Darželis – vaiko asmenybės ūgties lopšys

Eglė Raudeliūnienė
,
Kaišiadorių r. Žiežmarių mokyklos-darželio „Vaikystės dvaras“ direktorė

Tenka pripažinti, kad šiandien daugiausia visuomenės ir politikų dėmesio sulaukia mokykla. Ikimokyklinis ugdymas tarsi pasiklysta švietimo sistemos labirinte. Ar tai iš dalies formuoja tos pačios visuomenės požiūrį į ikimokyklinį ugdymą? Manau, kad TAIP. Ar tai teisinga? Tikrai NE. Nes būtent čia vaikas pradeda pažinti save ir supantį pasaulį, atrasti jį ir savo vietą jame. Ikimokyklinėje grupėje jis pradeda ugdytis kompetencijas, įgūdžius, kurie bus reikalingi mokykloje. Žinoma, ikimokyklinis ugdymas, užtikrinantis vaiko asmenybės ūgtį, formuojantis jo vertybes, turi būti profesionalus ir kokybiškas. Todėl 2018 m. balandžio 18 d. Kaišiadorių r. Žiežmarių mokykla-darželis „Vaikystės dvaras“ sukvietė kolegas į respublikinę metodinę-praktinę konferenciją „Įsivertinimas – vaiko savarankiškumo ir atsakomybės ugdymo instrumentas“. Konferencijos tikslinė auditorija buvo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, bet daugiausia dėmesio buvo skirta būtent ikimokykliniam ugdymui, jo svarbai.

Džiugu, kad vaikas, jo ūgtis, poreikiai ir ateitis svarbūs ne tik Kaišiadorių, bet ir kitų rajonų pedagogams. Sulaukėme 98 svečių iš Vilniaus, Elektrėnų, Vievio, Kauno, Aukštadvario. Tokio formato renginiai leidžia ne tik dalytis neįkainojama patirtimi, žiniomis, įgūdžiais, bet ir sužinoti, išmėginti naujas priemones, technikas dėl, kaip sakė „Vaikystės dvaro“ mokinys Vilius, vaiko ateities, jo gerovės, sėkmės tolesniame kelyje.

 

Konferencijoje pedagogai glaudžiai siejo teoriją su praktine veikla: buvo skaityti 6 žodiniai ir demonstruota 15 stendinių pranešimų. Kviestinių lektorių išsakytos mintys, įžvalgos skatino į ikimokyklinį ugdymą, jo svarbą ir vykdomos veiklos prioritetus pažvelgti tarsi per padidinamąjį stiklą. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų išorinio vertinimo vadovaujančioji vertintoja Audronė Šarskuvienė kalbėjo apie vaiko veiklos įsivertinimo svarbą, naudą, vaizdžiai parodė darželyje ugdomų kompetencijų sąsają su mokykloje vykdoma veikla, pabrėždama šių ugdymo pakopų dermę ir tęstinumą, būtinybę kalbėti, orientuotis ir akcentuoti vaiko pažangą, o ne pasiekimus, nes būtent įsivertinimas padeda vaikams stebėti savo mokymąsi, suprasti savo gebėjimų raidą, formuoja pasitikėjimo savimi jausmą.

 

Ugdymo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio metodininkė Violeta Jonynienė išsamiai apžvelgė vaiko amžiaus tarpsnių psichologinį portretą ir įsivertinimo galimybes ugdant jo savarankiškumą bei atsakomybę. Lektorė patarė, kaip pedagogai, atsižvelgdami į vaikų raidos ypatumus, turėtų elgtis vertindami pasiekimus ir pažangą, kad nenuslopintų vaiko noro domėtis, smalsauti, siekti, tobulėti.

Logopedė Sonata Lažauninkienė pademonstravo, kaip taikant įvairius vaiko veiklos įsivertinimo metodus galima skatinti kūrybiškumą, sąmoningumą, atsakomybę už savo mokymosi rezultatus, formuoti ugdytinio ir pedagogo dialogą, savitarpio pagarbą.

Rumšiškių lopšelio-darželio vyriausioji auklėtoja Rasa Veverskienė nurodė pedagogo žingsnius, vykdomos veiklos motyvus, siekiant užtikrinti ikimokyklinio amžiaus vaiko įsivertinimo kokybę: keliami konkretūs ir aiškūs ugdymo tikslai bei uždaviniai; kuriamos situacijos, skatinančios vaikus spręsti problemas, tyrinėti, kritiškai mąstyti; atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius ir galimybes individualizuojamos užduotys. Tai pagrindiniai profesionalaus ir kokybiško ugdymo aspektai, leidžiantys pažinti kiekvieną vaiką, padedantys atskleisti asmenybės raidą ir pažangą.

 

Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Jolita Maželienė pristatė programėlę „ClassDojo“, kurią sėkmingai taiko ir naudoja savo ugdytinių asmeninei pažangai stebėti, pageidaujamam elgesiui formuoti, savarankiškumui, atsakomybei ugdyti. Ši programa – puikus įrankis informuoti tėvus ir palaikyti ryšį su vaiku bei mokytoja.

Žiežmarių mokyklos-darželio „Vaikystės dvaras“ komanda savo pranešimu pademonstravo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo tęstinumo, ugdymo programų, veiklų dermę ir sąsajas. Aš, direktorė Eglė Raudeliūnienė, pabrėžiau, kad būtent ikimokyklinėje grupėje vaikas mokosi empatijos, bendravimo, savireguliacijos, čia jis mokosi tapti sėkmės lydimu visuomenės nariu, ugdosi kompetencijas, kurių prireiks tiek mokykloje, tiek asmeniniame gyvenime. Kalbėta ir apie mokykloje taikomą Bloom’o taksonomiją, kurią sėkmingai galima naudoti ir ikimokyklinėse grupėse. Ikimokyklinio ugdymo pedagogė Regina Baltrušaitienė peržvelgė vaikų nuo 2 iki 5 metų vertinimo ir įsivertinimo formų, būdų ir priemonių retrospektyvą. Atkreipė klausytojų dėmesį į „Vaikystės dvare“ vykdomo aštuonerių metų integralaus ugdymo plano „Vanduo“ ir „Žemė – mūsų planeta“, grindžiamo turima vaikų gyvenimiška patirtimi, tyrinėjimais ir aplinkos pažinimu, taikymą nuo ankstyvos vaikystės. Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Natalja Markevičienė supažindino su „kelionės link mokyklos“ pradžia, kur vaikai mokosi ne tik įsivertinti patys, bet ir argumentuotai, mandagiai vertinti savo ir draugų veiklos rezultatus, tapti ir būti komandos nariu. Pradinio ugdymo pedagogės – vyriausioji mokytoja Kristina Kertenienė ir mokytoja metodininkė Rūta Ašmenienė – peržvelgė gausybę įsivertinimo būdų, kiekvieną iliustruodamos nuotraukomis ir išsamiais paaiškinimais. Mokytojos pabrėžė, kad tam tikrų veiklų tęstinumas ir dermė tarp priešmokyklinio bei pradinio ugdymo, bendradarbiavimas tarp pedagogų, tarpusavio ryšys neišvengiamai teigiamai veikia tolesnį vaiko ugdymosi rezultatą, asmeninę brandą ir ūgtį.

Per antrąją konferencijos dalį – praktikumą – pedagogai turėjo puikią galimybę pasidalyti turima patirtimi atlikdami situacijų analizę. Reikia pabrėžti, kad tai ne šiaip pedagogai profesionalai, tai žmonės, jaučiantys širdimi, turintys neišsenkančius kūrybiškumo klodus, gebantys į kiekvieną vaiką žvelgti psichologo, pedagogo, draugo, tiesiog mylinčio žmogaus akimis. Švietimo įstaigų vadovams (direktoriams ir direktorių pavaduotojams ugdymui) skirta užduotis pareikalavo vadovavimo ugdymo procesui, administravimo, probleminių situacijų ir personalo valdymo strategijų taikymo įgūdžių. Nudžiugino kolegų gebėjimas įžvelgti tas pačias problemines sritis, sprendimų priėmimo racionalumas, profesionalus požiūris į kokybiško ugdymo(si) organizavimą ir vadybą.

 

Konferencijos refleksijos atlikta analizė leidžia teigti, kad tokio formato renginiai būtini ne tik dėl galimybės pedagogams dalytis gerąja patirtimi, turimomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, tartis, analizuoti ir diskutuoti rūpimais klausimais, bet ir dėl neišvengiamos būtinybės atkreipti tiek visuomenės, tiek politikų dėmesį į ikimokyklinio ugdymo svarbą, mažinant atskirtį tarp mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų, keisti susiformavusį požiūrį į darželį, kuris šiandien yra tarsi švietimo sistemos „posūnis“. Būtina skirti deramą dėmesį šiai švietimo sistemos pakopai, nes ikimokyklinis ugdymas – ugdymo mokykloje pamatas, vaiko asmenybės ūgties lopšys.

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.