Darbo rinkos diktuojamos tendencijos ir asmeniniai profesiniai pasirinkimai

Ketvirtosios pramonės revoliucijos („Industry 4.0“) tendencijoms skraidinant įprastą kasdienį gyvenimą į kitą galaktiką, suprantame, kad viskas vyksta kosminiais greičiais. Negalime galvoti apie tai, ko pritrūkstame, neprojektuodami ateities jau dabar. Tai ypač aktualu kalbant apie profesinį mokymą. Ne pirmus metus pramonė skelbia žinutes dėl inžinerinių profesijų specialistų trūkumo: trūksta gebančių susidoroti su išmaniomis gamybinėmis linijomis, remontuoti veikiančias inžinerines sistemas, nestabdant gamybos, inicijuoti sistemos perkrovas ir pan. Visgi akcentuodami išskirtinai inžinerinių gebėjimų darbuotojų poreikį atidedame į šalį socialinių kompetencijų poreikį darbo rinkoje.

Statistiniais duomenimis, vyresniojo amžiaus žmonių skaičius didėja, be to, jie nėra tiesiog pasyviai gyvenantys piliečiai. Šio amžiaus asmenų grupė vis labiau įsitraukia į aktyvias veiklas. Šie asmenys ne tik dalyvauja įvairiose paskaitose, seminaruose, bet ir mokosi, kuria verslus, organizuoja edukacijas. Retą kurį nustebintų žinia, jog jo močiutė ar senelis sportuoja, vyksta į ekskursijas, net mokosi trečiojo amžiaus universitete ar pasirinko išmokti užsienio kalbos. Būtent tokiais pavyzdžiais puošiasi socialinė aplinka. Tai reiškia, kad jei visus orientuosime tik į inžinerines profesijas, tai šie asmenys po kelerių metų liks be tų, kurie gali suteikti jiems paslaugas. O kur visa eilė paslaugų srities kuriamų ir esamų darbo vietų? Užimtumo tarnybos 2022 m. gegužės mėnesio statistinė ataskaita teigia, kad daugiausia laisvų darbo vietų yra apdirbamosios gamybos įmonėse, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, variklinių transporto priemonių remonto, administracinėse ir aptarnavimo, statybos, transporto ir saugojimo veiklą vykdančiose įmonėse. Be to, konstatuojama, kad kas šeštas pasiūlymas įsidarbinti yra skirtas paslaugų darbuotojams ir pardavėjams, o kas penktas – specialistams ir įstaigų tarnautojams.

Jau nuo birželio 1 d. prasidėjo priėmimas į profesinius mokymo centrus. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) skelbia, kad aktyviausiai stojantieji renkasi transporto priemonių remontininko profesiją, nemažai asmenų pageidauja mokytis pagal apdailininko, paramediko, suvirintojo, virėjo modulines profesinio mokymo programas.

Elektrėnų profesinio mokymo centre vieni pirmųjų prašymus mokytis teikė renginių techninio aptarnavimo darbuotojų, kosmetiko, apskaitininko mokymo programose. Įgyjant vidurinį išsilavinimą nemažai prašymų jau sulaukėme apdailininko, interjero apipavidalintojo ir suvirintojo specialybėms. Suvirintojo profesija paklausi ir tarp Ukrainos piliečių, kuriems ši profesija yra tarp pirmaujančių. Tikrai paklausios šiais metais yra transporto priemonių remontininko, socialinio darbuotojo padėjėjo, ekspeditoriaus ir automatinių sistemų mechatroniko mokymo programos. Labai raginame nepamiršti ir ypatingai darbo rinkoje reikalingos elektriko profesijos bei informacinių technologijų srities, siūlančios profesijas nuo informacinių ir ryšių technologijų aptarnavimo techniko iki kompiuterinio projektavimo operatoriaus. Beje, ypatingai aukštą kvalifikaciją galima įgyti mokantis „Javascript“ programuotojo programoje. Dar iki rugpjūčio 5 dienos laukiami prašymai į visas profesijas, įskaitant ir neapsiribojant tokiomis kaip masažuotojai, konditeriai, padavėjai barmenai, virėjai ir sporto organizacijos veiklos administratoriai.

Norintieji mokytis būna jau tvirtai apsisprendę ir žinantys savo tolimesnį profesinį kelią, bet yra tokių, kuriems reikia raginimo ar patarimo. Šiai metais bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai yra daugiausiai prašymų pateikę įgyti kompetenciją automobilių kėbulų priežiūros ir smulkių deformacijų šalinimo srityje. Tai gali padėti jiems ateityje apsispręsti dėl profesijos pasirinkimo.

Džiugu konstatuoti, kad profesinis mokymas yra atviras tiek norintiems pasimatuoti, tiek įgyti profesiją ar persikvalifikuoti. Tuo pačiu šiais mokslo metais ypatingai didelis skaičius Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų įgijo kvalifikaciją. Tokios tendencijos rodo, kad profesinis mokymas gali būti taikomas ne tik darbo vietoms užimti, bet ir projektuoti profesinį pasirinkimą. Verta kalbėti apie dar vieną aktualią profesinio mokymo sritį – mokymąsi darbo vietoje. Eurostatas paskelbė statistinius duomenis apie mokymąsi darbo vietoje profesinio mokymo srityje: Lietuvoje šis rodiklis siekia 48,7 proc., o ES vidurkis – 60,7 proc. Tai rodo profesinio mokymo tendencijas. Profesinio mokymo paslaugų dinamika vis labiau atliepia rinkos augimą ir keliamus iššūkius, be to, profesinis mokymas integruoja tokias sritis kaip inovacijos, žaliasis kursas, skaitmeninis ir tvarus augimas.

+3

0