Atnaujinant ugdymo turinį imamasi ir jo skaitmenizavimo

Dovilė Šileikytė

Kovo mėnesį Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) kasmėnesinė konferencija „Ugdymo turinio atnaujinimas: kas vyksta“ skirta ugdymo turinio skaitmenizavimui. Kalbėtasi apie skaitmenines mokymo priemones, skaitmeninį vertinimą, kuriamą naują mokinių pažangos ir vertinimo priemonę ir kt.

 

Vaino Brazdeikis, NŠA Ugdymo turinio departamento direktorius, kalbėjo tema „Ugdymo turinio skaitmeninimas ar skaitmenizavimas?“. Taigi, kurį iš šių dviejų terminų turėtume vartoti – skaitmeninti ar skaitmenizuoti? Remiantis Valstybine lietuvių kalbos komisija, pirmasis labiau vartojamas kalbant apie objekto (dokumento, leidinio ar pan.) pavertimą skaitmeniniu, o antrasis – apie sistemos pavertimą skaitmenine, elektroninių procesų naudojimą, informacinių technologijų (IT) taikymą. Skaitmenizavimas siekia pašalinti fizinius informacijos skleidėjus ir atspindėti operacijas elektroninėje erdvėje. Jei ugdymo turinį, traktuojame remdamiesi švietimo įstatymu (ko, kaip mokoma(si), kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai, kokios mokymo(si) priemonės naudojamos), tokiu atveju, ugdymo turinyje reikėtų naudoti abu terminus tiek skaitmeninimą (bendrųjų programų (dokumento), mokymo priemonių), tiek skaitmenizavimą (skaitmenizuotas mokymas ar skaitmenizuotas vertinimas, taikant IT galimybes).

 

„Planuojama, kad Bendrosios programos bus didelis (galbūt kelių šimtų puslapių), nacionalinio lygio skaitmeninis dokumentas, kurį sudarys ne tik dalykų programos, bet ir įvadas, lydimoji medžiaga, rekomendacijos. Tikimės, kad jame bus nesudėtinga rasti pageidaujamą dalį, išsaugoti ją įvairiais formatais, lengva palyginti įvairias dalis, ryšius tarp jų, turinio elementai turės sąsajų su skaitmeninėmis mokymo priemonėmis, metodiniais patarimais, o pasiekimai siesis su ugdomomis kompetencijomis ir pan.“, – sakė V. Brazdeikis.

Suskaitmenintos mokymo priemonės galėtų apimti techniką (asmeninius kompiuterius, sąveikiąsias lentas), virtualios realybės įrenginius, mikrovaldiklius programavimui, raštinės programų įrangą (Microsoft Office), vaizdo ir garso redagavimo priemones, 3D modeliavimo priemones, virtualias mokymo aplinkas, skaitmenines mokymo priemones / turinį, belaidį interneto ryšį (Wi-Fi) ir kt.

Skaitmenizuotame vertinime svarbu tiek taikomas skaitmeninis formatas, tiek ir įtraukiančios ir motyvuojančios vertinimo formos, pripažįstamas neformalusis ir savaiminis mokymasis, o mokymosi procesas kuriamas remiantis vertinimo duomenimis, mokymo adaptyvumu, individualizavimu.

Skaitmeninės mokymo priemonės

 

Projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“, kurio metu atnaujinamos anksčiau įsigytos, kuriamos naujos skaitmeninės mokymo ir kalbinių įgūdžių ugdymo priemonės specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP) turintiems vaikams, metodininkė Vilma Ferrari skaitė pranešimą „Atvirųjų skaitmeninių mokymo išteklių kūrimas ir adaptavimas“.

Renatos Česnavičienės nuotrauka

„Naujų priemonių kūrimas šiuo metu įsibėgėja, siekiame nepalikti „baltų dėmių“ Bendrosiose programose, kadangi vienos programos turėjo skaitmeninių mokymo priemonių, kurios dabar atnaujinamos ir plečiamos, kitos – ne, todėl norima tai suvienodinti. Numatyta, kad priemonių kūrimo procese būtinai dalyvautų verslo, mokslininkų ir mokytojų praktikų komanda, kad jis vyktų nuosekliai, t. y. nuo pradžios iki pabaigos įsitraukiant profesionalams. Principai, kurių siekiame laikytis, kurdami naujas priemones, yra šie: sudominti, tyrinėti, paaiškinti, įsivertinti ir gilintis. Turime lūkesčių sukurti šiuolaikiškas skaitmenines mokymo priemones skirtingų pasiekimų lygių mokiniams, kurios būtų pritaikytos SUP turintiems mokiniams“, – teigė V. Ferrari. Kuriant skaitmenines mokymo priemones ir norint iš įvairovės išsirinkti tai, kas labiausiai atitinka mokinių ir mokytojų poreikius, pirmiausia analizuojama turima informacija, atliekamos apklausos, pasitelkiama išorės konsultantų pagalba. Numatyta, kad priemonėse būtų sąveikieji teorijos paaiškinimai, praktinės sąveikiosios užduotys, mokomieji žaidimai, el. žemėlapiai, skaitmeninės laboratorijos ir kt. Vienas iš tam naudojamų informacijos šaltinių – 2019 m. tuomečio Ugdymo plėtotės centro specialistų atlikta apklausa, įgyvendinant projektą „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“, kurioje dalyvavo 142 mokyklos, vėliau atliktos dar kelios apklausos įvairių renginių metu, taip pat prisideda konsultantų darbo grupė, kurią sudaro švietimo politikos, aukštojo mokslo įstaigų, leidėjų, švietimo vadovų asociacijos atstovai.

Kur bus galima pamatyti atnaujintas programas?

 

Egidijus Čeponis, NŠA specialistas, pasakojo, kad atnaujintas programas planuojama paskelbti švietimo portale „emokykla.lt“. Jau parengti ir išsiųsti derinti pasiūlymai galiojančiai švietimo portalo nuostatų redakcijai, gautos suinteresuotųjų išorės grupių pastabos, parengta derinimo pažyma, vyksta pakartotinis pasiūlymų derinimas portalo nuostatoms, ketinama atnaujinti portalo specifikaciją ir įsigyti jo atnaujinimo paslaugas. E. Čeponis parodė preliminarų vaizdą programoje „OneNote“: kiekviena programa susideda iš tam tikrų dalių – tikslų, uždavinių ir pan. Žinoma, tai – tik juodraštis, ateityje programos bus pateiktos šiuolaikiškiau ir patraukliau: bus siejamos su vadovėliais, mokymosi priemonėmis.

Mokinių pasiekimų vertinimo skaitmenizavimas

 

Pasak šia tema kalbėjusios NŠA direktorės pavaduotojos Astos Ranonytės, dėl pandemijos pasiekimų vertinimas elektroninėje erdvėje tapo nebe švietimo rytojumi, o šiandiena. Kai kalbame apie išorinį mokinių pasiekimų vertinimą, už formuluotės slypi visiems pažįstami ir kasmet patiriami procesai – valstybiniai brandos egzaminai (VBE), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) ir nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas 4, 6, 8 klasėse. Nuo antros iki aštuntos klasės jie reikalingi įsivertinimui, ugdymo procesui, o vyresnėse klasėse – sertifikavimui. „Iš vienos pusės turime užtikrinti vertinimo proceso patikimumą, validumą (mokinys, kuris mokėsi ir dabar yra vertinamas, turi būti užtikrintas, kad vertinama tai, ko jis mokėsi, žino, kad rezultato nelems tas, kuris jį vertina), Veiksmingumą. Suprantama, kad vertinimas, naudojamos technologinės naujovės, vykdomi procesai, kuriamos užduotys turi būti subalansuoti, turint galvoje, kad kalbame apie visą ugdymo proceso tikslinę auditoriją nuo antros iki dvyliktos klasės ir ilgą laiko tarpą. Šio proceso supaprastinimo paieška veda į turbūt vieną pagrindinių išeičių – vykdyti mokinių pasiekimų vertinimus elektroniniu būdu. Yra mokytojų, mokyklos administracijų bendruomenė, kurie atviri pokyčiui. 2018 m. nedrąsiai nuo informacinių technologijų ir fizikos pradėjome planuoti, kaip valstybinio brandos egzamino vertinimas galėtų būti perkeliamas į kiekvieno vertintojo namus, 2020 m. po pirmojo karantino ir anglistai, lituanistai, istorikai darė tą patį, todėl šiemet vertinimo laukiame pakankamai ramiai nusiteikę. Tai užtikrina ir padidina vertinimo objektyvumą, leidžia atlikti kokybės monitoringą dar tebevykstant vertinimui ir jo nepratęsia“, – teigia A. Ranonytė. Pasak jos, turbūt svarbiausia, kuo galima džiaugtis – pastaruosius trejus metus esame išbandę ir elektroninį testavimą. Visai neseniai dvidešimt tūkstančių dešimtokų, jungdamiesi iš namų, laikė bandomąjį PUPP – iškylantys klausimai, trikdžiai nėra tokio dydžio, kad leistų sudvejoti pasirinktu keliu. A. Ranonytė padėkojo švietimo bendruomenei už atsiliepimus, kurie leidžia pasitvirtinti, kad informacija reikalinga ne tik momentiniam įvertinimui, bet ir dėl grįžtamojo ryšio, kuris labai vertingas ugdymo procese, džiaugėsi, kad auga naudotojų bendruomenė, kurie naudojasi pasiekimų vertinimo pavyzdinėmis užduotimis (šiuo metu jos orientuotos į dvyliktokus): „Mūsų siekiamybė – kad būtų sąsaja tarp ugdymo proceso ir vertinimo“.

 

Svarbiausia, kalbant apie skaitmenizuotą vertinimą, yra ne tik kitu formatu pateikta medžiaga, bet ir tai, ko jis suteikia ugdymo procesui, kokybei. Pranešėja pristatė tai, kas išbandoma su PUPP ir ką tikimasi plėtoti, taikyti kitiems mokomiesiems dalykams, kitoms klasėms – vertinimo moderavimo sistemą, kuri, vykstant vertinimui, leidžia stebėti, kaip užtikrinama jo kokybė, vėliau dirbti su gauta medžiaga – mokyti mokytojus ir užtikrinti, kad komentarų apie tai, jog skirtingose Lietuvos vietose mokytojai rašo skirtingus įvertinimus už tą patį turinį, poveikis ugdymo procesui mažėtų.

 

 

Atnaujinant ugdymo turinį, kuriama ir pažangai, mokinių vertinimui skirta priemonė, jos kūrimo klausimu NŠA konsultuoja UAB „Civita“, apie tai plačiau papasakojo šios įmonės konsultantas Darius Krulikovskis. Ši priemonė, atnaujinus turinį, padėtų mokiniams veiksmingiau mokytis, o mokytojams – atlikti formuojamąjį vertinimą.

Įgyvendinant kokybiškesnio pažangos vertinimo pokyčius švietimo procese, atsiranda poreikis sukurti priemonę, kuri padėtų veiksmingiau vertinti individualią pažangą, pagelbėtų mokiniui kelti tikslus, jų siekti, apžvelgti ir tėvams ar mokytojui padedant įvertinti asmeninę pažangą, tokiu būdu plėsti dalykines (matematikos, fizikos, užsienio kalbos ir kt.) ir asmenines (laiko valdymo, viešojo kalbėjimo ir pan.) kompetencijas. Naudojant priemonę turėtų būti supaprastinti formuojamojo vertinimo procesai, priemonė padėtų įtraukti įvairaus amžiaus grupes į mokymosi struktūrą, juk logiška, kad priemonė, kurią naudoja ikimokyklinukai, pradinukai, turi drastiškai skirtis nuo tos, kurią naudoja dešimtokai. Ši priemonė galėtų padėti surinkti nuasmenintus duomenis, kurie būtų naudingi ne tik priemonę administruojančiai institucijai, kad ši galėtų geriau veikti, bet ir padėtų rinkti informaciją apie ugdymo programas, rodytų, kaip pavyksta siekti tam tikrų mokymosi rezultatų, kompetencijų – tokiu būdu būtų galima teikti rekomendacijas mokytojams.

 

Kaip vyksta priemonės kūrimo procesas? Iš pradžių įvykdyta priemonių (mokymui skirtos aplinkos „Moodle“, failų bendrinimo aplinkos „Google classroom“, skaitmeninio ugdymo aplinkos „EDUKA klasė“ ir kt.), jų funkcijų ir pan. analizė, vyko pokalbiai su įvairių ugdymo įstaigų ir asociacijų atstovais. Visa tai įvertinus – numatytos rekomendacijos, išsikelti tikslai. Šiuo metu rengiami techniniai reikalavimai, vėliau priemonė bus išbandoma keliose mokyklose, atsižvelgiant į mokytojų pastebėjimus – tobulinama, vėliau ją diegs ir išbandys daugiau ugdymo įstaigų.

 

Baigiantis renginiui, metodininkė V. Ferrari apibendrino dalyvių užpildytą apklausą apie skaitmenines priemones, akcentavo, kad skaitmeninės mokymo priemonės nepakeičia mokytojo, jo kūrybiškumo, tai – tik priemonė papildyti pamokas, padėti mokytojui.

 

Visų kartą per mėnesį vykstančių vaizdo konferencijų įrašus galite rasti čia ir čia.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.