Birželį pasitiko naujomis veiklomis

Darius Dumčius
,
Trakų Vytauto Didžiojo g-jos mokytojas

Mokiniams birželis ypatingas tuo, kad prasidėjus vasarai ir karščiams didžiąją mėnesio dalį, beveik iki dienų trumpėjimo pradžią žyminčių Joninių, jie dar turi mokytis. Dideli karščiai mėnesio pradžioje paskatino švietimo bendruomenę diskutuoti, kaip organizuoti ugdymo procesą, esant tokioms ekstremalioms sąlygoms. Suprasdami, kad tvyrant bet kokias higienos normas pranokstantiems karščiams kabinetuose mokinių tradicinėmis veiklomis nesudominsi ir nemotyvuosi, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojai vasaros pradžioje jau ne pirmus metus organizuoja netradicines veiklas, kuriomis siekia mokinių pasitenkinimo ir įsitraukimo. Vadovaudamiesi Antikos filosofų nuomone, kad harmoninga asmenybė – tai fiziškai, dvasiškai ir socialiai visavertis asmuo, lavinantis kūną, mąstymą ir dvasingumą, nepabūgę karščio ir iššūkio dirbti kiaurą parą, dešimt Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojų – Andrius Storta, Marija Suščinskienė, Neringa Gliebienė, Rasa Kondrotienė, Asta Naruševičienė, Vilija Špiliauskaitė, Loreta Makarevičienė, Liudvika Tichonova, Jolanta Misiūrienė, Darius Dumčius – ėmėsi iniciatyvos priartinti mokymąsi prie gyvenimo, plėtoti bendrąsias mokinių kompetencijas visiškai netradicinėje erdvėje – edukacinėje išvykoje į prie Molėtų rajone esančio Bebrusų ežero įsikūrusią „Rūtos“ poilsio bazę.

 

Birželio 11–17 d. nuspręsta mokiniams organizuoti veiklas pagal socializacijos programą „Vytautukai – Molėtai Challenge 2019“. Šiam tikslui pasiekti išsikelti dideli ir drąsūs uždaviniai:

  • išbandyti ir patikrinti STEAM (gamtamokslių, meninių, technologinių, informacinių ir fizinių) dalykų dermę neformalioje aplinkoje;
  • praktiškai įgyvendinti pagrindinius sveikos gyvensenos principus;
  • tobulinti gyvo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, mokėjimą dirbti kartu;
  • mokytis praktinių išgyvenimo įgūdžių, teorinių žinių pritaikymo tikrose gyvenimo situacijose;
  • formuoti mokinių vertybines nuostatas ir atsakomybės jausmą;
  • mokyti susikurti įdomų ir prasmingą laisvalaikį, kuris skatintų mokinių kūrybiškumą ir suteiktų galimybę užsiimti mėgstama veikla.

Kadangi kiekvienas uždavinys ugdo įvairias dalykines ir bendrąsias kompetencijas, svarbias kiekvienam norinčiam įsitvirtinti ir sėkmingai gyventi šių laikų pasaulyje, gimnazijos mokytojų – edukacinės išvykos vadovų – sutarimu nuspręsta pasidalyti gerąja patirtimi, kaip kiekvieną uždavinį pavyko įgyvendinti.

 

Skirtingi mokomieji STEAM dalykai derinti stovykloje organizuojant skirtingas veiklas, pradedant praktiniais gyvosios gamtos tyrinėjimais, baigiant technologijų panaudojimu pristatant tyrimų rezultatus kitiems poilsiautojams ar organizuojant neformalias veiklas – šokių, karaokė ir filmų peržiūros vakarus, piešiant ar kuriant rankdarbius iš gamtos išteklių, popieriaus. Sveika gyvensena ugdyta laiką leidžiant švarioje, pilnoje žalumos aplinkoje, sportuojant ne tik per rytines mankštas, bet ir žaidžiant sportinius žaidimus paplūdimyje, mokantis vaikščioti kojūkais, maudantis ežere, žaidžiant stalo ir loginius žaidimus.

Kadangi Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje įgyvendinamas „Mąstymo mokyklos“ projektas, svarbūs tapo ir mąstymo įpročiai bei jų formavimasis. Mokytojų padedami, vaikai mokėsi planuoti savo laiką, bendradarbiauti, gaminti maistą, įsikurti ir palaikyti tvarką poilsiavietėje bei gyvenamosiose patalpose. Vaikai įrodė esantys atsakingi, laikėsi susitarimų.

Stovykloje buvo mokomasi susikurti laužą, nustatyti pasaulio kryptis, išmatuoti savo ūgį ir medžių aukštį savarankiškai, nenaudojant išmaniųjų technologijų. Stebėdami ir analizuodami mokytojų veiklą, vieni kitų elgesį, vaikai mokėsi padėkoti vienas kitam po valgio, už pagalbą atliekant praktines veiklas, įsiklausyti į prašančiojo žodžius, atsakingai elgtis vandenyje ir saugoti save gamtoje. Didelę nuostabą, džiaugsmą mokiniams ir mokytojams sukėlė karaokė ir šokių vakaras, per kurį vaikai parodė iniciatyvą dainuoti solo, duetu ar net visiems stovyklautojams kartu.

 

Suprantama, kad, siekiant visavertės asmenybės formavimo, sėkmingo bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymo, vieni uždaviniai papildė kitus, todėl ugdymas truko nuolatos, per visą edukacinę išvyką. Didžiausias išvykos laimėjimas ir pasiekimas buvo tai, kad puikiai sugyvendami ir sutardami tarpusavyje vadovai bei mokiniai sukūrė tiesiog užburiančiai pozityvią ir į veiklas įtraukiančią nuotaiką. Tą pastebėjo ir mokiniai – visi buvo draugiški ir geranoriški vieni kitiems. Mokytojų komanda dėkoja šešiasdešimčiai šaunių ir drąsių mokinių, patikėjusių šia idėja ir sutikusių su pasiūlymu, išdrįsusių komfortiškas sąlygas namuose iškeisti į kiek kitokias, bet ne mažiau įdomias. Galbūt tai, o galbūt galimybė išmokti, suprasti ir sužinoti daug naujų dalykų paskatino mokinius sutikti į tokią pačią edukacinę išvyką vykti kitais, dar kitais ir dar kitais mokslo metais.

Mokytojai taip pat dėkingi Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorei Jolantai Martyncevienei už pasitikėjimą ir galimybę tęsti tokią neįprastą avantiūrą – mokslo metus baigti edukacine išvyka, Trakų rajono savivaldybei už dalinį kelionės finansavimą. Vienbalsiai visi edukacinės išvykos dalyviai labiausiai dėkoja mokytojui Andriui Stortai už nebe pirmus jo organizuotus nuotykius gamtoje ir uždegančią bei visus sutelkiančią idėją gyventi, kurti ir mokytis kitaip.

 

7c klasės mokinių Dovilės Stasiūnaitės ir Dovilės Jakubonytės nuomonė apie stovyklą:

„Praleidome laiką stovykloje, kur mokėmės gamtos mokslų: biologijos, fizikos, geografijos. Ši stovykla buvo viena geriausių, kokiose tik esame buvusios. Taip, joje nebuvo įmantrių kambarių ar maisto iš restorano, bet buvo viskas, ko mums reikėjo: jaukūs ir šilti žmonės, kupini neįtikėtinų idėjų ir pasiruošę bet kada ištiesti pagalbos ranką. Stovykloje ne tik suartėjome, bet ir susipažinome su tais, kurių per visus mokymosi metus net nepastebėdavome mokykloje, galvodami vien tik apie mokslus. Artimiau susipažinome ne tik su vaikais, bet ir su mokytojais. Buvo be galo įdomu tirti natrio ir nitrato kiekį vaisiuose ir daržovėse, filtruoti vandenį, matuoti medžio aukštį ir metų skaičių bei atlikti daugelį kitų tyrimų, padedančių mums tobulėti. Gyvendami nameliuose kartu su kitais vaikais, tapome atsakingesni ne tik už save, bet ir už kitus. Kartu praleisti vakarai prie laužo, žiūrint filmą ir šokant bei dainuojant, kai niekam nesvarbu, iš kur tu, kaip atrodai ar mokaisi, kai visi tenori gyventi šia akimirka, buvo patys nuostabiausi stovyklos vakarai. Geriausia tai, kad kiekvienas geras žodis apie šią stovyklą yra tiesa. Darėsi graudu, kai supratome, kad pati geriausia stovykla jau baigėsi. Visiems vaikams norėjosi, kad viskas truktų ilgiau, kad akimirka, kurią išgyvenome, niekada nesibaigtų. Ši stovykla buvo kažkas ypatinga, neįmanoma visko aprašyti gražiais žodžiais, nes jų paprasčiausiai per mažai.“

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.