Asteroido savininkė R. Lazauskaitė: „Mokytojų rengimas – STEAM idėjos link“

„Mokslas ir pasaulis plėtojasi tokia linkme, kad geriausios idėjos ir geriausi atradimai dažnai būna tarpdisciplininiai. Todėl mūsų švietimo sistemoje reikalinga STEAM idėja“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos mokslininkė, docentė dr. Romualda Lazauskaitė. Jos teigimu, Lietuvos mokslo institucijos ir technologijų įmonės turi neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų ir atsigręžti į skirtingų sričių integravimą, vadinamą STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Arts (Design), Mathematics) – gamtą, technologijas, inžineriją, menus (kūrybiškumą), matematiką.

Romualda Lazauskaitė (Tomo Razmaus nuotr.)

 

Lietuvoje šiandien pamažu kuriamas STEAM mokyklų tinklas, plėtojamas STEAM neformalusis vaikų švietimas. Šiais mokslo metais VDU Švietimo akademija pasiūlė abiturientams rinktis STEAM (gamtos, fizinių ir technologijos mokslų) ugdymo bakalauro studijas. Pasirinkę šią studijų programą, studentai galės tapti būsimų inovacijų kūrėjais Lietuvoje ir pasaulyje. Pasak doc. dr. R. Lazauskaitės, STEAM krypčiai reikia teikti pirmenybę visoje švietimo sistemoje.

 

„Mes turėtume įtraukti kuo daugiau mokinių mokytis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos dalykų. Visų pirma, jei nėra darbuotojų, susipažinusių su matematikos ir inžinerijos mokslais, labai kenčia ekonomika. Antra, ilgą laiką mūsų švietimas orientavosi į socialinius ir humanitarinius mokslus. Švietimo sistemoje nebeliko pusiausvyros tarp socialinių ir technologijų mokslų. Tiek gyvenime, tiek edukacijoje reikalinga pusiausvyra“, – tvirtina mokslininkė.

 

R. Lazauskaitės teigimu, STEAM krypties mokytojas pirmiausia turėtų būti geras atskirų dalykų žinovas.

STEAM sąvoka atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijoje, o Lietuvoje pradėta vartoti tik apie 2010 m. Mokslininkė Romualda Lazauskaitė tiki, kad vis daugiau mokyklų pasirinks STEAM mokymosi kryptį. Europoje yra šalių, kuriose tiek mokyklose, tiek universitetuose dėstomi jungtiniai dalykai: matematika ir fizika, fizika ir chemija.

 

R. Lazauskaitės teigimu, STEAM krypties mokytojas pirmiausia turėtų būti geras atskirų dalykų žinovas. „Pavyzdžiui, pati esu astrofizikė, savo dalyką laikau atitinkantį steaminę ideologiją. Tam, kad suvoktume astrofizikinius procesus ir Visatą, be abejo, privalome turėti pakankamai fizikos, matematikos, astronomijos, chemijos žinių ir filosofinį supratimą apie Visatą. Taip pat STEAM dalykų mokytojai turi būti pakankamai išsilavinę įvairiose mokslo srityse. Būsimas mokytojas turi gerai suprasti gamtos mokslus, gerai mokėti matematiką ir gilintis į fizikos, chemijos, biologijos, technologijų sritį. Tada jis suvoks skirtingus dalykus ir galės turimas žinias perduoti mokiniams“, – tikina astrofizikė.

 

Mokslininkė teigia, kad ateities perspektyva – jaunieji tyrėjai, turintys visapusiškų žinių. Šiandien jaunąją kartą itin domina naujausi astrofizikos tyrimai: Saulės sistemos ir kitų žvaigždžių planetų, žvaigždžių, tamsiosios medžiagos, gravitacijos bangų ir kiti tyrinėjimai. „Kosminiais ir Žemės teleskopais gauta daugybė duomenų, kuriuos reikia tinkamai išanalizuoti. Gali būti, kad milžiniškuose duomenų archyvuose slypi didieji atradimai“, – sako R. Lazauskaitė.

 

Jau penkiolika metų R. Lazauskaitė su kolegomis organizuoja Lietuvos mokinių astronomijos olimpiadą. Būtent dėl šios veiklos ir kitų reikšmingų darbų tyrėjos pavarde buvo pavadintas asteroidas. Asteroidas – nedidelis dangaus kūnas, kurio negalima priskirti planetoms arba kometoms. Astrofizikė pasakoja, kad Saulės sistemoje asteroidų yra milijonai – kai kurie jų yra nesusiformavusių planetų liekanos, kai kurie – kosminių susidūrimų nuolaužos. Lietuvoje astrofizikai yra atradę daugiau nei 500 asteroidų.

Doc. dr. R. Lazauskaitės pavarde pavadintą asteroidą mokslininkai atrado 2007 m. Tik patys mokslininkai, kurie atranda asteroidus, gali suteikti jiems vardus. „Esu jiems labai dėkinga už tokią dangišką dovaną, bet tai yra ir įpareigojimas „nenukrypti nuo Keplerio dėsnių“, t. y. ir toliau užsiimti astronomijos mokslu bei edukacija“, – sako R. Lazauskaitė.

 

Tyrinėtojos pavarde pakrikštytas asteroidas yra nedidelis, kaip ir dauguma, skriejantis asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio orbitų, maždaug 4 km skersmens. Asteroidai patys nešviečia, tik atspindi Saulės šviesą. Danguje galime aptikti ir kitais lietuviškais vardais pavadintų asteroidų. Kosmose skraido asteroidai Lietuva, Mindaugas, Vytautas Didysis, Čiurlionis, Žalgiris. Nemažai jų yra pavadinti Lietuvos astronomų pavardėmis. Anot R. Lazauskaitės, asteroido paieškos užtrunka ne vieną dieną, be to, šie objektai lekia įspūdingu 20–30 kilometrų per sekundę greičiu.

 

Vytauto Didžiojo universiteto inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.