Auginkime visavertes asmenybes

Pirmasis vasaros mėnuo ir vėl atneša šiltą pažintį su Metų mokytoja. Šįkart – su Pabradės meno mokyklos choreografijos mokytoja Agne RICKEVIČIENE. Mokytoja džiaugiasi gyvenanti būtent dabar ir sako, kad vaikai jai – tobulėjimas. Mokytojauti pasirinkusi, nes tai nenuspėjama, o šokį, nes tai – gilu. Be savo veiklų, mokytoja itin mėgstanti pavasarį dirbti darže. Šeimą A. Rickevičienė įvardija, kaip visa ko pamatą, ir sako nuolat besivadovaujanti Marko van Doreno posakiu „Menas mokyti yra menas padėti atrasti (angl. „The art of teaching is the art of assisting discovery“). Kviečiame sužinoti, pažinti ir pasisemti patirties…

 

Kaip manote, kas esate pirmiausia: baletmeisterė, mokytoja, o galbūt kažkas kita?

Manau, pirmiausia mokiniams esu nuoširdi draugė, psichologė, labai tikiuosi, kad autoritetas, tada jau mokytoja, baletmeisterė.

 

Tapote Metų mokytoja, ką Jums tai reiškia?

Emocijos – labai stiprios, vis dar sunku suvokti, kad esu taip pagerbta. Niekada nesidomėjau, ar šokio mokytojai dažnai apdovanojami tokiu aukštu įvertinimu. Juk apie tai negalvoji, tik tada, kai teko aprašyti visą patirtį ir veiklą, atradau, kiek jau pasiekta.

 

Nuo kada Jūsų gyvenime atsirado šokis?

Šokti pradėjau nuo šešerių metų, kai mamytė nuvedė į lietuvių liaudies dainų ir šokių ansamblį „Ugnelė“. Pačių šauniausių mokytojų (Irenos Česnienės, Violetos Sodeikienės, Ligitos Didžiulienės) lydima ir pradėjau tebesitęsiantį kelią į šokio pažinimą. Dvylika metų ėjau tautinio šokio pažinimo keliu, vėliau, jau studijų metais, dėstytojos Audronės Damarackienės paskatinta, pradėjau domėtis šiuolaikiniu šokiu.

 

Ar šiandieniai vaikai noriai renkasi choreografijos pamokas? Visuomenė kalba, kad jų neįmanoma atplėšti nuo informacinių technologijų…

Dirbu su vaikais ir jaunimu, kuriems nuo 5 iki 18 metų. Negaliu skųstis, tiek gimnazistų šokio pamokose, tiek šokių kolektyvuose, kuriems vadovauju, ugdytinių yra su kaupu. Manau, juos patraukia netradicinės pamokos, koncertinė, konkursinė, projektinė veikla.

Jeigu kartais ir nepavyksta atplėšti nuo informacinių technologijų, tada mokiniams pateikiu mokymo ir mokymosi užduotis, kurias reikia atlikti naudojantis informacinėmis technologijomis. Manyčiau, kad viskas priklauso nuo mokytojo, jo kūrybiško požiūrio į pamokų planavimą konkrečios klasės mokiniams.

 

Metų mokytojo premijos įteikiamos už demokratinės kultūros ir pilietinių vertybių ugdymą. Kaip šokis padeda vaikams ugdytis pilietines vertybes?

Šokis sujungia labai daug dalykų, nes tai yra sritis, kuria užsiimdami jauni žmonės susipažįsta su daugybe gyvenimiškų tiesų. Tarkime, dalyvavimas Dainų šventėje yra puiki galimybė per šokį prisiliesti prie savo šalies kultūros ir istorijos. Ruošdamiesi tokiems pasirodymams, kartu su mokiniais analizuojame Lietuvos simboliką, jaunuoliai sužino istorinių faktų, apie kuriuos nebuvo girdėję per istorijos ar literatūros pamokas. Pirmiausia vaikai turi suvokti, ką jie daro, ką pasakoja žiūrovui savo šokiu.

Man svarbu, kad ugdytiniai gerbtų ir mylėtų Lietuvą, kad suprastų, kas yra atjauta. Tad visada dalyvaujame įvairiuose labdaros renginiuose, primenu vaikams, kad, jei pats ką nors gebi ir gali kuo nors prisidėti prie visuomenės stiprinimo ir pagalbos vieni kitiems, privalai tai daryti. Man svarbu, kad mokiniai išaugtų visavertėmis asmenybėmis.

 

Ar vaikai apskritai suvokia pilietiškumą?

Savyje ugdome pilietiškumą kiekvieną dieną: aptardami šios dienos aktualijas, siedami jas su šių dienų tikru gyvenimu. Pavyzdžiui, dabar vykdome projektą „Meno laiškai“. Tai mokinių kūrybiniai darbai (šokio kompozicijos, muzikos ir dailės teminiai kūriniai), pristatantys mokinių meninius gebėjimus, pasakojantys jų gyvenamosios vietos istoriją, tradicijas ir aktualias temas. Kurdami „Meno laiškus“, mokiniai ieško savo šeimos, miesto, krašto simbolių, tariasi dėl idėjos, jos išpildymo technikos, įgyvendinimo ir pateikimo priemonių. Šiuos meno laiškus vaikai ir jaunimas išsiųs masinės informacijos priemonėmis visai Lietuvai, pasauliui. Kai projektas baigsis, kalbėsime, analizuosime, kas liko ateičiai.

Neįsivaizduoju šimtaprocentinio pilietiškumo. Tai – savo sąmonės, širdies auginimas kiekvieną dieną.

 

Dirbdama Vilniuje ir Pabradėje, tikriausiai, nesunkiai galite palyginti didmiesčio ir periferijos vaikus, kuo jie skiriasi?

Man atrodo, kad daugelis dalykų priklauso nuo pedagogo – žmogaus, kuris ir suburia aplink save jaunimą. Galiu drąsiai sakyti, kad vaikai ir jaunimas, su kuriais man tenka laimė dirbti, yra talentingi, motyvuoti ir išskirtiniai. Galbūt tai priklauso nuo darbo metodų… Bet nenoriu prisiimti nuopelnų, nes mokiniai šiandien patys trokšta žinių, ieško saviraiškos ir yra stropūs.

 

Panašu, kad nesunkiai randate kelią į vaikų širdis. Kaip Jums tai pavyksta?

Mano mokiniai – asmenybės. Gerbiu juos. Drausmės ir elgesio taisykles pamokoje ir kolektyve sukuriame kartu, drauge prisiimame atsakomybę už tai, kad jų būtų laikomasi. Jaučiu begalinį savo mokinių, jų tėvelių pasitikėjimą, todėl privalau atsilyginti tuo pačiu.

 

Gyvename kaitos amžiuje, viskas kinta nenumaldomu greičiu… Ką Jums tai reiškia?

Kaita man reiškia būti nuolat aktyviai besimokančia mokytoja.

 

Be to, kad mokote šokio meno, esate ir mentorė. Kokios tai pareigos?

Nuo 2010 m. bendradarbiauju su Lietuvos edukologijos universitetu, Vilniaus kolegija. Per mokslo metus vadovauju 8–9 šokio pedagogikos studentų praktikoms. Kasmet minėtų institucijų bent keturi studentai kūrybiškai bendradarbiauja su mano vadovaujamų kolektyvų ugdytiniais rengdami bakalauro baigiamuosius darbus. Šiais metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) magistrantūros studijų studentė kuria baigiamąjį darbą su kolektyvo „Gama“ šokėjais.

 

Kokią įtaką mokytojo asmenybė turi vaiko vystymuisi? Ar nuo mokytojo priklauso vaiko susidomėjimas tam tikru dalyku? Ar mokytojas gali tapti (o gal privalo būti) įkvėpėju?

Manau, kad vaiko susidomėjimas tam tikru dalyku labai priklauso nuo mokytojo. Be abejo, svarbu individualizuoti mokymą(si), rasti ir pritaikyti skirtingą raktelį į vaiko širdį. Mano ugdytiniai studijavo ir studijuoja Lietuvos, užsienio universitetuose ir menų akademijose: Lietuvos edukologijos universitete, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Codarts University for the Arts (Roterdamas, Olandija), Tanssin koulutus – Pohjois-Karkalan ammattiopisto Outokumpu (Suomija). Baigę studijas dirba įvairiose Lietuvos šokio meno institucijose: Oksana Griaznova – LMTA ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijos šokio dėstytoja, šokio teatro „Aura“ solistė, šokio mokytoja metodininkė Živilė Junevičiūtė ir Judita Stundžytė kartu su manimi darbuojasi Pabradės meno mokykloje. Vilius Butkevičius atliko jaunojo Nerijaus Juškos vaidmenį Baleto fondo muzikiniame dokumentiniame filme „Nerijus“. Šiandien jau daugiau nei penkiolika mano mokinių pasirinko šokio mokytojo ar atlikėjo profesiją.

Už vykdomą ugdomąją, pedagoginę, visuomeninę veiklą 2012 m. esu apdovanota Kunigaikščio Gedimino II laipsnio nominacija (už žmogiškojo kapitalo ugdymą).

 

Jeigu turėtumėte galimybę mokykloje pakeisti 3 dalykus, kas tai būtų?

Požiūris į meno dalykų svarbą ugdant vaiką kaip asmenybę. Tautos kultūros vertybių diegimas. Pozityvus nusiteikimas.

 

Kaip apibūdintumėte Agnę Rickevičienę, žvelgdama į ją iš šalies?

Galiu paminėti keletą mokinių išsakytų apibūdinimų:

„Mano mokytoja Agnė labai myli vaikus, nes Ji išpildo mūsų norus. Ji yra užsispyrusi, nes niekada nesustoja savo tikslų pusiaukelėje. Ji spėja visur. Ji skiriasi nuo kitų, nes Ji skatina daug žmonių gerai šokti, t. y. gerai šokti net blogus šokėjus“ (Justina Dušauskaitė, 11 m.).

„Mano mokytoja yra užjaučianti, turi humoro jausmą, pamokos niekada nebūna vienodos. Ji skiriasi tuo, kad supranta kiekvieno vaiko charakterį. Ji skatina tobulėti ir visą laiką „užveda“ (Milena Gribianskaja, 11 m.).

 

Kas yra Jūsų sėkmės garantas?

Meilė… Meilė žmogui, meilė savo darbui, meilė savo kraštui, meilė Lietuvai.

 

Linkėdami Metų mokytojai visada degti meile savo veiklai ir mokiniams, sakome ačiū už nuoširdų pokalbį.

 

Aušra ŽIDŽIŪNIENĖ