnazija dalyvauja naujame projekte – „Demokratinio ugdymo principais grįstų praktikų įdiegimas Lietuvoje“, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.

 

Šio projekto tikslas – pilietiškai aktyvi visuomenė, kurią galima puoselėti mokyklose diegiant demokratinio ugdymo principais grįstas praktikas. Tokiu būdu mokiniams pilietinis ugdymas perteikiamas kasdiene praktine veikla mokykloje, kad jie įgustų priimti kad ir mažus sprendimus, bet darančius realią įtaką visos mokyklos bendruomenės gyvenimui.

 

Projekto metu siekiama diegti arba stiprinti šias socialinės demokratijos praktikas: individualius pokalbius, klasės susirinkimus, mokyklos susirinkimus ir teisingumo komitetą. Kiekviena projekte dalyvaujanti mokykla gali reguliariai tartis su paskirtu konsultantu, reflektuoti proceso eigą ir ieškoti būdų įtvirtinti minėtąsias praktikas.

 

Pirmieji žingsniai į socialinę demokratiją – individualūs pokalbiai – tai periodinis klasės mokytojo susitikimas pasikalbėti su kiekvienu klasės mokiniu. Šiuo metu Kauno Kazio Griniaus progimnazijos mokiniai jau turi įgūdį, kai kyla problemų, randasi iniciatyvų, ar džiaugsmų, juos aptarti su mokytojais, abiem pusėms patogiu metu. Individualūs pokalbiai padeda giliau pažinti kiekvieną vaiką, tvirtinti ryšį ir pasitikėjimą. Iš individualaus lygmens keliaujama į klasės lygmenį: klasės valandėlės transformuojamos į klasės susirinkimus – kiekvieną savaitę keliami klasei aktualūs klausimai, priimami susitarimai, sprendžiami iššūkiai pagal demokratinio ugdymo tradicijas – visiems sėdint ratu, diskutuojant ir balsuojant.

Klasės susirinkimams veikiant aiškiai ir sklandžiai – kuriamas mokyklos susirinkimas – visos mokyklos bendruomenės susibūrimas ir visai mokyklai aktualių klausimų sprendimas. Tai – nemenkas iššūkis didelei mokyklai, tad progimnazijos susirinkimas kviečiamas nereguliariai, bet siekiant efektyvių pokyčių (projekto metu bandoma išgryninti ir tokio susirinkimo metodiką).

 

Teisingumo komitetas – tai mokinių ir mokytojų grupė, kurie, remdamiesi rūpesčiu ir empatija, padeda spręsti kilusius nesutarimus ir atstatyti teisingumą. Ši praktika dažniausiai pradedama taikyti tada, kai minėtosios kitos socialinės demokratijos praktikos veikia užtikrintai.

 

„Mokiniams ypač patinka, kai juos girdi, išklauso, kai jaučiasi svarbūs mokykloje: mokinių dėka mūsų mokykloje skamba skambutis, mokinių nuožiūra keičiamu garsu, atsirado poilsio zonos, lauko erdvės mokymuisi, prieš pandemiją vykdavo kino vakarai, pakeistas meniu valgykloje ir daugybė kitų naujovių. Mokiniai tampa tikraisiais mokyklos šeimininkais“, – džiaugiasi L. Jurevičienė.

 

Valstybinių mokyklų iššūkius ir galimybes gerai išmananti pašnekovė pastebi, kad vaikas mokykloje turi jaustis galįs pasitikėti suaugusiaisiais ir aiškiai suvokti, kad pasitikima juo. Tik tada jis bus drąsus reikšti nuomonę, įgyvendinti pokyčius drauge, jausis laimingas. Tik tuomet jausis atsakingas ne tik dėl aplinkos ar draugų, bet ir dėl savo mokymosi. O tai, anot L. Jurevičienės, ir yra sėkmės pagrindas.

 

„Išdrįsti 100-tu procentų pasitikėti vaiku, ne diktuoti, o tartis, išklausyti. Pokyčiai, taikant demokratinio ugdymo principus, netrunka nudžiuginti – pasikeičia santykiai tarp mokinių ir mokytojų, atmosfera klasėse, lyg savaime išsisprendžia daugelis elgesio problemų, ženkliai gerėja mokymosi rezultatai, atsiranda glaudesnis ryšys su mokinių tėvais“, – patirtomis įžvalgomis dalijasi L. Jurevičienė.

 

Šių pokyčių poveikis juntamas ir ilgalaikėje perspektyvoje: progimnazijoje vyrauja šilumos pojūtis – čia miela sugrįžti ją baigusiems, iš lūpų į lūpas perduodama žinia apie puoselėjamas vertybes, susijusias su demokratiniu ugdymu. Jau baigusieji mokyklą prie bendruomenės prisidėti pakviečia naujų šeimų, kurios savo atžaloms ieško jaukių, atsakingų ir sėkmingų „mokymosi namų“.

 

Kauno Kazio Griniaus prog-jos inf. ir Demokratinės mokyklos inf.