Atviros diskusijos su pasaulio mokslininkais Alytaus Jotvingių gimnazijoje

Irena Ribinskienė

Visa Alytaus Jotvingių gimnazija siekia žengti koja kojon su šiuolaikinėmis visapusio ugdymo tendencijomis ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Norint rasti tvarių sprendimų kovoje su klimato kaita, reikia naujų mokslinių tyrimų ir atradimų.

 

„Horizontas 2020“ yra didžiausia Europos Sąjungoje kada nors vykdyta mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, pagal kurią 2014–2020 m. numatyta padėti mokslininkams ir išradėjams kurti realiai pritaikomas idėjas.

 

Šių metų sausio–gruodžio mėnesiais aš, gimnazijos fizikos mokytoja Irena Ribinskienė, dalyvavau projekte Briuselyje „Gamta paremti sprendimai“ (angl. Nature-based solutions – NBS) kaip parengiamoji mokytoja, mokanti STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) dalykų aukštesniu lygmeniu. Dirbau kartu su keturiolikos Europos Sąjungos šalių mokytojais, įtraukiau į veiklą gimnazijos mokinius, tėvus ir gamtos dalykų mokytojus. Gruodžio mėnesį sėkmingai baigiau integruoto mokymo kursus „STEM yra visur“ ir „Integruotas STEM mokymas vidurinėse mokyklose“, kuriuos organizavo „Masinis atviras interneto kursas“ (angl. Massive open online course (MOOC /muːk/). Dalyvaudama šiuose kursuose mokiausi, teikiau kokybišką švietimo patirtį ir įgijau STEM MOOC paketo super sertifikatą, įrodantį įsipareigojimą remti ir stiprinti STEM švietimą Europoje ir už jos ribų. Naudojausi išskirtine galimybe organizuoti gimnazijos mokiniams atviras diskusijas su pasaulio mokslininkais ne tik savo dalyko, bet ir klimato kaitos klausimais.

 

Gruodžio 4 d. I–IV klasių mokiniai ir gimnazijos vadovai dalyvavo fizikos pamokoje–atviroje diskusijoje su mokslininke Elizabeth Bailey iš Kalifornijos (JAV). Mokslininkės tiriamos sritys yra fizika, informacinės technologijos, astronomija, geologija, planetų fizika, gyvybės vystymasis Žemėje. Gimnazistai gavo išskirtinę galimybę atvirai bendrauti su mokslininke, pateikti klausimus ir gauti atsakymus jiems aktualiomis temomis.

 

Diskusijos metu mokslininkė išsamiai ir informatyviai atsakė į mokinių pateiktus klausimus, pasakojo apie savo darbus ir atliktus tyrimus. Mokiniams ypač patiko pasakojimai apie juodąsias skyles, Urano ir Neptūno konvencinių sričių tyrimus. Mokiniai sužinojo, kaip E. Bailey tapo mokslininke, nuoširdžiai žavėjosi jos žiniomis ir dėkojo už jiems skirtą laiką, nuoširdumą ir atvirumą.

 

Gruodžio 11 d. įvyko antrasis susitikimas-atvira diskusija. Bendravome su mokslininke Galyna Medyna iš Suomijos. Mokslininkės tyrimo sritis – bioekonomika ir aplinka, tvarumo mokslas. Mokslininkė pradėjo diskusiją standartiniu prisistatymu. Galyna Medyna yra inžinierė ir mokslininkė, kilusi iš Prancūzijos. Anksčiau ji dirbo Europos Komisijos Jungtiniame tyrimų centre aplinkos politikos srityje, šiuo metu dirba Suomijos Gamtos išteklių institute, yra klimato poveikio, bioekonomikos ir tvarumo srities mokslininkė.

 

Pagrindinė mokslininkės darbo sritis – didesnės pridėtinės vertės iš turimos biomasės kūrimas, užtikrinant teigiamą poveikį žmonėms ir socialinėms problemoms, klimato pokyčiams. Šia tema mokslininkė bendravo su mokiniais, išsamiai atsakė į jų pateiktus klausimus, apžvelgė Suomijos ir Prancūzijos mokyklų ugdymo sistemą. Mokiniai domėjosi mokslininkės karjera, klimato kaitos pokyčiais, klausė, kaip skatinti žmones prisidėti prie klimato kaitos pokyčių švelninimo, kaip klimatas pasikeis po dešimties metų, ir ką NASA turi bendro su klimato kaita, kas atsitiks, jei kitas Saulės ciklas taps mažiau aktyvus? Gal patirsime naują ledynmetį? Mokiniai prašė paaiškinti miesto šilumos salos efektą, teiravosi, ar mokslininkės tiriamoji veikla Suomijoje įkvepia gyventojus prisidėti prie klimato kaitos  pokyčių švelninimo?

 

Mokslininkė teigė, kad miško, kaip degalų šaltinio naudojimas reiškia, kad bus didinamos miškų kirtimo apimtys. Mokiniai sužinojo, kad klimato kaitos švelninimas – ypač svarbus energetikos, transporto, pramonės, atliekų tvarkymo, žemės ūkio, miškų ūkio sektoriuose ir neįmanomas be visuotinio žmonių elgsenos įpročių keitimo.

 

Gimnazijos direktorius Donatas Vasiliauskas teigė, kad gimnazijos mokiniams tokie susitikimai ir atviros diskusijos su mokslininkais – naudingi, skatina  tarptautinį bendravimą, mokiniai tobulina ne tik fizikos žinias, bet ir užsienio kalbų įgūdžius. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Renata Romanovienė domėjosi ekologinio ugdymo patirtimi Suomijos mokyklose.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.