Bitutės, vaškas, žvakė…

Laima Palionienė
,
pradinių klasių mokytoja metodininkė

Ką reiškia posakis „Darbšti, kaip bitė“? Kur gyvena bitės? Ar girdėjai, ar matei, kaip bitelė dūzgia avily? Ar ji medų neša, ar gamina? Įvairiausių įdomybių, antrąją projekto „Šviesa–tamsa“ dieną Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos ikimokyklinių, priešmokyklinių grupių ir P-4 klasių mokiniai  sužinojo, dalyvaudami edukaciniame užsiėmime „Bitutės, vaškas, žvakė…“

 

Mažosios bendrijos „Mažųjų ugdymas“ vadovė ir edukatorė Rasa Jurevičiūtė-Buikienė į mokyklą atvyko ne tuščiomis. Ji atsivežė daugybę priemonių, įrankių, net avilį…

 

Užsiėmimo organizatorė vaikų paklausė, kiek jiems metų, pasidomėjo, ar vaikai žino, kiek ilgai gyvena bitutė? Paaiškino, kad bičių motinėlė gyvena net 4–5 metus, o bitės darbininkės – tik 30–40 dienų. Papasakojo, kad bitelių gyvenimas nepaprastai įdomus ir labai saldus. Jų dėka gimsta ne tik gydantis auksinis medus, tačiau ir  kvepiantis vaškas bei kitos gėrybės. Mokiniai smalsavo apie avilio šeimininkę – bičių motinėlę, kaip gyvena bičių šeimyna, ką ji veikia, kaip dirba, kaip darbštuolės namuose (avilyje) tvarkosi.

 

Mokiniai išbandė tikro bitininko įrankius, sužinojo, kaip kopinėjamas medus; mokėsi atskirti pavasario (sodų), vasaros (liepų), rudens (miško) medų. Kilo klausimas, nejaugi jie skirtingi? Mažieji aktyviai tyrinėjo bičių duonelę, žiedadulkes. Sužinojo, kad bitutės turi net penkias akis. Labai įdomu buvo patiems pajusti, kaip bitutės mato.

Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai išklausė ir žvakės atsiradimo istoriją. Sužinojo, kad žvakė senovėje buvo nepakeičiamas šviesos šaltinis. Susidomėję stebėjo senąsias apšvietimo priemones: žibinčius, žibalines lempas, žibintus. Savarankiškai ir labai stropiai susuko vaško juostelės žvakutę. Uosdami pačių pagamintas, svaiginamai kvepiančias, natūralaus bičių vaško žvakeles, vaikai nuoširdžiai džiaugėsi.

 

Gavome dovanų – medaus lauknešėlį. Paragavome. Medus – labai gardu…

 

Mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė paminėjo, kad  bitės nemoka kalbėti, bet „susikalba“. Bendravimui jos atrado neįprastą būdą – šokį! Vizgindamos pilvelius ir vaikštinėdamos aštuoniuke, bičiulėms jos nusako, kokiu atstumu nuo avilio ir kuria kryptimi reikia ieškoti geriausio nektaro. Atstumus ir trajektoriją bitės apskaičiuoja sezamo sėklos dydžio smegenimis.

Direktorė dėkojo edukacinės programos vedėjai Rasai Jurevičiūtei-Buikienei už šiltą bendravimą, neįkainojamas teorines žinias bei praktinius įgūdžius, kurie klausos negalią turintiems vaikams labai reikalingi.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.