CERN inicijuotoje pamokoje pirmą kartą dalyvavo ir Lietuvos jaunimas

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) rengiama „Tarptautinė elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamoka“ (angl. „International Masterclasses: Hands on Particle Physics“) kiekvieną pavasarį vyksta daugiau nei 50 šalių. Šiais metais pasiektas rekordas – įvyko 323 meistriškumo pamokos įvairiuose pasaulio universitetuose ir mokslo tyrimo centruose, pirmą kartą tokia pamoka surengta Kauno technologijos universitete (KTU).

„Tarptautinėje elementariųjų dalelių fizikos meistriškumo pamokoje“, vykusioje KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (MGMF), dalyvavo daugiau nei 30 studentų ir mokinių iš įvairių Kauno miesto ir apskrities mokyklų. Studentai ir mokiniai vienos dienos mokymuose ir per praktinį užsiėmimą atliko eksperimentinį elementariųjų dalelių fizikos tyrimą, naudodami realius CERN duomenis, užregistruotus Kompaktiškojo miuonų solenoido (angl. Compact Muon Solenoid, CMS) eksperimente.

 

„CERN yra vienas didžiausių fizikos mokslo projektų pasaulyje, per kurį siekiama suprasti Visatos kūrimąsi, jos veikimo principus. Čia savo jėgas vienija viso pasaulio mokslininkai. Lietuva, turėdama aukštą mokslinį potencialą, taip pat yra šio projekto dalyvė. Kaune vykusi CERN meistriškumo mokykla – tai mokslo žingsnis, rodantis kad visi kartu galime prisidėti prie didžiausių mokslinių atradimų“, – sako MGMF studijų prodekanė doc. dr. Živilė Rutkūnienė.

Pasak jos, tai, kad CERN vienai iš pamokų pasirinko KTU, yra didžiulis Lietuvos mokslo įvertinimas. Drauge milžiniška nauda. „Tai galimybė studentams ir mokiniams suprasti, kad mokslo atradimai priklauso nuo visų bendro darbo. Ir tai ne mokslinė fantastika, o žinių ir gebėjimų panaudojimas bendram tikslui – išsiaiškinti ir suprasti, kaip veikia pasaulis. Vykusios paskaitos ir praktiniai užsiėmimai praplėtė ne vieno dalyvio supratimą apie fundamentaliąsias daleles, jų sąveiką ir virsmus. O svarbiausia – turėjo galimybę patys atlikti skaičiavimus ir atrasti savo unikalią dalelę“, – sakė Ž. Rutkūnienė.

 

Elementariųjų dalelių fizika visas daleles susistemina ir pagal savybes suskirsto vadinamajame standartiniame modelyje, kurį sudaro šeši kvarkai (iš jų sudaryti hadronai), šeši leptonai, šeši bozonai ir trys fizinės jėgos: stiprioji ir silpnoji branduolinės jėgos, elektromagnetinė jėga. Visi kvarkai turi keistą savybę – jie niekada nebūna po vieną, bet susiburia į didesnes sudėtines daleles, sudarytas iš dviejų, trijų ar gal net daugiau kvarkų. Pavyzdžiui, protonai yra sudaryti iš trijų lengviausių – dviejų aukštyn (angl. top) ir vieno žemyn (angl. down) kvarko.

Kvarkai yra pagrindinė „statybinė medžiaga“, juos visus kartu laiko gliuonai, kurie kartu su kvarkais sudaro protonus ir neutronus – atomo branduolį. Leptonai yra elektronų ir neutrinų šaltinis, o kvarkai ir leptonai kartu dar vadinami fermionais. Bozonai – tai dalelės, kurios sukelia ir perneša jėgą – juos sudaro fotonai ir gliuonai. Žinomi trys bozonai: W, Z ir Higso bozonas.

Standartinis modelis teigia, kad egzistuoja tam tikras Higso laukas, užpildantis visą aplinkui esančią erdvę. Su šiuo lauku sąveikaudamos elementariosios dalelės ir įgyja masę: dalelės, stipriai sąveikaujančios su Higso lauku, įgyja didelę masę, o dalelės, kurios su lauku sąveikauja silpnai, įgyja mažą masę. Tik turėdami fundamentalias žinias apie standartinį modelį, renginio dalyviai per eksperimentinį tyrimą nustatė Z, W bozonus ir bandė surasti Higso bozoną, kuriam didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (angl. Large Hadron Collider, LHC) ir skiriama daug dėmesio.

Renginio pabaigoje visi dalyviai buvo pakviesti į vaizdo konferenciją, kur pristatė ir aptarė savo gautus rezultatus, palygino su studentų, mokinių iš Kroatijos, Ispanijos, Šveicarijos, Portugalijos ir CERN moderatorių gautais rezultatais. Dalyviams buvo įteikti pažymėjimai ir KTU suvenyrai.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.