Autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams skirta priemonė „START LEARNING BOX“

Vilniaus Šilo mokykla drauge su Lietuvos, Estijos, Kipro, Norvegijos ir Prancūzijos ugdymo bei verslo įstaigomis įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamą strateginių partnerysčių inovacijų projektą „Erasmus+“ KA229 projektą „Start learning box“ (liet. „Sėkminga pradžios dėžė“), kurio metu kuriama mokymosi priemonės 6– 7 metų vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų. Ši inovatyvi priemonė parengta pagal integruoto ugdymo modelį, ji padės vaikams, mokytojams įgyvendinti įtraukiojo ugdymo idėjas.

„Start learning box“ kuria pedagogai, švietimo pagalbos specialistai, dailininkai praktikai, ne vienerius metus paskyrę specialiajai pedagogikai. Žemiau pateikiame pavyzdžius – kelis šios priemonės puslapius.

Įgyvendinant projektą buvo organizuota apklausa tėvams, kurie augina vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų bei pedagogams, švietimo pagalbos specialistams, dirbantiems su autizmo spektro sutrikimą turinčiais mokiniais. Kalbant apie autizmo spektro sutrikimus dar ir šiandienos pedagogikoje labai gajūs mitai (pavyzdžiui, autizmas – skiepų nuo raudoniukės pasekmė, netinkamas vaiko auklėjimas ir pan.), todėl buvo labai svarbu išsiaiškinti, kaip šalys supranta ir identifikuoja autizmą. Apklausta atlikta Lietuvoje, Prancūzijoje, Kipre, Estijoje ir Norvegijoje. Šios anketos analizės rezultatai padėjo inovatyvios priemonės kūrimo procese.

Pabrėžtina, jog apklausos rezultatai akivaizdžiai įvardijo, kad stereotipai apie autizmo spektrą turinčius vaikus nėra paplitę. Visų penkių šalių švietimo srities specialistai: mokytojai, socialiniai pedagogai, psichologai, ergoterapeutai ir visi kiti specialistai, atsakę į klausimus, patvirtino, kad autizmas nėra blogo auklėjimo rezultatas, kad vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų, nėra nemandagūs, jeigu nekalba.

Atlikdami šią apklausą pastebėjome keletą esminių skirtumų tarp šalių. Norvegijoje nėra specializuotų mokyklų ir / ar internatų. Vaikai, nepriklausomai nuo jų raidos, lanko tas pačias mokyklas. Taip pat įdomus faktas – Norvegijoje yra tik itin mažas procentas privačių mokyklų, o mokytojo profesija laikoma prestižine. Pedagogų darbo užmokestis valstybinėje mokykloje yra didesnis negu privačioje. Tokia šalies politika prisideda prie švietimo kokybės gerinimo.

Tai taip pat atsispindi ir kituose apklausos rezultatuose – 83 proc. norvegų mokytojų mano, kad be jokių sunkumų gali pritaikyti mokymo programas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams. O štai Prancūzijoje šis skaičius tesiekia 15 proc., Lietuvoje – 14 proc., Kipre ir Estijoje – 42 proc.. Prancūzija išties susiduria su dideliais sunkumais, integruojant autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus į standartinę švietimo sistemą. Panaši situacija ir Lietuvoje.

Taip pat reikėtų pabrėžti ir kitą įdomų skirtumą. Estijoje specialioje mokykloje „Tallinna Kadaka Põhikool“ 35 proc. rusakalbių mokytojų ir net 86 proc. estiškai kalbančių mokytojų labiausiai trūksta bendradarbiavimo su kitais švietimo srities specialistais: psichologais, logopedais, socialiniais pedagogais ir tėvais.

Anketos rezultatai parodė, kad praktiškai visose šalyse tėvų dalyvavimas autizmo spektro sutrikimus turinčių vaikų mokymo procese, bendradarbiavimas su mokytojais, ergoterapeutais, psichologais, socialiniais pedagogais, logopedais ir kitais švietimo srities specialistais yra itin svarbus vienokia ar kitokia forma. Tėvai suvokia, kad mokymasis namuose būtinas faktorius, norint užtikrinti mokymosi proceso tęstinumą.

Apklausos rezultatai rodo, kad Kipre, Lietuvoje, Estijoje tėvams, auginantiems autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, svarbiausia, kad jų vaikas išmoktų gimtosios kalbos. O prancūzai tėvai mano, kad svarbiausia jų vaikus mokyti muzikos, dailės ir tik tuomet gimtosios kalbos. Šioje šalyje vyrauja nuomonė, kad ritmas, muzika, menai skatina kitų dalykų mokymąsi, pavyzdžiui, matematikos, gimtosios ar užsienio kalbos.

Atlikus šalių analizę, paaiškėjo dar vienas įdomus aspektas. Tėvai skirtingose šalyse nurodė, kokių specialistų labiausiai reikia jų vaikui:

• Lietuvoje: mokytojo padėjėjo, logopedo ir egoterapeuto,
• Prancūzijoje: muzikos/dailės specialisto ir mokytojo padėjėjo,
• Kipre: logopedo, ergoterapeuto ir muzikos/dailės specialisto,
• Estijoje: socialinio pedagogo, logopedo bei psichologo.

Praktiškai visose šalyse tėvai itin didelį dėmesį sutelkia į logopedo ir mokytojo padėjėjo teikiamų paslaugų kokybę. O štai Prancūzijoje svarbiausias vaidmuo tenka muzikos ir dailės mokytojams. Tai tik patvirtina aukščiau minėtos apklausos mokytojams rezultatus – muzika bei taikomieji menai, dailė turi svarbią reikšmę Prancūzijos švietimo srityje.

Anketos rezultatai padėjo išgryninti aktualiausias tėvams temas. „Start Learning Box“ rengiamoje priemonėje pasaulio pažinimo, gimtosios kalbos, matematikos, dailės ir muzikos dalis sieja viena tema, pavyzdžiui „Aš ir mano šeima“, „Mano mokykla“, Mieste“ ir t. t. Mokomoji medžiaga siejama su vaiko artimiausia aplinka, priemonės puslapiai neapkrauti papildoma informacija, t. y. vaizdiniu triukšmu. Iliustracijos ir kita vaizdinė medžiaga buvo rengiama su specialiaisiais pedagogais iš šalių partnerių.

„Erasmus+“ projekto „Start learning box“ mokomoji priemonė bus išbandoma 2021–2022 m. m. ir išversta į užsienio kalbas. Labai tikimės, kad „Sėkminga pradžios dėžė“ padės mūsų pedagogams, įvairiems švietimo srities specialistams, dirbantiems su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais.

Iliustracija: Linas Spurga

+22

0