Bus vertinama, kaip mokyklose vyksta įtraukusis ugdymas
Po mėnesio – spalio 18 d. prasidės pirmasis bendrojo ugdymo mokyklų veiklos teminis išorinis vertinimas, kaip mokyklose įgyvendinamas įtraukusis ugdymas. Jis bus atliekamas 30 atrinktų mokyklų iš įvairių Lietuvos regionų. Šiuo metu Nacionalinė švietimo agentūra intensyviai vykdo parengiamuosius mokyklų veiklos išorinio vertinimo darbus.
Šiais mokslo metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nustatydama išorinio vertinimo temą, numatė, kad vertinant mokyklas, turėtų būti gilinamasi, kaip mokyklos yra pasirengusios įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui, kaip suprantama įtraukties sąvoka, vertinama įtraukiojo ugdymo praktika.
„Mokyklų išorinio vertinimo tikslas – skatinti mokyklas gerinti ugdymo kokybę. Vertinimo metu visose mokyklose bus siekiama atskleisti gerąsias jų patirtis ir rekomenduoti veiklos alternatyvas, padėsiančias sėkmingiau veikti. Pirmą kartą vykdomam teminiam vertinimui pasirinkta įtraukties tema ypač aktuali. Surinkta informacija bus naudinga planuojant pagalbą mokykloms dėl įtraukties švietime didinimo“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Atliekant parengiamuosius mokyklų veiklos išorinio vertinimo darbus, vykdomos mokinių, jų tėvų ir mokytojų nuomonių apklausos, analizuojami mokyklos veiklos duomenys, planuojami vertinimo darbai mokyklose.
Prasidėjus vertinimui, vizitų į mokyklas metu, toliau bus kaupiami duomenys apie tai, kaip kryptingai bendrojo ugdymo mokyklose įgyvendinamas įtraukusis ugdymas. Mokyklose vertinimo savaitę bus stebimos pamokos (kontaktiniu būdu arba nuotoliniu, jei mokyklos vertinimo metui bus numatyta tokia tvarka), vyks pokalbiai su mokiniais, jų tėvais, mokyklos personalu, administracija.
Mokyklose bus stebima, kaip puoselėjamos pagarbos įvairovei vertybės, kaip įgyvendinama lygiavertė vadovų, mokytojų, personalo ir mokinių partnerystė, įtraukios lyderystės kultūra, kaip vyksta specialistų, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas, kaip sekasi pažinti ir atpažinti mokinių individualių mokymosi skirtumų, poreikių, galimybių ir specialiųjų ugdymosi poreikių ypatumus. Taip pat bus vertinamos ugdymosi sąlygos, bebarjerė mokymosi aplinka, mikroklimatas, veiklos įvairovė, ugdymo personalizavimas, informacijos ir infrastruktūros prieinamumas, mokinių ugdymosi įvertinimas ir koregavimas. Atliekant vertinimą, bus atkreipiamas dėmesys į komunikaciją ir bendradarbiavimą, kaip pagalbos specialistai kartu su mokytojais planuoja ir organizuoja sėkmingą kiekvieno mokinio ugdymosi procesą.
Pasibaigus vertinimui mokyklose, surinkti duomenys bus struktūruojami, rengiamos išorinio vertinimo ataskaitos ir gruodžio mėnesį teikiamos mokykloms bei savivaldybėms. Mokykla su išorinio vertinimo išvadomis turėtų supažindinti mokinius ir jų tėvus, planuoti veiklos tobulinimą, stebėti ir vertinti pažangą.
Mokyklų, kuriose 2021 metais bus atliekamas veiklos teminis išorinis vertinimas, sąrašas.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.
Pildėme audito anketą. Formali, neinformatyvi, leidžianti norimai interpretuoti. Paprasta formaliai parodyti „kaip sklanžiai viskas vykta” . Rezultatas – pasiplokim vieni kitiems. Mokyklos pasirodys kiek kokių priemonių užsipirkę, o komisija apdovanos patiktukais. Pamokų stebėjimas bus organizuotas „patogiausiose” klasėse. Tėvų, kurių vaikai mokosi su dideliais spec. poreikiais nieks neklaus, o vaikas pats neatsakys. Štai ir visas vertinimas. O norėtųsi, kad realiai vertintų dokumentus, – kaip parengtos individualizuotos programos, kaip jos vykdomos, kokia struktūra taikoma vaikui, kaip atitinka realus darbas nusimatytą struktūra ir planus, kaip siekiami nors ir lėti ,minimalistiniai tikslai, kaip organizuojamas darbas klasėje, ar SUP vaikas gauna lygiavertį mokytojos dėmesį kaip ir kiti vaikai laiko atžvilgiu, ar yra vertinamas, motyvuojamas, skatinamas. Pvz. žinau atvejį kai padėka už draugiškumą nekalbančiam, neskaitančiam vaikui buvo atsiųsta jo tėvams e.paštu vietoj to , kad būtų buvusi įteikta pačiam vaikui prieš klasę ir taip padidinta to vaiko motyvacija ir savivertė…
Kai pateikta bus,kaip tai ir kada tai atlikti, o tada jau įversintite ir pateiksite, kaip patobulinti.
Dar nėra ko vertinti. Tai galėtų būti tik esamos situacijos analizė, ruošiantis įtraukiajam ugdymui. Dar nieko, apart ,, įmestų” vaikų, nėra. Viskas gražu tik popieriuje. Gaila, kad švietimo sistema yra kaip namas, kuris statomas, pradedant nuo stogo. Labai svarbu, kad mokyklos parodytų tikrąją padėtį, nieko nepagražindamos, nebijodamos tikrintojų, kurie turėtų būti patys geriausi praktikai, besiremiantys ,, inovatyviausiomis ir pažangiausiomis” įtraukiojo ugdymo idėjomis.
Esu vokiečių k. mokytoja. Nuolat turėjau ir dabar turiu SUP turinčių mokinių, tik niekada nėra tekę turėti jokios paramos
iš pagalbos mokiniui ir mokytojui specialistų, nes nebuvo ir nėra, kas galėtų padėti, nes niekas nemoka šios kalbos. Vadinasi, viskas guls ant mano pečių?
„Universali“ pagalba teikiama tik lietuvių k. ir matematikai. Kiti dalykai – anglų k., fizika. chemija, biologija ir kt. – visai nesvarbūs? Į ką viskas atsirems?
Bet tikrintojai, besidomintys įtraukiuoju mokymu, eis, ko gero, į visas pamokas. O tada, mokytojai, laikykitės arba veidmainiškai įtraukite visus į „aktyvų mokymąsį su visų padaromu pažangos pamatavimu“.
Negali būti, kad nemoka užsienio k. Tai tada mokėsi anglų k. ir ok. Prašom pasikonsultuoti su pagalbos mokiniui specialistu savo iniciatyva ir Jums bus suteikta informacija, padedanti pažinti individualius mokinio gebėjimus ir kokius gebėjimus ugdyti.
Ja remiantis pritaikysite individ. mokiniui savo dalyko ugdymo planą bei užduotis.
Rekomendacijose išsamiai pateikta: kokių užduočių negebės/gebės atlikti, kokia atramine medžiaga remtis ir t.t. Kas čia sunkaus apgalvoti ir pritaikyti užsienio .k. dalyko programą su mokinio individ.gebėjimais.
Nei specialistų, nei pinigų, tik popieriai. Mes turejom puikią spec.įstaigų sistemą, kur sukaupta specialistų ir metodikų bazė. Dabar viskas griaunama. Visas krūvis už kapeikas pagalbos specialistams. Sup vaikams bus sunku. Jie negaus tinkamos pagalbos ir patirs atskirtį. Viskas tik blogyn. Ir dar tikrintojų visokių idėjinių nieko nesuprantančių ant biednos pedagogų galvos. Sugalvoja, nuleidžia, obpaskui žiūri kaip veiks. Neveiks, praktikai beveik visi prieš.
Pritariu.
Švietimo pagalbos specialistams per didelis mokinių skaičius mokyklose, kad ugdymas vyktų kokybiškai, neįmanoma pakankamai dėmesio skirti visiems kam jo reikia, o dar bereikšmis popierizmas… Tikrinamos mokyklos susitvarkys popierius, o specialistų kaip trūksta, taip ir trūks, nes nefinansuoja papildomų etatų, rajonuose nenori mokėti net tų kelių procentų už darbą su didelius poreikius turinčiais vaikais. Skirti milijonai, bet situacija kažkodėl nesikeičia
Jūs teisi.
Manau, kad niekas neturi teises stebėti mokytojo pamokų be jo paties sutikimo. Abejoju ar vertintojai patys yra verti patarinėti. Norėčiau žinoti ne jų teorinę, o praktinę patirtį. Suomijos patirtis byloja apie pasitikėjimą mokytoju, o pas mus vis dar sovietinė cenzūra. Netikiu jokiais patarinejimais, kiekvienas mokytojas pats žino savo ribas ir galimybės, pats siekia tobulėti, kitaip nedirbtų mokykloj, o eitu GP tikrinti – alga tą pati ::))
Kaip visada pradža ne nuo to galo… Padejeju trūkumas didelis, o prasideda tikrinimai..
Tik padėjėjais visko neišspręsime. Juk jis-tik vidurinį išsilavinimą turintis mokytojo padėjėjas, kurį skiria PPT pagal poreikį. Daug svarbiau kad mokyklose būtų pakankamas kiekis kitų švietimo pagalbos specialistų-logopedų, specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų. Ir būtinas visos mokyklos bendruomenės nusiteikimas, gebėjimas priimti įtraukųjį ugdymą ir atitinkamai aplinkos pritaikymas.
Mintis įvesti įtraukujį ugdymą yra puiki. Labai lauksiu vertinimo išvadų. Bijau, paaiškės, kad tam dar nepasiruošta. Ar jau paruošta pakankamai pagalbos specialistų, tinkamai paruoštos mokyklų patalpos?
Jūs tik vertinat. O dirbti su vaikais kažin ar galit?