Darbdaviai neranda kvalifikuotos darbo jėgos: problemą spręsti reikia „iš pašaknų“

Užimtumo tarnybos duomenų registre šį birželį darbdaviai įregistravo 60,6 tūkst. laisvų darbo vietų – trečdaliu daugiau nei balandį. Tai – didžiausias šiemet darbdavių per mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius. Specialistai teigia, jog šalyje gana stipriai ryškėja reikiamų įgūdžių ir kvalifikacijos paklausos neatitinkanti pasiūla. Manoma, jog problemos mastą galėtų mažinti glaudesnis profesinio mokymo įstaigų ir verslo atstovų bendradarbiavimas, kuris prisidėtų prie sėkmingesnio kvalifikuotų darbuotojų rengimo.

 

Šalyje – kritinis kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas

 

Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, pasak Lietuvos užimtumo tarnybos atstovų, pastaraisiais metais tapo tiesiog kritiniu ir išaugo tiek, kad daugiau nei dvigubai viršijo nekvalifikuotų darbuotojų paklausą.

 

„Tokį pasiūlos ir paklausos neatitikimą lemia daug priežasčių: žema kvalifikacija arba darbo rinkoje nepaklausi profesija, nepakankama profesinė darbo patirtis, konkrečių žinių trūkumas, nemokėjimas dirbti kompiuteriu, mažas mobilumas. Jaunimo įsidarbinimą riboja profesinės kvalifikacijos neturėjimas ir darbo patirties stoka“, – teigia I. Balnanosienė.

Pasak Užimtumo tarnybos vadovės, ieškoti gilėjančios problemos sprendimų verslas ir profesijas ruošiančios mokyklos turėtų kartu.

 

„Svarbu, kad darbdaviai aktyviau įsitrauktų į mokymo programų rengimą ir tobulinimą, padėtų identifikuoti būtinas kompetencijas atskirų profesijų atstovams. Tai palengvintų trūkstamų kvalifikuotų darbuotojų problemų sprendimą bei jų verslui labiausiai pritaikytų profesijų darbuotojų rengimą, užtikrintų specializuotą profesinį mokymą regionuose ir mokymo kokybės gerinimą bei greitesnę reakciją į darbo rinkos pokyčius“, – dėsto I. Balnanosienė.

 

Problemą spręstų glaudesnis bendradarbiavimas

 

Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidento Vytauto Zubro teigimu, profesinės mokyklos bendradarbiauja ir yra pasiruošusios glaudžiau bendradarbiauti, bet ne visuomet žino, kaip tai padaryti.

„Profesinių mokyklų vadovai teigia, kad patiems dažnai sunku surasti verslo partnerius, kurie norėtų plėtoti bendradarbiavimą. Prie to prisideda ne tik žinių, bet laiko ir žmogiškųjų resursų trūkumas“, – teigia V. Zubras.

 

Tai patvirtino ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu šį pavasarį atlikta Lietuvos profesinio mokymo įstaigų vadovų apklausa. Rezultatai parodė, jog kone penktadalis profesinio mokymo mokyklų ir mokymo centrų aktyviai nebendradarbiauja, nors formaliai yra sukūrę partnerystes.

 

Trūksta verslo įsitraukimo

 

Anot V. Zubro, profesinių mokymo įstaigų vadovai yra linkę bendradarbiauti su įvairiais verslo sektoriais: prekybos, pramonės, statybos, gamybos ir perdirbimo, inžinerinės pramonės, transporto ir žemės ūkio įmonėmis, asocijuotomis verslo struktūromis. Socialinės gerovės sektorius, menų, architektūros, IT ir medijų sričių verslo įsitraukimas į ugdymo procesą taip pat būtų paklausus.

 

„Turime daug gerų pavyzdžių. Verslas įsitraukia į mokyklų veiklas, dalyvauja kaip dalininkai, aktyvūs  ugdymo procese. Su įmonėmis, verslo struktūromis įgyvendinami ir įvairūs projektai, parengiamos naujos profesinio mokymo programos. Vis dėlto, situacija rinkoje rodo, kad pastangų per maža. Abi pusės – tiek mokyklos, tiek verslo įmonės – turi būti vienodai suinteresuotos siekti postūmio, rodyti iniciatyvą ir glaudžiai bendradarbiauti“, – teigia V. Zubras.

 

Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidento nuomone, reikėtų daugiau verslo įmonių ir profesinių mokyklų bendradarbiavimą skatinančių renginių. Naudingi būtų ir mokymai mokyklų vadovams, profesijos mokytojams, verslo įmonių profesijos meistrams, dalyvaujantiems mokinių mokymo procese.

 

Po praktikos – įdarbinimas

 

Tarp patraukliausių bendradarbiavimo su verslo įmonėmis formų V. Zubras įvardija ne tik praktikos ir pameistrystės galimybes, bet ir mokinių įdarbinimą, pagalbą jauniems žmonėms įgijus kvalifikaciją. Profesinių mokyklų vadovai taip pat norėtų bendro darbo vykdant profesinį orientavimą, profesinio mokymo programų tobulinimą ir naujų kūrimą.

 

Užimtumo tarnybos vadovės I. Balnanosienės teigimu, bendradarbiavimas su profesinio mokymo įstaigomis, verslo dalyvavimas mokymo procese turėtų būti suprantamas kaip tiesioginė laiko ir finansinių resursų investicija į tinkamą apsirūpinimą kvalifikuota darbo jėga.

 

„Darbdaviai galėtų aktyviau dalyvauti pameistrystės programose, nes tokiu būdu jau mokymosi metu būsimasis darbuotojas įgyja reikiamų profesinių įgūdžių konkrečioje darbo vietoje, išmoksta dirbti su įrenginiais, prisitaiko prie įmonės kultūros, vidinių procesų. Tikėtina, kad toks darbuotojas įmonėje dirbs ilgiau ir jau po mokymo kurs didesnę pridėtinę vertę“, – pažymi I. Balnanosienė.

 

CPVA šiemet pradėjo įgyvendinti komunikacijos kampaniją „Profesijos, pritaikytos verslui“. Šios kampanijos metu bus sukurta elektroninė platforma, kurioje verslas galės atrasti Lietuvos profesinių mokyklų, pageidavusių dalyvauti kampanijoje, kontaktus. Taip pat dalinamasi geraisiais profesinių mokyklų ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžiais. Šių metų balandį atlikta profesinių mokyklų vadovų apklausa parodė, kad profesinėms mokykloms trūksta viešumo. Sėkmės istorijos paskatintų daugiau mokinių rinktis profesiją.

 

„Profesijos, pritaikytos verslui“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria skatinamas Lietuvos profesinio mokymo įstaigų ir verslo įmonių bendradarbiavimas. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Europos Sąjungos investicijomis kasmet modernizuojamos profesinio mokymo įstaigos ir gerinama jų infrastruktūra visoje Lietuvoje.

 

CPVA inf.

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.