Aukštosiose mokyklose šiemet galės studijuoti daugiau studentų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, kad apsvarsčius Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, aukštųjų mokyklų siūlymus, mokinių ir studentų atsiliepimus, šiemet šiek tiek supaprastinami minimalūs kriterijai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Nebebus skaičiuojamas privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis. Ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad priėmimas orientuojamas ir į stojančiųjų pasirinkimus, ir į valstybės poreikius. Visose studijų kryptyse valstybės finansuojamų vietų skaičius didėja arba lieka toks pat, koks buvo praėjusiais metais. Siekiant paskatinti studentus rinktis valstybei reikalingas profesijas, siūloma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jiems skirti didesnes stipendijas – pavyzdžiui, tiems, kurie pasirinks studijuoti pedagogiką. Kiti reikalavimai dėl egzaminų ir konkursinių balų skaičiavimo nesikeičia. Ką apie tai mano aukštųjų mokyklų atstovai? Į „Švietimo naujienų“ klausimus parodoje „Studijos 2020“ atsakė Vytauto Didžiojo universiteto Marketingo ir komunikacijos departamento direktorė Justina Vaitkevičė (J. V.), Kauno kolegijos Studentų priėmimo skyriaus vadovė Daiva Baranauskienė (D. B.) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros profesorius Gintaras Stauskis (G. S.).

 

Kaip vertinate sprendimą šiek tiek supaprastinti minimalius kriterijus studentų priėmimui?

J. V. Vertinu gerai. Ypač atsižvelgiant į kai kurias studijų kryptis (pedagogiką, socialinį darbą ir pan.), kur mokymosi vidurkis nėra pagrindinis faktorius – svarbiau žmogaus motyvacija, polinkis į tą sritį, mokėjimas mokyti, empatija. Taip atsiveria galimybės pasirinkti norimą studijų programą tiems abiturientams, kurie yra motyvuoti, nori ateityje dirbti tą darbą, bet jiems nelabai pasisekė egzaminų „loterijoje“. Kita vertus, dėstytojams visada lengviau dirbti, kai studentų grupės lygis yra panašus, geri mokymosi rezultatai rodo didesnį susikaupimą, orientaciją į studijas.

 

D. B. Taip didinamas prieinamumas – sumažėja barjerų: net ir tos papildomos sąlygos, kurios buvo suteiktos pernai, Kauno kolegijai situacijos nepablogino. 2019 m. valstybės finansuojamose vietose turėjome daugiau studentų negu 2018 m., todėl tikimės, kad dabar tikrai nebus blogiau. Aišku, kolegijos visą laiką nori, kad būtų lengviau ir paprasčiau, ne visada abiturientai išlaiko valstybinį lietuvių kalbos egzaminą – tai didžiausias kolegijų iššūkis. Trūksta dermės tarp stojimo į aukštąsias mokyklas ir bendrojo ugdymo. Tie, kuriems sekasi matematika, biologija, bet nesiseka rašyti rašinius ir interpretacijas – laiko mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą ir lieka „už borto“. Mano galva, stojimo reikalavimų paprastinimas turėtų atsižvelgti ir į juos. Tokių, kuriems vienodai gerai sekasi visi dalykai – vienetai. Ypač daug tokių atvejų pastebime technologinėse srityse – jas besirenkantiems abiturientams išlaikyti lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą sunkiau nei gauti šimtą balų iš matematikos egzamino. Kiek žinau, direktorių konferencija teikė šį pataisymą – grąžinti tvarką, kuri galiojo iki 2018 m., kai ir mokyklinis lietuvių kalbos brandos egzaminas leisdavo abiturientams rinktis aukštąją mokyklą.

 

G. S. Architektūra priskiriama menų studijoms, todėl norint ją studijuoti, reikia išlaikyti nesudėtingą stojamąjį piešimo ir meninių sugebėjimų egzaminą, taigi priėmimo tvarka gali keistis, bet tai mus liečia tik iš dalies.

 

Kokias jūsų atstovaujamų aukštųjų mokyklų siūlomas studijų programas abiturientai renkasi dažniausiai?

J. V. Remiantis pernai metų statistika, populiarios studijų programos buvo anglų filologija, Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos, agronomija, multimedijos ir interneto technologijos. Nėra taip, kad būtų galima iš jų išskirti vieną ar dvi sulaukiančias daugiausia dėmesio – tai ir kalbos, ir tikslieji mokslai, inžinerija, socialiniai mokslai, psichologija.

 

D. B. Turbūt nieko nauja nepasakysiu – kaip ir visoje Lietuvoje, pirmauja sveikatos mokslai ir IT sritis. Nepaisant to, kad „Investuok Lietuvoje“ atvedė į Kauno laisvąją ekonominę zoną didžiules įmones, kurioms reikia inžinierių, elektros, elektronikos inžinerijos specialistų. Reikia tikėtis, kad investuotojų poreikiai turės įtakos abiturientų pasirinkimams ir jie norės mokytis ne tik istorijos, biologijos, bet rinksis ir fiziką bei chemiją. Inžinieriai darbą gauna be problemų. Turime studijų programų, kurių trukmė 3,5 m., dabar studijas baigė infotronikos ir informacinių finansų sistemų studentai – ko gero, baigdami kolegiją visi jau turėjo darbus. Norisi, kad studentų srautai pasiskirstytų tolygiau – siekiame to, dirbame su mokyklomis, pasakojame, norime, kad abiturientai pamatytų ryšį tarp stojimo ir įsidarbinimo pagal specialybę.

 

Kaip apibūdintumėte šiandieninius pirmakursius, jų pasirengimo studijoms lygį, motyvaciją?

D. B. Visokių yra. Ko gero, daugiausia motyvuotų pas mus renkasi sveikatos priežiūros kryptį, menus – kalbu apie tuos, kurie renkasi pirmuoju pageidavimu. Matome neblogas tendencijas ir technologinėse srityse. Ateina tie, kurie jau pabandė studijuoti kitur, bet išsikėlė per aukštą kartelę arba pasirinko universitetines studijas ir pamatė, kad mokytis vien teoriją jiems yra per sunku. Būna ir taip – žmogus mokosi matricas ir jam svarbu: „O kas iš to?“. Jei kyla toks klausimas, vadinasi, jam reikėtų studijuoti kolegijoje, kur daugiau praktikos. Matome, kad daugiau stojančiųjų renkasi studijas kolegijoje ne iš karto po mokyklos: arba padarę pertrauką, arba pastudijavę kitur, labiau apsisprendę, mažiau remdamiesi tėvų (dažnai ir jie daro įtaką) nuomone. Visais laikais buvo studentų, kurie nori tik knygų, ir daugiau nieko, kitiems dar rūpi ir studentiškas gyvenimas – natūralu, jie – jauni žmonės.

 

G. S. Manau, kad ateina labiau motyvuoti žmonės, rinkdamiesi studijas mąsto ne tik apie jas, bet ir apie ateities perspektyvas – būsimą darbą, tariasi su tėvais, pažįstamais.

Architekto darbas sunkus, sudėtingas ir labai atsakingas. Darbo rinkoje įsitvirtinti jiems sekasi labai gerai. Norintys, dirba itin sėkmingai. Architektūra – specialybė, suteikianti universalų išsilavinimą – mūsų studijas baigę absolventai dirba diplomatais, atstovauja įvairias kultūros sritis, pasuka ir į dizainą ar į politinę veiklą, dirba įvairiose valstybės institucijose, agentūrose. Tai – universali specialybė ir tai – šių dienų privalumas. Tokių, kurie studijas nutraukia, būna itin mažai. Vadinasi, sulaukiame motyvuotų studentų.

Apie architektūrą dar galėčiau pasakyti, kad ji yra viena iš pagal Europos direktyvą pripažįstamų profesijų – Lietuvoje studijas baigęs architektas gali laisvai dirbti bet kurioje Europos šalyje, nes visose iš jų studijų programos atitinka tam tikrus reikalavimus. Šiais metais, suvokdami globalius iššūkius, tokius kaip klimato kaita ir pan., pradedame vykdyti naują menų srities studijų programą – kraštovaizdžio architektūra. Jokia kita aukštoji mokykla šiuo metu Lietuvoje šios studijų programos nevykdo, parengėme ją pagal tarptautinius reikalavimus su užsienio partneriais, taip užsikeldami aukštą kartelę. Šių studijų trukmė – treji metai, nes manome, kad jei asmuo vėliau dvejus metus studijuos magistrantūroje – tai penkeri metai yra pakankama studijų trukmė.

 

Akivaizdu, kad priimti sprendimai dėl šių metų stojimų pokyčių negąsdina nei universitetų, nei kolegijų. Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, supaprastinti reikalavimai sudarys galimybę stoti į aukštąsias mokyklas didesniam abiturientų skaičiui. Planuojama, kad valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius augs daugiau nei 20 proc.