Atviros ugdomosios veiklos darželyje: kaip išvengti klaidų?

Šių mokslo metų pradžioje Kauno r. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo metodinio būrelio narės išsikėlė tikslą susisteminti patarimus mokytojams, vedantiems atviras ugdomąsias veiklas. Tikimės, kad ši atmintinė bus naudinga visiems Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams.

 

Atvira ugdomoji veikla, kad ir kokia naudinga ji būtų mokytojams pasimokyti vieniems iš kitų, nėra apibrėžta Švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

 

Turėtume skirti tris atviros ugdomosios veiklos rūšis:

1. Ugdymo proceso stebėjimas išorinio (ar vidinio) vertinimo metu (stebi vertintojai arba mokyklų vadovai, pavaduotojai ugdymui).
2. Atestuojamo (siekiančio aukštesnės kvalifikacinės kategorijos) mokytojo praktinės veiklos vertinimas (stebi paskirti vertintojai).
3. Atvira ugdomoji veikla kaip mokymo/si būdas (kolegialus mokymasis):

• Gerosios patirties sklaida, kurią savanoriškai pasirenka brandus mokytojas, norintis pasidalinti savo patirtimi, pamokyti kolegas (stebi kolegos).
• Mažesnę patirtį turinčio mokytojo atvira pamoka, kurią stebi brandus, patyręs mokytojas, kuris išsako savo pastebėjimus ir įžvalgas.

Atmintinė skiriama būtent trečiojo tipo atviros ugdomosios veiklos organizavimui tobulinti.

Tad, kokias klaidas darome organizuodami atviras veiklas ir kaip jų išvengti?

 

Mokytojas nori parodyti viską, ką moka/žino/gali padaryti. Tokios veiklos pavirsta „vieno žmogaus šou“. Stebėti įdomu, nes viskas keičiasi lyg kaleidoskope, mokytojas atrodo pats sau labai gražus herojus, tačiau kyla klausimas, kokia nauda iš tokio „šou“ vaikams?

Patarimas. Rinkitės kuo mažiau ugdymo metodų, būdų, priemonių. Tik tai, ko reikia ugdymo tikslui pasiekti. Nesiblaškykite. Pasistenkite nuraminti savo susireikšminimą ir suteikite pirmenybę vaikams. Geroje ugdomojoje veikloje turi jaustis „kasdieniškumas“.

 

Surepetuotos veiklos. Vis dar pasitaiko mokytojų, kurie pasirašo veiklos scenarijų, kelias dienas parepetuoja kelias versijas ir „pasirodo“ kolegoms. Visa bėda ta, kad kolegos lengvai atpažįsta surepetuotą veiklą ar jos fragmentus (būna, kad vaikai atsako į dar neužduotą klausimą). Stebėti tokias veiklas tiesiog „neskanu“.

Patarimas. Tiesiog neveskite atvirų veiklų, jeigu jas repetuojate.

 

Susikaustęs mokytojas. Žinoma, elgtis laisvai, kai tave stebi svetimi žmonės, yra sudėtinga. Susikaustymas, varžymasis paveikia ugdomosios veiklos natūralumą.

Patarimas. Filmuokite savo veiklas ir parodykite jas kolegoms. Gyvendami šiuolaikinių technologijų amžiuje mes dažnai užmirštame jomis naudotis.

 

Netinkamas tikslas arba jo iš viso nėra. Kartais kyla klausimas, kam apskritai reikalinga viena ar kita atvira ugdomoji veikla. Koks atviros veiklos, kaip dalijimosi patirtimi priemonės, tikslas? Toks klausimas kyla tiek veiklą vedančiam mokytojui, tiek stebinčiam veiklą kolegai.

Patarimai. Veiklą organizuojantis mokytojas išsikelia veiklos tikslus ne tik galvodamas apie vaikus, bet ir apie stebinčius kolegas. Ką norėsiu parodyti šia veikla? Kokia patirtimi siekiu pasidalinti? Ką iš jos gaus stebintis kolega? Naują ugdymo metodą? Įdomesnį priemonės panaudojimą? Skirkite atviros ugdomosios veiklos kaip patirties sklaidos ir ugdomosios veikos (vaikų ugdymas) tikslus.

Svarbiausia, nepamirškite, kad jus veda išsikeltas ugdomosios veiklos tikslas. Jeigu jūs jį pasiekiate – veikla pasisekė, nepaisant spontaniškų nukrypimų ar nepanaudotų visų galimybių. Veiklos tikslas yra pagrindinė gairė.

 

Stebėtojai. Kartais stebėtojų būna daugiau nei vaikų. Ką tai duoda? Vaikai išblaškomi, kolegos netelpa grupėje, kyla papildomas šurmulys. O ir stebėtojai kartais įsivaizduoja esą „ekspertai“ ir yra linkę labiau kritikuoti, nei patarti.

Patarimai. Apsibrėžkite stebėtojų skaičių. Pvz., 5 stebėtojai vienoje grupėje. Visuomet stebėtojus galite įtraukti į veiklą – čia taisyklių nėra.

Priimkite kritiką, padėkokite už ją ir išsakykite savo nuomonę. Nepamirškite, kad kritika yra galimybė mokytis.

Stebintys kolegos, jūs patys galite atsidurti vedančiojo vietoje, kritikuodami nepamirškite, kad mokytojų stiliai yra skirtingi, kritiką paverskite patarimu.

 

Kitos gairės:

Nepamirškite, kad veiklos pobūdį, metodus, turinį renkatės patys. Visuomet rinkitės tai, kuo esate stiprūs. Eksperimentavimą, naujų metodų išbandymą pasilikite ne atviroms, bet įprastoms veiklos. Rodykite tą, kuo esate stiprus.

Jei ugdymą organizuojate su kitais specialistais, galite pasidalinti šia patirtimis su kolegomis. Tačiau, jei specialistą ketinate pasikviesti TIK atvirai veiklai, atmeskite šią galimybę – bus nenatūralu.

Būkite spontaniški, tačiau „nepameskite“ veiklos tikslo.

Nepamirškite suteikti vaikams galimybę reflektuoti veiklą, pagal galimybes įsivertinti pasiekimus.

Patirtimis su kolegomis dalijatės tik SAVANORIŠKAI.

Mokykloje galite naudotis Atvirų durų kalendoriumi, kuomet mokytojas pats numato, kurią dieną į kokią temą pasikvies kolegas. Laikomasi taisyklės, kad pakviestieji taip pat pasikvies kolegas į savo grupes.

Nebijokite klausti, konsultuotis.

 

Gaires paruošė ir sėkmės linki Kauno r. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo metodinis būrelis.

 

Atmintinę adaptavo ir pateikė Jolanta Varanavičienė, Kauno r. Karmėlavos l.-d. „Žilvitis“ mokytoja ekspertė, Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų asociacijos pirmininkė.

 

Kauno r. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo metodinio būrelio inf.