Būsimoji chemijos technologė dėl karjeros nesijaudina – įsidarbina 70 proc. absolventų

Nors nemaža dalis žmonių, vos išgirdę žodį „chemija“ įsivaizduoja laboratorijas, mėgintuvėlių mišką ir žadą atimančias chemines reakcijas, šiandien chemijos srityje dirbančiųjų veiklos kur kas platesnės. Jandra Mikuckytė, Kauno technologijos universitete (KTU) studijuojanti cheminę technologiją ir inžineriją, jau dabar gali pasigirti ne tik prisidėjusi prie svarbių mokslinių tyrimų užsienyje, bet ir tuo, jog turi pomėgių, kurie, iš pirmo žvilgsnio, su chemija nedaug kuo dera.

 

„Manau, kad kiekvienam svarbu neapsiriboti vien studijomis, reikėtų išbandyti kaip įmanoma daugiau veiklų: tai ugdo ne tik profesinius gebėjimus, bet ir asmenybę, plečia pažinčių ratą, leidžia išbandyti save įvairiose srityse“, – teigia KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) ketvirtakursė, laisvalaikiu besimokanti prancūzų kalbos ir šokanti „solo latino“.

Anot jos, universitetas suteikia galimybę pasinaudoti skirtingomis programomis, prisidėti prie bendruomenių, organizacijų, tobulinti savo minkštuosius įgūdžius (angl. soft skills).

„Esu KTU talentų akademijos „GIFTed“ narė, išmėginusi ir „WANTed“ programą, turėjau karjeros bei tyrimų mentorius, – vardija Jandra. – Įvairių veiklų išbandymas visapusiai ugdo asmenybę bei leidžia pailsėti nuo tų pačių darbų, kurie ilgainiui nusibostų ir taptų nebeįdomūs.“

Prancūzų kalba ir „solo latino“ šokiai – požiūrį praplėsti

 

Jau pirmame kurse J. Mikuckytė bendravo su karjeros mentoriumi Mindaugu Dubininku, „Achemos“ amonio salietros cecho viršininku, o lankydamasi įmonėje galėjo iš anksto susipažinti su gamykloje vykstančiais procesais.

Tuo tarpu, su tyrimų mentoriumi, KTU rektoriumi Eugenijumi Valatka, tuomet buvusiu CTF dekanu, J. Mikuckytė vykdė tyrimus tema „Naujų oksidinių elektros katalizatorių sintezė ir charakterizavimas“.

„Universitetas, atliktos praktikos bei papildomos veiklos, suteikė žinių, neįkainojamos patirties, tikiuosi, padėsiančių tinkamai pasiruošti darbo rinkai“, – sako KTU CTF studentė, neseniai baigusi praktiką AB „Lifosa“ ir artimiausiu metu planuojanti studijuoti magistrantūros studijose.

 

Mokytis prancūzų kalbos ji nusprendė po stažuotės Prancūzijoje: „GIFTed“ talentų akademijos nariams suteikiama galimybė pasirinkti papildomų modulių, todėl pasinaudojau šia galimybe kalbos mokymuisi“.

Tačiau mergina tuo neapsiriboja. Viena mėgiamiausių Jandros laisvalaikio veiklų – „solo latino“ šokiai.

„Šokiai leidžia pailsėti nuo darbų universitete, tačiau tai ir puikus sportas, padedantis lavinti tiek lankstumą, tiek atmintį“, – teigia ji.

Studentė įsitikinusi, jei tik nori – gali suspėti viską, todėl laiko atranda įvairioms veikloms. „Žmogus gali suspėti nuveikti labai daug, jeigu daro tai, kas jam iš tikrųjų patinka“, – tikina J. Mikuckytė.

Kūrė vaistus celiakiją gydyti

 

Prancūzijoje ir Austrijoje Jandra atliko vasaros praktikas, ten prisidėjo prie mokslo grupių vykdomų projektų. „Tai suteikė neužmirštamos patirties. Vasaros praktikos ypač naudingos tuo, kad galima keliems mėnesiams prisidėti prie įvairių projektų ir tokiu būdu rasti sritį, kuri tau įdomiausia“, – įsitikinusi KTU CTF ketvirtakursė.

Viẽnos universitete didžiąją dalį stažuotės mergina sintetino medžiagas su silicio nanodalelėmis, tyrė jas skirtingais analizės metodais, siekdama išsiaiškinti, kokiomis savybėmis pasižymi medžiaga, ar ji galėtų būti panaudota vaistų, skirtų gydyti celiakiją, gaminimui, ar reikėtų dar kažką tobulinti.

„Šiuo metu vienintelis ir efektyviausias celiakijos gydymo būdas – visą gyvenimą trunkanti griežta dieta be gliuteno. Sukurti veiksmingi vaistai labai palengvintų su šia liga susiduriančių žmonių kasdienybę. Praktikos metu pasiekti rezultatai visai mokslo grupei įkvėpė naujų idėjų tolimesniems tyrimams“, – sako J. Mikuckytė.

 

Dar prieš tai, po antrojo studijų kurso, Jandra stažavosi ir Prancūzijoje, Artois universitete, ten praktiką atliko nedidelėje mokslinėje grupėje. Kadangi tai buvo pirmoji studentės praktika, vadovai jai skyrė daug dėmesio.

„Turėjau galimybę sintetinti ir atlikti tyrimus su cirkonio MOF‘ais (angl. metal-organic frameworks, liet. metaliniais-organiniais tinklais), kurie gali būti naudojami katalizei. MOF‘ai – poringos, didelį paviršiaus plotą turinčios struktūros, sudarytos iš metalų jonais apsuptų organinių molekulių. Yra įvairių rūšių MOF‘ų, todėl jų pritaikymo sritys gali būti skirtingos, pavyzdžiui, vandenilio ar kitų dujų kaupimas, jutiklių gamyba, vaistų pramonė“, – pasakoja Jandra.

Mergina įsitikinusi, kad visos papildomos praktikos ir užsiėmimai – itin vertinga patirtis ir žinios, visa tai ji galės pritaikyti dirbdama chemijos technologijos ir inžinerijos srityse.

Inžinieriams ir technologams – platūs karjeros keliai

 

Jandrą dar vaikystėje domino bei patiko chemija, tačiau ji norėjo įgyti ir inžinerinių žinių. Todėl kėdainietė nusprendė studijuoti cheminę technologiją ir inžineriją: „Tai man leido suderinti abu šiuos dalykus“.

 

Inžinierių ir technologų poreikis darbo rinkoje pastaruoju metu – itin didelis. Šios srities specialistų įsidarbinimas išlieka vienas aukščiausių darbo rinkoje ir siekia iki 70 proc., net vos baigus studijas.

Statistikos duomenys rodo, kad chemijos inžinieriams darbo rinkoje atsiveria plačios galimybės: jie reikalingi įvairiose pramonės šakose, tokiose kaip naftos perdirbimo gamyklos, skirtingų prekių gamyba, farmacija, taip pat jų darbas svarbus gerinant procesų efektyvumą atliekų tvarkymo, energijos naudojimo srityse. Prognozuojama, kad chemijos inžinierių darbo rinka iki 2026 m. augs bent 7,3 proc.

 

„Cheminėje technologijoje ir inžinerijoje didelis dėmesys skiriamas įvairiems technologiniams procesams, jų skaičiavimams, modeliavimui, gamybinėse linijose naudojamiems įrenginiams. Žinoma, be šių žinių chemikas technologas privalo išmanyti ir chemijos pagrindus, turėti darbo laboratorijoje patirties“, – pastebi J. Mikuckytė, jau nekantraujanti išbandyti jėgas darbo rinkoje.

 

Chemijos inžinieriai įgūdžius naudoja spręsdami problemas, iškylančias degalų, vaistų, chemikalų, maisto produktų gamyboje. Jų atliekami tyrimai ir gauti rezultatai gali padėti įmonėms pagerinti gamybos procesus, saugą, sumažinti sąnaudas, todėl reikalingi daugelyje verslo sektorių.

„Baigusieji chemijos technologiją ir inžineriją gali dirbti tiek mokslinėse institucijose, tiek pramonės įmonėse, kuriose vykdomi cheminiai ar gamybos procesai, – tikina KTU CTF studentė J. Mikuckytė, karjerą planuojanti gamybos įmonėje. – Remdamasi patirtimi, kurią sukaupiau praktikų metu, galiu sakyti, kad tai žinių ir susikaupimo reikalaujanti sritis“.

Kauno technologijos universiteto inf.