B. Blumo taksonomijos modelio taikymas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdyme

Sigita Koriznienė
,
lopšelio-darželio „Daigelis“ direktorės pavaduotoja ugdymui

Kauno lopšelio-darželio „Daigelis“ pedagogų komanda visus metus taiko pedagogo, švietimo teoretiko Benjamino Blumo (Benjamin Samuel Bloom) sukurtą taksonomijos modelį ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdyme. Šiuo modeliu siekiama vaikų pasiekimų pokyčių. Pedagogės dalijasi šios naujovės taikymo patirtimi ir įžvalgomis.

 

Taikant modelį sukurta planavimo sistema, vyko praktikumai, dalijimasis patirtimis ir atradimais su pedagogais. Pagrindinis tikslas – atsisakyti formalaus planavimo ir kūrybiškai įtraukti į ugdymo veiklos organizavimą vaikus, tėvus, darželio bendruomenę.

 

Benjamino Blumo taksonomijos modelis naudojamas aukštesniųjų mąstymo struktūrų, formų lavinimui (kognityvinis ugdymas). Kognityviniai įgūdžiai dar vadinami pažintiniais gebėjimais. Taikant šį modelį – mąstymo, patyrimo ir pojūčių informacijos žinios ne tik įgyjamos, vaikas suvokia, kaip jas gali pritaikyti žaisdamas, veikdamas, kurdamas. Atsiranda motyvacija, vaiko noras veikti ir siekti sėkmės, rezultato.

 

Šis modelis taikomas planuojant ugdomąją veiklą, patirtinio ugdymo veiklose, projektų metu bei tikslingai stebint vaikų gebėjimų kitimą, siekiant pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo. Ypač tai aktualu mokytojams, dirbantiems mišraus amžiaus grupėse, nes jie pritaiko veiklas individualių poreikių turintiems vaikams. Vaikai informaciją suvokia, pagal asmenines galias, poreikius, amžių ir tėvų dalyvavimą ugdymo procese. Taikant metodiką „Gera pradžia“ šis modelis idealiai tinka vaikų užduočių diferencijavimui, individualiam mokymuisi ir veikloms grupėmis. Tačiau taip pat lengvai pritaikomas kitoms metodikoms.

 

Skirtingais amžiaus tarpsniais vaikams kyla įvairių klausimų ir problemų, nuolat kintant aktualijoms, vaikų poreikiams, keičiasi pasaulio suvokimas, noras pažinti ir susipažinti, smalsauti ir atrasti. Tad didelis iššūkis planuoti įtraukiančias ugdomąsias veiklas. Benjamino Blumo modelio taikymas pedagogus išlaisvina planuoti formaliai. Planuojant ugdomąją veiklą pedagogas atsisako „rėmų“, planas, žinoma, struktūruojamas, bet kasdien papildomas, atsižvelgiant į vaiko žinias ir tai, ką jis nori sužinoti šiandien, ką pedagogas gali jam pasiūlyti. Vyksta keitimasis žiniomis: vaikui tai įdomu – pedagogas sudaro sąlygas įgyti žinių patraukliomis formomis, pasitelkia profesines kompetencijas, išmonę ir įžvalgas. Atsiranda atviras ir nuoširdus ryšys su vaikais. Pedagogas ir ugdytiniai drauge kūrybiškai analizuoja rūpimą problemą, pasitelkdami STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos taikymo) metodus atradimams ir patirtims.

 

Būtinai įtraukiami tėvai, bendruomenė – ugdomąsias veiklas papildo „Šeimų dienos darželyje“, „Kūrybiniai interviu su vaikais“, bendros veiklos su mitybos specialiste, virėjomis. Pavyzdžiui, sveikos mitybos principų mažieji mokosi žaisdami, t. y. siedami praktinę veiklą bei pasakojimo „Virtuvės spintelės istorijos“ kūrimą ir pan. Labai svarbi vaiko iniciatyva, problema. Jis tampa numatomos ugdomosios veiklos iniciatoriumi. Pedagogas kuria situacijas – vaikas pasirenka. Sukuriamos tokios sąlygos, kad vaikai galėtų patikrinti asmeninius pasirinkimus, tokiu būdu ugdomas mokėjimo mokytis gebėjimas. Pedagogas tampa tik pagalbininku. Refleksiją, grįžtamąjį ryšį atsiskleidžia vaiko žinios ir gebėjimai, o pedagogas analizuoja ir vertina pasiekimus.

 

Pedagogams svarbu veikti kūrybingai, išsiaiškinti probleminius klausimus, puoselėti norą sužinoti. Vaikams kyla daug įdomių klausimų: „Kodėl saulė karšta ir raudona?“, „Kas gyvena lauko pievoje?“, „Kodėl vieni vabzdžiai ropinėja, o kiti skraido?“, „O jeigu nebūtų žemės?“, „Kur ieškoti rudens?“ ir pan. Gebėjimas klausti moko vaiką kritiškai mąstyti, vengti stereotipų, o pedagogui, kai šis planuoja procesą ir organizuoja ugdymo veiklas, šie klausimai atskleidžia problemą, kodėl vaikui tai svarbu sužinoti ir kaip į vaiko klausimus atsakyti kuo kūrybingiau, pateikti perduodamas žinias įdomiai, kad vaikų pasiekimai būtų kuo efektyvesni.

 

Praktinis planavimo pavyzdys

Problema. Kūrybinis interviu su vaikais „Kur ieškoti rudens?“

„Rudenį krenta lapai, tokie gražūs, kodėl jie spalvoti pasidaro?“ (Tėja, 5 m.).

„Ruduo tada, kai reikia šiltai rengtis, lapus grėboti ir pečių kurti, kai atšąla orai“ (Naglis, 6 m.).

Pažinimas. Praktinių žinių pritaikymas.

Aptariame visus pasikeitimus, kurie vyksta rudenį  (taikomi vaiko mąstymą ir vaizduotę aktyvinantys metodai) klausomės rudens garsų natūralioje aplinkoje, surenkame lapų kolekciją, tyrinėjame jų formą, struktūrą, dydį ir pan.

Analizė. Stebėjimai ir atradimai.

Atliekame eksperimentų su medžių lapais, stebime, analizuojame, aiškinamės priežastis – kaip?, kodėl? ir pan.

Sintezė. Įgytos žinios pritaikomos praktiškai.

Tai gali būti kūrybinė užduotis arba vaikų saviraiška meninėmis priemonėmis ir pan. Pavyzdžiui, sugalvoti naują medžio rūšį arba įsivaizduoti, kad ruduo apskritai neprasidėjo. Kas tuomet nutiktų medžiams?

Vertinimas. Veiklos vertinimas iš vaiko perspektyvos.

Diskusija grupėje, mokytojo ir vaiko refleksija, grįžtamasis ryšys. Pavyzdžiui, Tėjos (5 metai) įžvalga: „Atėjus rudeniui dienos trumpėja ir saulė trumpiau šviečia, tuomet lapai nenaudingi medžiui, todėl, kad padaro jį lengviau pažeidžiamą žiemą.“

 

Tokiu būdu pedagogui ženkliai paprasčiau stebėti ir išsiaiškinti vaiko pasiekimus ir ugdymo rezultatus, nes diskutuodami ir aktyviai veikdami vaikai kalba, kalbasi ir atskleidžia tai, ko išmoko, pasiekimus.

Pedagogas problemos analizės pradžioje atpažįsta ir vertina, ką vaikas jau žino, o išnagrinėjus problemą – vertinama, kokių žinių vaikas įgyja, numatomos tolesnio ugdymo gairės.

Keletas mokytojų minčių ir įžvalgų:

„Benjamino Blumo taksonomijos modelio taikymas padeda geriau išanalizuoti vaikams rūpimas problemas. Jie labai susidomi, daug klausinėja, ir ieško atsakymų, padaro reikiamas išvadas, išsiaiškina tai, ko nežinojo“ (mokytoja Diana).

„Įdomu tai, kad būtent vaikai iškelia problemą, kiekvienos dienos veiklos tampa kaip dėlionės detalės – įtraukus procesas ir džiugesys dėl pasiekto rezultato – surasti problemos sprendimo būdai ir įgytos žinios“ (mokytoja Danguolė).

„Pedagogas tobulėja, ieško naujų ugdymo būdų, informacijos. Tenka būti labai kūrybingiems ir lankstiems, nes ugdymo situacijas modeliuoja vaiko idėjos“ (mokytoja Jūratė).

„Taikant modelį ugdomosios veiklos planavime, planuoti nesudėtinga, o aišku, konkretu. Svarbiausia, kad planuojame ne iš karto, bet ugdymo eigoje“ (mokytoja Miglė).

„Toks planavimas – patogesnis, planuojama atsižvelgiant į tolimesnę perspektyvą, kiekvieną problemą plėtojame, ugdymas vyksta labiau į gylį, vaikų norima linkme“ (mokytoja Lilijana).

„Vaikai greičiau mokosi, nes nuolat tyrinėja, atranda. Pastebėjau vaikų susidomėjimą, ilgesniam laikui sutelkia dėmesį, stengiasi išbandyti savarankiškai, pasiūlo idėjų, kaip tai galima padaryti, išspręsti“ (mokytoja Daiva).

„Atsiranda vaiko noras veikti savarankiškai, o pedagogui kartu su vaiku smalsu ir įdomu atrasti ne vieną, o daugiau sprendimo būdų“ (mokytoja Aušra).

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *