Atsakinga lyderystė daro įtaką ugdytinių pasiekimams: Šveicarijos patirtis

Dr. Daiva Garnienė
,
Kauno Maironio universitetinės g-jos direktorė

Paskutinėmis spalio dienomis Kauno miesto mokyklų vadovų delegacija, vadovaujama Švietimo skyriaus vedėjos Onos Gucevičienės ir Švietimo inovacijų centro direktorės Rasos Bortkevičienės, lankėsi Šveicarijoje. Stažuotės „Atsakingos lyderystės įtaka mokinių pasiekimų gerinimui Šveicarijoje“ tikslas – susipažinti su vienos pažangiausių šalių švietimo sistema, mokytojų rengimo ypatumais, įgyti patirties gerinant mokinių pasiekimus, užmegzti bendradarbiavimo ryšius.

 

Nors stažuotė truko vos tris dienas, programa buvo labai intensyvi. Apsilankyta Wohlen vidurinėje mokykloje (Bezirksschule Wohlen), Wohlen kantono mokykloje (Kantonsschule Wohlen), Ciuricho aukštojoje pedagoginėje mokykloje ir Šveicarijos kantonų švietimo ministrų asociacijoje / konferencijoje.

 

Šveicarijoje yra keturios oficialios kalbos (vokiečių, prancūzų, italų, retoromanų), bet nėra švietimo ministerijos. 26 kantonai yra sudarę tarpusavio sutartį, kurioje apibrėžti pagrindiniai decentralizuotos švietimo sistemos principai, kiekvienas kantonas turi savo įstatymus ir mokyklų sistemą. Mokyklų vadovai priklauso vadovų tarybai ir yra atsakingi už tam tikras sritis mieste. Taryba kartą per savaitę renkasi aptarti įvairių klausimų.

 

Šveicarijoje susiduriama su panašia problema, kaip ir Lietuvoje: pedagogo profesija nebėra populiari, trūksta ir mokytojų (nors atlyginimai dideli), ir norinčių vadovauti mokykloms. Kantonas turi teisę pats spręsti problemą: jungiamos klasės, į darbą priimami stažuotojai, perkvalifikuojami mokytojai. Dėl šios priežasties mokyklos vadovu gali būti ir kitos profesijos žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą ir baigęs pusės metų pedagoginius-psichologinius mokymus. Kadangi mokyklų vadovų trūksta, kadencijų nėra. Viešų mokyklų reitingų taip pat nėra, juos mato tik konkrečios mokyklos administracija. Direktoriumi pasitikima, jis turi daug laisvės ir savarankiškumo, nėra kontrolės, tačiau jam tenka ir labai daug atsakomybės.

 

Vaikai privalo lankyti mokyklą pagal gyvenamąją vietą, neturi pasirinkimo galimybės. Laikomasi pozicijos, kad kiekvienas vaikas savo mokyklą turi pasiekti pėsčiomis. Visur yra vienodas privalomas mokymosi laikas – šešerių metų pradinė ir trejų metų vidurinė pakopa. Daug dėmesio skiriama II pakopai, nes prasideda skirtingas mokymasis (vidurinės mokyklos) profesinio ugdymo mokyklose ir gimnazijose. Privalomąjį mokymą baigia 15–16 metų jaunuoliai (95 proc. vaikų eina į valstybinę mokyklą, 5 proc. – į privačias).

 

Profesinį ugdymą renkasi 70 proc. mokinių. Tokia pati sistema ir Vokietijoje bei Austrijoje. Mokiniai dirba kokioje nors įmonėje, gauna atlyginimą. Mokykloje mokosi 1–2 dienas, likusias – dirba. Dažniausiai profesinėje mokykloje mokosi ketverius metus, po to gali iš karto įsidarbinti. Kantonų ministrai stengiasi, kad profesinę mokyklą baigtų kuo daugiau mokinių, nes taip palaikoma ekonomika, smulkusis verslas.

 

Gimnaziją renkasi apie 30 proc. mokinių. Norėdami į ją įstoti, mokiniai laiko sudėtingą egzaminą. Šio tipo ugdymo įstaigoje nėra profesinio ugdymo, mokiniai rengiami stojimui į universitetą. Iš 25 proc. baigusių gimnaziją apie 15 proc. eina į aukštąją mokyklą, apie 10 proc. – į universitetą.

 

Kadangi kiekviena mokykla yra savita, delegacijos dalyviams apsilankymas jose paliko didelį įspūdį ir neįkainojamą patirtį.

 

Wohlen vidurinė mokykla (Bezirksschule Wohlen) atlieka progimnazijos funkcijas. Ši mokykla ypatingą dėmesį skiria kultūrai. Jos vizija – mokykla kaip gyvenimo ir mokymosi erdvė, kuriai būdinga abipusė pagarba. Tai padeda visai mokyklos bendruomenei tvariai išnaudoti savo profesinį ir žmogiškąjį potencialą. Kryptis – pedagogų rengimas, todėl čia vyksta praktiniai užsiėmimai planuojantiems pasirinkti šią profesiją. Mokykloje dažnai vyksta trys iš eilės integruotos pamokos, kurias dėsto vienas mokytojas pagal kokybiškai parengtus integruotus vadovėlius.

 

Ugdymui taip pat originaliai išnaudojamos mokyklos erdvės. Pamokos, kaip ir įprasta, vyksta tam skirtuose kabinetuose. Tačiau savarankiškam darbui, namų darbų rengimui mokykloje yra skirtos keturios didelės (maždaug po 60 vietų) patalpos, kuriose kiekvienas mokinys turi asmeninę erdvę. Čia turi būti tylu. Tai primena plakatai informaciniuose stenduose su užrašu „Flüsterkultur“ („Šnabždėjimo kultūra“) bei ant sienų kabantys triukšmą matuojantys šviesoforai, kurie leidžia nustatyti triukšmo lygį patalpose ir reguliuoti jį šviesa ir / ar garsu. Mokiniui suteikiama laisvė įsirengti jam skirtą vietą kaip nori, todėl daugelis jų iškabinėtos įvairiomis asmeninėmis nuotraukomis, įžymybių portretais ir pan.

 

Mokyklos koridoriuose minkštasuolių nedaug, kad mokiniai nors pertraukos metu nesėdėtų. Čia pastatyti aukšti stalai, prie kurių jie bendrauja atsistoję. Nustebino ir nedidelės patalpos, skirtos grupių darbui: jose vienintelis baldas – aukštas stalas, kad būtų lengviau atlikti paskirtą užduotį. Direktoriaus Paul Bitschnau teigimu, „Mes pamatėme, kad stovint viskas sprendžiama geriau ir greičiau“.

 

Mokykloje geriausias įvertinimas yra šešetas, kas tris ar keturias savaites rašomas testas, kartą per metus laikomas egzaminas. Olimpiadų ir konkursų nėra. Į anoniminius skundus nereaguojama, tačiau kas du mėnesius vyksta tėvų susirinkimai. Aiškios naudojimosi mobiliaisiais telefonais taisyklės. Mokiniams yra skirta 1,5 val. valgymo pertrauka, kurios metu mokiniai eina valgyti namo arba vietoje valgo atsineštą maistą – valgyklos šioje mokykloje nėra. Pamokos vyksta nuo 7.30 iki 16.40 val., taigi, mokiniai mokykloje praleidžia 6–8 val.

 

Wohlen kantono mokykloje (Kantonsschule Wohlen) yra integruota techninė vidurinė mokykla. Be plataus bendrojo išsilavinimo, mokiniai turi galimybę specializuotis senųjų ar šiuolaikinių kalbų, matematikos ir gamtos mokslų, ekonomikos ir teisės ar meno dalykų srityse. Mokykloje vykdoma Tarptautinio bakalaureato programa. Pedagoginę pakraipą pasirinkusiems mokiniams šalia bendrųjų dalykų dėstoma pedagogika ir psichologija.

 

Direktorius Matthias Angst papasakojo, kad mokykloje yra dvi kryptys: pasirengimas studijoms ir asmeninei brandai. Mokymasis nemokamas, bet vadovėliais ir priemonėmis turi pasirūpinti mokinių šeimos, jie taip pat atsineša savo kompiuterius.

 

Mokslo metų eigoje stebima mokinio pažanga, o jiems pasibaigus sprendžiama, ar jis gali mokytis toliau. Jei pažymių vidurkis neatitinka reikalavimų, mokinys lieka antriems metams, o jei vidurkis pakankamas, išlaikęs egzaminus, stoja į universitetą. Mokykloje yra 4 administratoriai, kurie organizuoja šventes, egzaminus, projektus. Ugdymo įstaiga turi gerai įrengtą filmų, muzikos, knygų mediateką. Tai puiki galimybė prieiti prie katalogų, dirbti mokslinio tyrimo darbus.

 

Solothurn kantono mokykla (Kantonsschule Solothurn) yra viena didžiausių Šveicarijos vidurinių mokyklų, dalyvaujanti UNESCO Asocijuotųjų mokyklų tinkle. Šioje ugdymo įstaigoje mokosi apie 1800 mokinių, dirba 220 mokytojų ir 40 administracinių bei techninių darbuotojų. Mokyklą kasmet baigia 350 abiturientų.

 

Solothurno kantono mokykloje veikia gimnazija, techninė vidurinė mokykla (gaunamas brandos atestatas) ir vidurinė mokykla su pasiruošimu gimnazijai. KSSO suteikia puikų, tvirtą ir pripažintą bendrąjį išsilavinimą, sudaro įvairias galimybes pagilinti ar išplėsti savo mokymo profilį, atsižvelgiant į mokinio gabumus ir polinkius.

 

Direktoriaus pavaduotoja Christina Tardo teigė, kad mokykla sėkmingai tvarkosi pandemijos sąlygomis, nes 2019 m. pradėjo įgyvendinti projektą „Mokymasis mokykloje“ – ugdymo turinį, programas pritaikė savarankiškam nuotoliniam darbui. Visi mokiniai atsineša savo kompiuterius, už tai kas mėnesį jie gauna 35 frankus, kuriuos taupo, kol gali nusipirkti naują. Mokytojai ir mokiniai padeda vieni kitiems. Mokinių testavimas taip pat neprivalomas, testuojasi apie 50 proc. mokinių. Mokytojams dėl pandemijos už padidėjusį darbo krūvį nemoka.

 

Mokyklose veikia mentorių sistema. Naujiems mokytojams mentoriai skiriami dvejiems metams, o patyrusiems, bet pradėjusiems dirbti šioje mokykloje – vieneriems metams. Mentoriai nebūtinai yra pastovūs, kad būtų galima pasisemti įvairesnės patirties.

 

Norėdami įsivertinti savo mokyklos veiklą, KSSO kasmet patys samdo įmonę, pateikiančią išsamų įstaigos vertinimą. Mokykla turi kokybės sertifikatą, dirba kokybės vadybininkas.

 

III pakopa – universitetas ir aukštoji mokykla. Šveicarijoje universitetas – tai mokslinė įstaiga, kurioje vykdomi tyrimai, mokslinis darbas (tai teisės, matematikos, medicinos, kt. studijos). Visos kitos yra aukštosios mokyklos (specializuotos technikos, pedagogų rengimo, kt.), kuriose vyksta praktinis darbas. Bakalauro studijos, kurias baigia apie 40 proc. studentų, trunka trejus metus. Siekiama, kad kiekvienas absolventas rastų darbą, todėl specialistai rengiami atsižvelgiant į federalinės valdžios nurodytus poreikius atitinkamose valdymo srityse (ūkio, verslo ir kt.). Apskritai, šalyje mažai universitetą baigusių žmonių, orientuojamasi į ekonomikos skatinimą, verslą.

 

Ciuricho aukštojoje pedagoginėje mokykloje susitikome su rektoriumi prof. dr. Heinz Rhyn, kuris nuoširdžiai domėjosi, kokį įspūdį mums paliko Šveicarijos mokyklos, ką galėtume pritaikyti savo darbe, papasakojo apie universiteto veiklą. Be būsimų pedagogų rengimo, aukštojoje mokykloje vykdomas mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, moksliniai tyrimai, kurių tema –  mokyklų aplinkos.

 

Universitete yra apie 4 000 studentų ir 890 darbuotojų (iš jų – 630 dėstytojų). Jame jungiamas teorinis ir praktinis ugdymas: rengiami darželių auklėtojai, pradinio ugdymo, profesinio rengimo mokytojai. Nuo I semestro prasideda praktika, siekiant įsitikinti, ar studentai tikrai turi pedagoginį pašaukimą (apie 15 proc. po praktikos nusprendžia studijų netęsti).

 

Aukštojoje pedagoginėje mokykloje išklausėme profesoriaus Rolf Gollob paskaitą, atskleidžiančią integracijos svarbą. Šveicarijoje dėstant kiekvieną dalyką svarbiausia demokratija, asmenybės laisvė, savarankiškumas. Vaikai turi augti sąmoningai suprasdami atsakomybę už savo veiksmus: žinoti apie demokratiją, gyventi jos sąlygomis ir dalyvauti demokratiniuose procesuose. Taigi, mokyklose svarbi mokymosi ir gyvensenos demokratija.

 

Profesorius teigė: „Sėkmingas mokymas priklauso ne nuo to, kuris moko, o nuo to, kuris mokosi, todėl mokytojai privalo klausti savęs, ko mokė vaikus ir ko jų mokiniai išmoko. Labai svarbu, ko mokoma (turinys nuolat kinta) ir kaip mokoma (viso gyvenimo koncepcija)“.

 

Mokytojų rengimas, ugdymo turinio kaita yra nuolatinė, kadangi privalo atliepti kintančias gyvenimo sąlygas. Atitinkamai keičiasi ir vyraujanti nuostata, jog vaikams turime suteikti kuo daugiau žinių – šiandien svarbiau, jog suteikiamos žinios būtų pritaikomos, o vaikas matytų mokymosi prasmę. Mokymosi procese neišvengiamos klaidos, tačiau tai – būtina proceso dalis. Pavyzdžiui, norėdami išmokti važiuoti dviračiu, galime susipažinti su dviračių istorija, tačiau įgūdį įgysime tik užsidėję apsaugas, šalmą ir pabandę važiuoti. Pritaikydami žinias ir pademonstruodami tai veiksmu, įgyjame kompetencijas. Ne ką mažiau šiame procese svarbi ir atsakomybė bei valia: jei susidūrę su pirmomis klaidomis ar sunkumais vaikai pasiduos, jiems nepavyks pasiekti savo tikslų ir patobulėti.

 

Kompetencijos nematomos, matomas tik jų įgyvendinimas. Todėl labai svarbu formuluoti užduotis, susikoncentruoti į individualumą, nes sprendimai gali būti skirtingi. Norint suteikti kompetencijas, reikia gerų užduočių. Taip parengiame mokinius nežinomai ateičiai. „Mokytojas turi turėti rimtą priežastį, kad kalbėtų ilgiau nei 3 minutes. Pirmiausia reikia duoti užduotį, tada atsakinėti į klausimus. Mokymasis atliekant užduotis labai svarbus“, – apibendrino profesorius.

 

Pasak vieno iš Šveicarijos kantonų ministrų konferencijos ministrų, mokiniai, jų tėvai, mokytojai ir mokyklos vadovybė turi dalytis atsakomybe už mokymosi sėkmę, tačiau atsakinga lyderystė daro teigiamą įtaką mokinių pasiekimams. Apsilankymas Šveicarijos mokyklose Kauno delegacijos nariams suteikė galimybę įsitikinti mokyklos vadovo kaip lyderio įtaka mokyklos kaitos procesams, mokinių pasiekimams. Kompetentingas vadovas kuria besimokančias bendruomenes, ugdo mokytojus lyderius. Matėme puikiai organizuotus mokyklų pristatymus, kiekvienas atradome, kokius veiklos aspektus galėtume pritaikyti savo mokyklose, jautėme nuoširdų norą bendradarbiauti.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.