Daugiau laimės, mažiau streso!

„Švietimo naujienų“ redakciją pasiekė žinia apie Kėdainių lopšelio-darželio „Pasaka“ auklėtoją metodininkę Rasą SIMONAVIČIENĘ, kuri visai neseniai (ir jau nebe pirmą kartą) buvo apdovanota Europos kokybės ženkleliais už dalyvavimą tarptautinio lygmens projektuose. Pasidomėję auklėtojos veikla, net nesudvejojome, kad ji – itin aktyvi, inovatyvi, be galo myli vaikus. Kaip pati teigia, auklėtojos darbas jai – pašaukimas: „Turėdama trisdešimties metų darbo patirtį gebu kūrybingai organizuoti veiklas, vaikus ugdau geru pavyzdžiu, sugebu ugdymo turinį integruoti į kitų veiklų turinį… Greičiausiai, „sergu“ profesine liga, nes per atostogas pasiilgstu vaikų, jų klegesio, juoko ir ašarų bei begalės įvairiausių klausimų.“ Su auklėtoja kalbamės apie visa tai ir dar daugiau…

 

Su ugdytiniais dalyvaujate ne tik nacionalinio, bet ir tarptautinio lygmens projektuose. Kam Jums to reikia?

Taip jau nutiko, kad ši veikla tapo mano pomėgiu. Sakoma: „Kartą paragavęs negali sustoti“. Štai taip ir nesustoju nuo 2011-ųjų. Manau, didelę reikšmę turėjo ir tai, kad pirmąjį projektą „Aš esu…“ lydėjo didelė sėkmė, o sėkmingi projektai skatina dar labiau domėtis šia veikla. Netrukus pasipylė partnerių pasiūlymai dalyvauti ir kituose tarptautiniuose bei nacionaliniuose projektuose. Supratau, kad sustoti man nepavyks. O ir nesinori…

 

Europiniai projektai – tai iššūkis ar kasdienybė?

Manau, kad viskas kartu. Juk šiuolaikinis mokymas ir mokymasis nebeįsivaizduojamas be bendravimo ir bendradarbiavimo, kuris išsiplečia už įstaigos ribų ir persikelia į virtualias aplinkas. Tarptautiniai projektai sudaro galimybę įsilieti į besimokančią Europos bendruomenę. Be to, tai puiki galimybė tobulinti užsienio kalbų žinias, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo įgūdžius. Ši veikla suteikia galimybę analizuoti, palyginti savo ir kitų šalių mokyklų bendruomenių gyvenimą. Ateities kartų laukia visai kiti iššūkiai. Žmonių migracija, skirtingų pasaulėžiūrų susidūrimas, komunikacijos įvairovė, globalizacija – tai ateities pasaulio kasdienybė, kuriai reikia ruoštis nuo mažens. Tarptautiniai projektai atveria unikalią galimybę parodyti mažiesiems, kad mūsų pasaulis gerokai platesnis, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Dalyvaudami projektuose, turime progą susipažinti, suprasti kūrybiškumo bei inovacijų reikšmę mokant ir mokantis. Įgyvendindami projektų kūrėjų parengtus planus, sužinome apie šalių partnerių kultūrų panašumus ir skirtumus. Dalydamiesi gerąja patirtimi, siekiame kūrybiško bendradarbiavimo, giliname savo žinias, ugdytiniai sužino ir išmoksta vis daugiau naujų angliškų žodžių. Manau, kad dalyvavimas „eTwinning“ projektuose mano, ugdytinių, tėvų ir visos bendruomenės kasdienybę paverčia nuostabiu žaidimu, padovanojančiu mums visiems pažinimo ir atradimo džiaugsmą.

 

Projektų, kuriuose dalyvavote, filmuotą medžiagą galimą pamatyti ir „YouTube“ paskyroje… Ar informacinės technologijos neatsiejama Jūsų pedagoginio darbo dalis? Ką apskritai manote apie inovatyvias technologijas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje?

Modernios technologijos tampa nepamainomu ugdymo įrankiu. Pirmiausia savo vietą informacinės ir išmaniosios technologijos užsitikrino universitetuose bei mokyklose, šiandien jos sparčiai žengia ir pas mažuosius – į darželius. Pastebėjau, kad nemaža dalis vaikų išmaniaisiais telefonais ir kompiuteriais naudotis išmoksta šeimose, mat šiandienos vaikai – „Google“ kartos vaikai, dar kitaip vadinami „Z“ karta, gimusi visiškai kompiuterizuotame pasaulyje. Mūsų įstaigoje moderniųjų technologijų gausu: nuo interaktyviųjų lentų, šviesos stalų iki planšetinių kompiuterių, įsigytų vaikų gebėjimams ugdyti ir projektinei veiklai plėtoti. Šiandien vaikai pažinti spalvas, raides, skaičius mokosi noriai ir linksmai, žaisdami virtualius žaidimus. Užsienio kalbos žinias įsisavinti taip pat padeda išmaniosios technologijos. Ugdytiniams padedame suvokti užsienio kalbos mokymosi būtinybę, kaip visuotinę bendravimo priemonę, todėl per projektus tobuliname vaikų sakytinės ir rašytinės anglų bei lietuvių kalbos įgūdžius. Lopšelyje-darželyje „Pasaka“ stengiamasi diegti supratimą, kad kompiuteris ir internetas gali būti ne tik žaidimų, bet ir žinių, kūrybos, bendravimo priemonė. Informacinės technologijos suteikia tiesiogines priemones lyginti, analizuoti, keistis idėjomis. Drauge su projektų partneriais dalyvaujame internetiniuose seminaruose, kuriame tiesioginius tiltus, per kuriuos demonstruojame savo piešinius, įvairia technika padarytus darbelius, dainuojame dainas gimtąja ir anglų kalbomis, atsakome vieni kitiems į rūpimus klausimus… Svarbiausia, kad per tokius susitikimus turime puikią galimybę žaismingai praleisti laiką su projektuose dalyvaujančiais žmonėmis.

Įgyvendinant projektus, svarbu fiksuoti veiklas, užsiėmimus – fotografuoti, filmuoti. Ne mažiau svarbu kūrybiškai apdoroti medžiagą. Šiam tikslui pasitarnauja tokios kompiuterinės programos kaip „Animoto“, „Kizoa“, „Picasa“, „PiZap“ ir kt. Internete gausu vaizdinės ir garsinės medžiagos dalijimosi platformų, pavyzdžiui, „YouTube“, „TwinSpace“ erdvė. Noriai kuriu koliažus, filmukus, negailėdama laiko gilinuosi į reikiamų programų funkcijas ir galimybes. Pastebėjau, kad ir ugdytiniai džiaugiasi matydami, jog jų veikla yra skelbiama. Vaikai ypač mėgaujasi, kai pamato savo draugų iš kitų šalių patirtas akimirkas.

 

Visai neseniai buvote apdovanota Europos kokybės ženkleliais už dalyvavimą tarptautiniuose projektuose „Pasaka miške“, „Yellow Stars’ Stories“, „Joy of Snow“. Kuo šie projektai reikšmingi?

Kiekvienas projektas unikalus savo turiniu ir forma. Vieni projektai orientuoti į tarptautiškumo skatinimą, kitų tikslas – ugdyti pilietiškumą ar kūrybiškumą. Vykdydami projektus pasirenkame įvairias veiklos formas, kuriomis stengiamės įdomiai ir patraukliai atskleisti turinį. Svarbiausia, kad pasidalijame gerąja patirtimi, įgyjame bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių, stipriname bendrus tarpusavio ryšius, įgaliname į organizuojamas veiklas aktyviai įsijungti įstaigos bendruomenę, ugdytinių tėvelius. Programoje dalyvaujančios ugdymo įstaigos susitinka tiesiogiai virtualioje aplinkoje. Iš pradžių vyko dvišaliai susitikimai, pavyzdžiui, tik su Lenkija arba Graikija. O dabar vienu metu susitinkame ir veiklas vieni kitiems pristatome visi drauge, vadinasi, daugiakultūrėje virtualioje erdvėje vienu metu bendrauja keturios ar net šešios šalys. Štai prieš didžiąsias šventes, gruodžio 19 ir 20 d. vyko kalėdiniai susitikimai – koncertai su projektų „Sveiki atvykę į rankdarbių mugę“ (angl. „Welcome to the Handicrafts Fair“) ir „Žiemos linksmybės“ (angl. „Winter Wonderland“) partneriais. Tai buvo įspūdinga, šventiška, nepakartojama… Tiesioginiai vaizdo tiltai – puiki galimybė vaikams ir pedagogams susipažinti su kitų šalių vaikais bei pedagogais, ugdyti bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžius, plėsti akiratį. Per tokius susitikimus suprantame, kad galime būti įdomūs kitiems, suvokiame savo išskirtinumą ir svarbą, ugdome saviraiškos kompetencijas. Gerėja ir ugdytinių socializacijos įgūdžiai. Novatoriškų priemonių taikymas didina ugdytinių norą pažinti aplinką, atskleisti save, skatinamas vaikų iniciatyvumas ir komunikabilumas.

 

Ką Jums reiškia šie apdovanojimai?

Už visus įvertinimus, apdovanojimus esu dėkinga savo mažiesiems auklėtiniams, jų tėveliams, visai įstaigos bendruomenei. Tik dėl visų mūsų bendro darbo 2012 ir 2016 m. tapome „Geriausia Lietuvos eTwinning mokykla“. Didžiuojamės 2014 m. gavę Lietuvos Respublikos Seimo padėką už lietuvių kultūros vertybių sklaidą įgyvendinant tarptautinį „eTwinning“ projektą „Paukščių metai“, skirtą Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti. 2014 m. buvome pripažinti kokybės konkurso laureatais už programos „eTwinning“ projekto „Kurkime pasakas kartu“ (angl. „Let’s create tales“) viešinimą ir rezultatų sklaidą. Už sėkmingai įgyvendintus projektus esame įvertinti 18 Nacionalinių kokybės ženklelių ir 10 Europos kokybės ženklelių. Manau, neturėtume tiek įvertinimų ir apdovanojimų, jei nebūtume stipri, iššūkių nebijanti ir naujovėms atvira komanda, gebanti bendrauti, bendradarbiauti, kūrybingai išbandyti įvairius informacinių ir komunikacinių technologijų įrankius…

 

Ar vaikai noriai dalyvauja veiklose?

Visada stengiamės veiklas apgalvoti ir įgyvendinti kūrybiškai, pritaikyti prie vaikų poreikių ir galimybių. Veiklų metu skatiname ugdytinių kūrybiškumą, ugdome jų norą kuo daugiau sužinoti, pamatyti, pažinti. Pavyzdžiui, per projektus „Medžiai rudenį“ (angl. „Autumn Trees“), „Žemės spalvos“ (angl. „Earth Colors“) ugdytiniai stebėjo gamtą mus supančioje aplinkoje, mokėsi pažinti medžius vaikščiodami įstaigos teritorijos, Babėnų šilo, Kėdainių miesto parko takais. Planšetiniais kompiuteriais vaikai fotografavo medžius, stebėjo, kaip jie keičiasi kiekvieną rudens mėnesį, kaip keičiasi jų lapų spalva… Viską užfiksavę kompiuteriuose vaikai dalijosi savo pastebėjimais su pedagogais, vieni su kitais. Pritaikydami išmaniąsias technologijas ugdytiniai gebėjo pasakoti, dalytis žiniomis, taip pat išgirsti draugą. Į projektinę veiklą įtraukiame ir vaikus, turinčius specialiųjų poreikių, t. y. regos, judėjimo sutrikimų. Pastebėjau, kad dalyvaudami projektinėje veikloje vaikai tampa drąsesni, labiau domisi naujovėmis, aplinka, ne taip varžosi, nugali baimę, rodo iniciatyvą veikti.

 

Iš šiandienos aktualijų: ką manote apie mokyklinio amžiaus ankstinimą? Ar 6-mečiai pasirengę eiti į mokyklą?

Manau, šių sprendimų priėmimas turi būti individualus. Kiekvieno vaiko galimybės, socialinė branda yra kitokia, taigi, drauge bendradarbiaudami tėvai ir pedagogai turėtų priimti kiekvieno vaiko poreikius labiausiai atitinkantį sprendimą. Svarbu vengti prievartos, susipriešinimo. Bendraudami ir bendradarbiaudami galime rasti optimalius sprendimus.

 

Jūsų manymu, kaip derėtų pasiruošti mokyklinio amžiaus ankstinimui, kad vaikai gerai jaustųsi mokykloje ir būtų užtikrintas sklandus šešiamečių ugdymas?

Svarbu nepamiršti, kad kiekvieno vaiko ugdymosi tempas – individualus. Vaikams būtina sudaryti jaukią, saugią, skatinančią aktyviai veikti ugdymosi aplinką. Tada jie gerai jausis, noriai išsiskirs su tėveliais. Įsiklausykime į vaikų norus, svajones ir troškimus, kurių mes kartais net neįsivaizduojame, o dažnai ir nepaklausiame. Turėkime tikslą užauginti laimingus vaikus, leiskime jiems džiaugtis vaikyste! Sudarykime sąlygas patirti kuo daugiau laimės akimirkų ir kuo mažiau streso, įtampos, pažeminimo.

 

Ar šiandien užtikrinama ikimokyklinio ugdymo kokybė Lietuvoje?

Mūsų valstybėje švietimas nėra prioritetinė sritis, tą įrodo ir menkas visos sistemos finansavimas. Šiandien kokybišką mažųjų ugdymą užtikrina būrys kompetentingų pedagogų, tačiau kiekviena idėja reikalauja ir finansinio palaikymo. Trūksta politinės lyderystės, strateginių švietimo sistemos reformų, kurios užtikrintų kokybišką finansavimą ir tvarią bei darnią darbo aplinką.

 

Dėkoju už pokalbį.