Atnaujinti bendrojo ugdymo planai – daugiau laisvės?..

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino atnaujintus bendrojo ugdymo planus, kuriais mokyklos remsis ateinančius dvejus mokslo metus. Nauja tai, kad mokyklos galės savarankiškiau disponuoti dalykui mokyti skiriamų valandų skaičiumi, ugdymą organizuoti ne tik pamokų, bet ir projektinės veiklos forma, perskirstyti pamokas sugrįžusių emigrantų vaikams, daugiau eksperimentuoti ir sportuoti. Apie naujai patvirtintus bendrojo ugdymo planus kalbamės su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus patarėja Audrone ŠUMINIENE (A. Š.) bei Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Sandra VALAVIČIŪTE (S. V.).

 

Kaip jau minėta, mokykloms suteikiama daugiau laisvės planuotis ugdymo laiką ir formą, bet ar nekyla grėsmė pasiklysti, nesusiskaičiuoti, ko pasekmė galėtų būti nesuspėtas išeiti kursas, neišugdytos kompetencijos ir pan.? Ar mokytojai sulauks patarimų, kaip jiems visa tai įgyvendinti?

A. Š. Bendrieji ugdymo planai – tai yra gairės ugdymo procesui organizuoti. Juose numatyti tam tikri nekintantys dalykai, pavyzdžiui, ugdymo proceso pradžia, trukmė, minimalus pamokų skaičius, kuris išdėstytas per 2 metus. Pagrindinio ugdymo klasėse buvo įprasta, kad, nurodant laiką, skirtą bendrajai dalyko ugdymo programai įgyvendinti, nurodytos savaitinės ir metinės valandos.

Per viešąsias konsultacijas mėginome pateikti ugdymo procesą tik metinėmis valandomis, bet mokyklų vadovai išsakė pageidavimus, kad reikalingos ir savaitinės valandos. Taigi yra nurodomas minimalus pamokų skaičius, kuris gali būti įgyvendinamas per savaitę ir per metus. Metinės valandos sudaro galimybę interpretuoti, leidžia ugdymo procesą varijuoti, pavyzdžiui, intensyvinti mokymo procesą. Kaip žinoma, bendroji programa yra numatyta 2 metams, todėl ir valandos pateikiamos būtent tokiam laikotarpiui. Pavyzdžiui, biologijai 6–7 klasėse atitinkamai skiriama 1 ir 2 savaitinės valandos, kitaip tariant, per 2 metus skiriamos 3 savaitinės valandos. Bet yra galimybė biologijos mokytis tik 7 klasėje – 3 savaitines pamokas. Galima intensyvinti vieną semestrą. Pavyzdžiui, muzikos pamoka įprastai išdėstyta kasmet po 1 savaitinę pamoką, bet galima pusmetį turėti po 2 pamokas, o kitą pusmetį neturėti nė vienos muzikos pamokos. Mokytojai ir mokyklų vadovai laisvi pasirinkti ir eksperimentuoti.

 

Kai kurios mokyklos į visa tai žiūri itin kūrybiškai, kitoms – nedrąsu. Kaip bebūtų, šiuo sprendimu parodoma, kad mokykloje yra be galo daug galimybių, bet jas reikia atrasti. Mano galva, itin svarbu mokytis vieniems iš kitų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje yra parengtas ir bus paskelbtas mokyklų gerųjų pavyzdžių paketas. Pastebėjome, kad savose savivaldybėse mokyklos vienos iš kitų gerųjų praktikų neperima, bet pasisėmusios idėjų, kai susirenka mokyklos iš skirtingų regionų, mielai jas taiko.

 

S. V. Pastebime, kad mokyklose yra daug kūrybiškų mokytojų ir vadovų, kurie mato vaikų galimybes, sunkumus, geba kitaip organizuoti ugdymąsi (ir Metų mokytojo rinkimuose teikiama daug pažangių mokytojų kandidatūrų) – vykdo daug projektinės veiklos, organizuoja veiklas (pamokas) moduliais, padidėjo integruotų pamokų skaičius, ypač mokyklose, įsitraukusiose į projekto „Lyderių laikas“ veiklas. Mokytojų savaitinių valandų kūrybiškai veiklai skaičiavimas ne visada naudingas ir atsižvelgiant į mokyklų didesnį norą, kad jais pasitikėtų, būti savarankiškiems, ugdymo planai orientuoti į metines valandas.

Siekiant dermės tarp dokumentų, ugdymo planai taip pat siejami ir su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame nurodytas finansuojamų klasės kontaktinių valandų skaičius per mokslo metus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suplanavusi 6 regioninius renginius mokyklų direktorių pavaduotojams ugdymui. Juose galės išsiaiškinti ugdymo planų naujoves ir aptarti diskusinius klausimus, tad mokytojai galės kreiptis į savo tiesioginius vadovus, jei prireiks pagalbos.

 

Ateinančius dvejus metus pamoka vis dar išlieka pagrindine ugdymo forma, tačiau vis didesnę reikšmę užima ir projektinė veikla, kuri, galbūt, galėtų pakeisti pamoką ateityje. Ar tokia vizija galima?

A. Š. Ugdymo plane yra numatyta, kad mokykla gali rinktis įvairias ugdymo formas. Esama mokyklų, kurios mėgina taikyti projektinį metodą atskirose klasėse. Yra daugybė skirtingų priėjimų – tai ir integruotas mokymas(is), ir jau minėtas projektinis. Mokyklos yra labai kūrybiškos, turinčios daugybę gerų pavyzdžių, tik dažnai neišdrįstančios jų taikyti. Projektiniu metodu gali vieningai dirbti visa mokykla ištisus metus arba jį taikyti tik tam tikrą laiką, o gal tik tam tikroms klasėms. Bet noriu pabrėžti, kad projektas kaip metodas pamokoje yra itin skatinamas (ypač pagrindinio ugdymo klasėse). Per projektą mokiniai auginasi savo kompetencijas, atranda įvairesnių dalykų, dažnai per tai atrasdami ir save.

 

S. V. Pamoka lieka pagrindinė veiklos organizavimo forma, visgi tai nereiškia, kad ji negali būti organizuojama kūrybiškai, savitai, integruotai ar pan. Tačiau, kaip ir minėta, atvirų kaitai mokyklų daugėja ir tuo džiaugiamės. Ar ateityje visos pamokos gali būti organizuojamos kitokia forma, padiktuos pačios mokyklų bendruomenės, nes jos yra arčiausiai mokinio ir žino, kuria mokymosi forma mokiniai pasiekia geriausių rezultatų (ne tik akademinių). Mokyklos, įgyvendinančios priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas (40 mokyklų Lietuvoje pagal projektą), nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įgyvendina visos dienos mokyklos modelius, atsiranda vis daugiau sąsajų tarp formaliojo ir neformaliojo ugdymo.

 

Gamtos mokslų tyrinėjimams 5–10 klasėse privaloma skirti 30 proc. pamokų, kaip tai atrodo lyginant su iki šiol vyravusia tvarka, kaip visa tai sukontroliuojama?

A. Š. Išties šiemet numatyta, kad būtų skiriama ne mažiau kaip 30 proc. pamokų gamtos mokslų tyrinėjimams pagrindinio ugdymo klasėse. Iki šiol buvo sakoma „galima“ arba „rekomenduojama“ skirti. Dabar nurodoma aiškiai. Kokie tie eksperimentai bus, geriausiai žino mokytojas. Gali būti nuo pačių elementariausių iki sudėtingiausių. Per projektus mokyklas pasiekė daugybė įvairių eksperimentams reikiamų priemonių, būtina jas įdarbinti. Be to, eksperimentuojant ugdomas vaiko pasitikėjimas savimi. Čia viskas susisieja su laisve planuotis pamokų skaičių arba, kaip jau minėjau, intensyvinti kursą. Pavyzdžiui, mokytojas mato, kad eksperimentams atlikti nepakanka vienos chemijos pamokos, jis gali semestrą susidėlioti po 2 chemijos pamokas iš eilės ir per jas eksperimentuoti. Beje, vyresnėse klasėse taip yra sprendžiama ir krūvio problema. Suintensyvinus ugdymą, galima mokytis vos po kelis dalykus per dieną. 5–6 klasėse buvo integruotas „Gamta ir žmogus“ kursas. Dabar panašus kursas išbandomas 7–8 klasėse, jis vadinasi „Gamtos mokslai“. Šis kursas kol kas eksperimentinis ir jį įgyvendina tik nedidelė dalis Lietuvos mokyklų. Žiūrėsime, ar tai pasiteisins.

Į eksperimentinį mokymą siūlyčiau žvelgti paprasčiau. Svarbiausia – pasitikėkime mokytojais. Kyla kontrolės klausimas – aš atsakau – gyvenimas patikrins.

 

S. V. Kaip jau minėjo Audronė, įgyvendinant ES projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ mokyklos aprūpintos gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis bei įranga, mokytojams parengti pamokų aprašai, kurie padeda taikyti įsigytas mokymo priemones ir įrangą atliekant įvairius eksperimentus, tyrimus, bandymus, laboratorinius darbus (www.vedlys.smm.lt). 2019–2020 ir 2020–2021 m. m. pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano nuostata, kad dalis pasaulio pažinimo dalykui skirto pamokų laiko turi būti nukreipta praktiniams gebėjimams ugdyti yra pagrįsta ir nuosekli veikla. Tik į tarpusavio ryšius susieta informacija (žinios ir praktika) mokinių gerai įsisavinama ir pereina į ilgalaikę atmintį. Svarbu – mokytis dalykus ne atskirai, o giliai ir sieti kontekstą bei dalyką.

 

Daug dėmesio skiriama sugrįžusiems mokiniams, bet ar jiems bus skiriami ir atskiri juos ugdantys pedagogai, ar jie bus integruoti į klases, tačiau turės savo individualias ugdymo programas pagal kiekvieno poreikius?

A. Š. Ši dalis buvo daug derinta. Ne tik atlikti tyrimai, bet ir tartasi su užsienio lietuviais. Skyrius, įtrauktas į bendrojo ugdymo planus, – tai algoritmas, ką daryti, kai kitatautis ar lietuvis, tik ilgą laiką gyvenęs užsienyje, atvyksta į mokyklą. Vienas esminių momentų, kuris pastebėtas atliekant tyrimus, kad kai kurių mokinių gebėjimai prasilenkia. Priimtas sprendimas, kad atvykusiems mokiniams galima perskirstyti pamokas. Tarkime, vaikas gerai moka užsienio kalbą, tada jai galima skirti šiek tiek mažiau laiko, bet sutaupytą laiką skirti lietuvių kalbos mokymui(si). Žinoma, kiekvienas vaikas ir kiekvienas atvejis – individualus. Kai toks vaikas įregistruojamas mokyklų registre, jam skiriamas didesnis finansavimas.

Kai sugrįžusių vaikų susidaro keletas vienoje mokykloje, suderinus su savivaldybe, galima steigti išlyginamąją grupę. Galbūt ne visiems metams, bet tiek, kad mokiniai galėtų būti integruoti į klases. Bus kuriami ir įgyvendinami projektai, pastiprinsiantys mokyklas, priimančias sugrįžusius ar atvykusius vaikus.

 

S. V. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2017 m. užsakė tyrimą „Švietimo paslaugų sugrįžusiems asmenims poreikis savivaldybėse“. 2018 m. spalio mėnesį pristatytos tyrimo išvados, esamos situacijos analizė sudarė prielaidas tobulinti ugdymo planuose esančias nuostatas dėl mokinių, atvykusių, grįžusių iš užsienio integracijos ir sėkmingo mokymosi užtikrinimo. Pagal tyrimo duomenis, daugiausiai grįžtančių Lietuvos piliečių yra į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas. Atsižvelgiant į tai, kad sugrįžusieji asmenys iki 18 metų amžiaus yra registruojami visose Lietuvos savivaldybėse ir skirtingo dydžio miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, švietimo paslaugų sugrįžusiems asmenims kokybė ir prieinamumas tampa svarbiais švietimo valdymo srities klausimais nacionaliniu lygmeniu.

 

Priėmus naują Sporto įstatymą, dalyko pavadinimas „kūno kultūra“ keičiamas į „fizinį ugdymą“, taip pat auga pamokų skaičius – gal galite pakomentuoti, kodėl? Ar kinta ir tam tikros veiklos pamokoje? Kokia kaitos priežastis?

A. Š. Mokyklos gyvena ir vadovaujasi Švietimo įstatymu, bet Sporto įstatymas yra specialusis įstatymas, esantis tame pačiame lygmenyje. Specialiojo įstatymo negalima nevykdyti. Būtent jame ir yra numatyta ne kūno kultūra, o fizinis ugdymas, kaip numatyta ir tai, kad tam privaloma skirti po 3 savaitines valandas ir sudaryti galimybes pasirinkti neformaliojo švietimo veiklas. Svarstyta, kaip Sporto įstatymą įgyvendinti, nutarta tai daryti palaipsniui. Penktokai jau turėjo 3 savaitines pamokas, nuo kitų metų tas pats laukia šeštų klasių mokinių. Fizinio ugdymo dalykas bus dėstomas pagal bendrąsias programas, kur bendroji programa yra kūno kultūra ir jinai parengta pagrindiniam ugdymui 2 pamokoms per savaitę. Bus teikiamos rekomendacijos kūno kultūros mokytojams, kaip įdarbinti trečią pamoką. Visa tai – dėl vaikų sveikatos. Tikimės, kad pamokos bus kokybiškos ir įdomios.

 

S. V. Naujame Sporto įstatyme nurodoma, kad, įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma, yra privalomos ne mažiau kaip trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę. Vadovaujantis šiuo įstatymu buvo koreguojami ugdymo planai. Apie šio įstatymo įgyvendinimą diskutuota įvairiose darbo grupėse, viešosiose konsultacijose, tartasi su savivaldybių, asociacijų, profesinių sąjungų atstovais. Susitarimai atsispindi patvirtintuose ugdymo planuose. Fizinio ugdymo dalyko turinys bus peržiūrimas, vertinamas ir atnaujinamas kartu su kitomis bendrojo ugdymo programomis, tad pereinamuoju laikotarpiu keičiasi tik dalyko pavadinimas, siekiant dermės visuose dokumentuose.

 

Pasak A. Šuminienės, kalbant apie atnaujintus bendrojo ugdymo planus, negalima nepaminėti dabar veikiančių bendrojo ugdymo programų, gyvuojančių jau ilgą laiką: „Gyvenimas rodo, kad ugdymo turinyje turi atsirasti ir kitokių dalykų. Mokykla šalia bendrųjų programų turi skirti dėmesio Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programai. Kaip tai įgyvendinti, mokykla pasirenka pati. Paprastai ši programa integruojama į kitas. Taip pat turi būti įgyvendinama ir Ugdymo karjerai programa. Be to, mokykla privalo dalyvauti bent vienoje prevencinėje programoje. Programose tarsi pasimetęs finansinis raštingumas, nacionalinis saugumas. Šiemet mąstoma ir apie Etninės kultūros programą. Pats gyvenimas diktuoja šių, kitokių, programų atsiradimą“, – pabrėžė ji ir pridūrė, kad itin svarbi ugdymo plano dalis – kiekvienam sudaryti lygias galimybes, be to, mokykloje kiekvienam mokiniui iki 16 metų turi būti suteikiama reikiama mokymosi pagalba.

 

Dėkoju už pokalbį.