Darželinukų pažintis su amatais

Rasa Bernotienė
,
Skuodo vaikų lopšelio-darželio mokytoja metodininkė

Ne visų vaikų šeimos nariai turi žinių apie savo krašto istoriją, žemaičių amatus ir buityje naudotus rakandus. Šiuolaikinėje visuomenėje skatinama vartotojiška kultūra, visur siekiama greito rezultato, buityje naudojami išmanūs prietaisai, mažai lieka rankų darbo.

Kokia užaugs ateinanti karta, priklausys nuo mūsų. Norėdami išlikti, turime išsaugoti žemaičių etninės grupės kalbą, atskleisti senųjų amatų dvasią ir prasmę. Todėl būtina į švietėjišką veiklą įtraukti ne tik vaikus, kurie tolsta nuo kultūrinio paveldo, bet ir jų tėvus. Nereikia ieškoti naujovių, tereikia prisiminti ir parodyti, ką vertindavo mūsų senoliai, ką jie kūrė ir gamino savo rankomis.

 

Siekdama, kad vaikai artimiau susipažintų su savo krašto senolių buitimi, tradicijomis, su žemaičių amatais ir galėtų juos išbandyti patys, parašiau projektą „Senovės žemaičių amatai. Bandau pats“. Projekto tikslas – propaguoti ir turtinti etnokultūrinę veiklą tarp vaikų, jų šeimos narių, sudaryti sąlygas pažinti buityje naudotus rakandus, siekiant tęstinumo įstaigoje ir šeimoje. Projektui įgyvendinti buvo skirtos lėšos iš Skuodo rajono savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimo.

Pažintį su senovės amatais penkiamečiai „Žiogeliai“ pradėjo apžiūrėdami Skuodo muziejaus ekspoziciją, kur susipažino su senovėje buityje naudotais rakandais. Kita iš numatytų veiklų buvo aplankyti žemdirbio muziejų, esantį Truikinų kaime, Aleksandrijos seniūnijoje. Gegužės devintosios rytą „Žiogelių“ ir „Drugelių“ grupių vaikai, kurie yra projekto partneriai, sugužėjo į autobusą. Daugeliui tai buvo pirma kelionė autobusu, palikusi neišdildomą įspūdį. Svečius pasitiko muziejaus įkūrėjas Virginijus Mitkus. Vaikai domėjosi visais eksponatais, klausėsi pasakojimų, kam jie naudojami, patys išbandė malimo girnas, sėdėjo vežime.

 

Tęsdami projektą „Žiogelių“ grupės vaikai nutarė susipažinti su bitininko amatu. Šį kartą į kelionę pasikvietė „Boružėles“. Kelionė autobusu buvo trumpa: tik iki Sportininkų gatvės, kur įsikūrusi UAB „Skuomeda“. Vos išlipus iš autobuso, vaikų akis patraukė neįprasti aviliai. Bitininkas Valius Jonkus paaiškino, kad dabar jie gaminami iš putplasčio – yra net tik daug lengvesni, bet ir nepralaidūs jokiai temperatūrai. Vaikus į vidų viliojo saldus medaus aromatas. Erdvioje patalpoje sustatyta daugybė įrengimų, kuriais iš korių sukamas medus, ir didžiulės 200 litrų talpos statinės jam supilti. V. Jonkus parodė visą medaus kelią nuo avilio iki plastikinio indelio, parduodamo medaus mėgėjams. Vaikai sužinojo, kodėl medus būna skirtingų spalvų, kodėl jį sveika valgyti, kokius dar naudingus produktus pagamina bitelės.

Nedidelėje parduotuvėje vaikai apžiūrėjo pardavimui skirtą medų, susipažino su specialia bitininko apranga ir darbui reikalingu inventoriumi. O poilsio kambaryje skanavo šviežiai išsukto medaus.

 

R. Bernotienės, R. Vinogradovės, E. Šimkienės nuotraukos

Šiuolaikinis vaikų supratimas apie duonos kelią dažniausiai baigiasi artimiausioje aplinkoje – parduotuvėje. Vaikams sunku suvokti, kokį ilgą kelią duonelė turi nueiti, kol patenka ant mūsų stalo. Todėl labai pravartu buvo nuvykti į edukacinį užsiėmimą „Kretingos dvaro kepiniai“ – duonos kepimą Kretingos muziejuje.

Kretingos muziejaus etnografijos skyriaus vedėja Nijolė Vasiliauskienė supažindino su duonelės keliu nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Vaikai turėjo galimybę iš arti pamatyti senovinius įrankius, naudotus kasdieniame žmonių gyvenime.

Per edukacinę programą kiekvienam vaikui buvo suteikta nepakartojama galimybė paragauti ir prisiliesti prie duonos tešlos, pačiam suformuoti ir ką tik iškūrentoje duonkepėje išsikepti savo duonos kepalėlį ar paukštelį. Kol kepė duonelė, vaikai vaišinosi arbatos kokteiliu, ragavo balto pyrago. Praktinį užsiėmimą vaikams vedė Vida Viskontienė, sertifikuoto tautinio paveldo produkto – duonos – kepėja.

Grįžtant namo, autobuse netilo vaikų klegesys, o kiekvienas rankose tvirtai spaudė maišelius su duonos kepaliukais. Vaikai parsivežė duonelės kepalėlius į namus, kad ne tik galėtų papasakoti tėveliams, kaip ji kepama, bet ir visi kartu paskanautų. Jie sužinojo, kokį ilgą ir sunkų kelią turi nukeliauti grūdelis, kol tampa duonos kąsneliu, kokius sunkius darbus reikia nudirbti žmogui, kol duona atkeliauja ant mūsų stalo.

 

Projekto „Senovės žemaičių amatai. Bandau pats“ edukaciniai renginiai tęsėsi pažintimi su puodžiaus amatu. „Buratinų“ grupės vaikai vyko į Šauklių kaime įsikūrusį „Senųjų amatų centrą“. Keramikė Renata Jankauskienė juos maloniai priėmė savo dirbtuvėse. Iš pradžių parodė savo nulipdytus puodus, vazas, puodelius ir kitus kūrinius. Paskui vaikams papasakojo, kokį kelią molis nueina iki to, kol tampa tokiu akiai maloniu daiktu. Vaikai nekantravo patys prisiliesti prie molio, todėl ilgai nelaukę ėmė kurti. Ne visiems vienodai gerai sekėsi, bet rezultatais liko patenkinti visi – savo rankomis nulipdytais ir įvairiais įrankiais dekoruotais dubenėliais.

 

Įvairiose projekto veiklose iš viso dalyvavo 90 vaikų. Kelionėse ir edukacijose juos lydėjau aš, projekto sumanytoja Rasa Bernotienė, ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo pedagogės Renata Vinogradovė, Eglė Šimkienė, Joana Alšauskienė, Sandra Liutkuvienė ir auklėtojų padėjėjos Daiva Luotienė, Laima Šimkuvienė, Vida Daržinskienė, Genoveita Dargienė.

Džiaugiuosi, kad vaikai susipažino su senovės žemaičių buitimi, amatais, tradicijomis. Visa tai skatins ir toliau domėtis kultūriniu paveldu, leis didžiuotis, kad prie jo prisilietė patys bandydami kurti.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.