Biudžeto planavimas – vienas iš sėkmingų žingsnių žengiant „Erasmus+“ keliu

Jurgita Urbė
,
Kauno technologijų mokymo centras

„Erasmus+“ programos projektų vykdymas prasideda nuo idėjos, partnerių paieškos, bet ne mažiau svarbus yra ir detalus projektų biudžetų planavimas. Atnaujinus „Erasmus+“ programą 2022–2027 metams, pasikeitė tam tikri biudžeto aspektai, kurie ne kiekvienai įstaigai, planuojančiai įgyvendinti „Erasmus+“ projektus, gali būti visiškai aiškūs. Galimybę susipažinti su fiksuota projekto išlaidų suma ir įgyti patirties šioje srityje suteikė Kipro Nacionalinė agentūra, suorganizavusi tarptautinį bendradarbiavimo veiklos kontaktinį seminarą „Estimating the budget for the implementation of a proposal for a partnership for cooperation“, vykusį 2022 m. lapkričio 1–4 dienomis Pafose, Kipre. Seminare dalyvavo įvairių sektorių (pradinio, bendrojo, profesinio ugdymo, nevyriausybinių organizacijų, kt.) atstovai iš Europos šalių.

 

Seminaro tikslas buvo supažindinti dalyvius su fiksuotos projekto išlaidų sumos planavimu ruošiantis įgyvendinti ne tik kokybiškus, bet ir ekonomiškus KA2 mažos apimties partnerysčių arba bendradarbiavimo projektus vadovaujantis programos taisyklėmis. Seminare dėmesys buvo skiriamas ne tik patyrusioms organizacijoms, bet ir toms, kurios dar neturi dalyvavimo „Erasmus+“ programoje patirties. Dalyviams buvo pateikta informacija apie fiksuotos išlaidų sumos sąvoką, buvo paaiškinta, kaip pasirinkti tinkamą sumą, kad būtų padengtos visos projekto išlaidos, atsižvelgiant į projekto tikslus ir rezultatus bei projekto ir kiekvieno iš partnerių poreikius. Seminaro dalyviai taip pat įgijo žinių kaip apibrėžti ir paaiškinti veiklas, kurios bus vykdomos projektų metu, kaip pagrįsti veikloms reikalingas lėšas.

 

Įgiję teorinių žinių, dalyviai turėjo galimybę susipažinti su jau įgyvendinamų projektų biudžetų pavyzdžiais. Kelių šalių nacionalinių agentūrų atstovai pateikė atvejų analizes, paaiškindami projekto trukmės pasirinkimą, veiklas ir lėšų paskirstymą ir pagrįsdami ekonominį projekto faktorių. Po šios informacijos dalyviai, dirbdami grupėse, turėjo parengti KA210 arba KA220 projektą ir jo biudžetą. Tai buvo detali veikla, kurioje reikėjo pateikti projekto pavadinimą, trumpai apibūdinti partneres organizacijas, paaiškinti projekto prioritetus (remiantis „Erasmus+“ programa), temas bei poreikį, apibrėžti projekto tikslus ir tikslines grupes. Daug dėmesio čia buvo skiriama projekto pridėtinei vertei ES, inovatyvumo aspektui, projekto rezultatams, o taip pat tarpsektoriniam bendradarbiavimui. Dalyviai turėjo aprašyti kiekvieną veiklą, jos uždavinius, skirtą biudžetą. Kiekvienas projektas turėjo apimti ekonomiškumo ir tvarumo aspektus.

 

Veiklos buvo ypač naudingos ir įdomios. Praktinė veikla, projekto rengimas, ne tik suteikė galimybę užmegzti naujų tarptautinių ryšių būsimoms „Erasmus+“ veikloms, paruošti ir vystyti projekto idėją, bet ir praktiškai apskaičiuoti projektui pasirenkamą fiksuotą sumą bei paaiškinti lėšas, skiriamas kiekvienam projekto vykdymo etapui. Ši patirtis leido pradėti planuoti kokybišką KA210 arba KA220 projektų ruošimą ir įgyvendinimą, jau aptarus būsimų projektų temas ir suradus patikimus būsimus partnerius.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *