Aš, kaip ir tu, tos pačios dėlionės dalis

Kristina Stankutė-Matė
,
Klaipėdos Vitės prog-jos specialioji pedagogė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Lietuvos mokyklos vis plačiau ir drąsiau duris atveria skirtingų gebėjimų turintiems mokiniams. Ainscow, Booth, ir Dyson (2006) išskiria tris įtraukiojo ugdymo lygmenis: įtraukimas, dalyvavimas ir pasiekimai, tačiau durys atvertos tik pirmajam įtraukties lygmeniui, siekdami trečiojo dar turime daug ką nuveikti. Kuriant mokyklą, kurioje būtų gera visiems, itin svarbu stiprinti teigiamas vertybines nuostatas ir kurti įtraukią kultūrą.

 

Klaipėdos Vitės progimnazijos bendruomenė aktyviai prisideda prie įtraukties plano įgyvendinimo, organizuoja akcijas, konkursus, skatinančius keistis visuomenės nuostatoms. Šį kartą visa mokykla pasitinka balandį – autizmo supratingumo mėnesį. Minėdami Tarptautinę autizmo supratimo dieną, kurią 2007 m. paskelbė Jungtinių Tautų organizacija, per klasės valandėles mokiniai žiūrėjo mokomuosius filmus, susipažino su pagrindine informacija apie autizmą. Kiekviena klasė savo kabineto duris papuošė dėlione, kurioje mokinukai tiesia rankytes savo draugui – mokiniui, turinčiam autizmo spektro sutrikimą. Tai parodo, kad kiekvienas iš mūsų esame tik maža dėlionės detalė, o bendrą paveikslą kuriame visi kartu, visi esame svarbūs ir vertingi. Vyresniųjų klasių mokiniai savo mintis, palaikymo žodžius užrašė lietaus lašeliuose, kurie papuošdami medžio šakas susiliejo į vieną didelį supratingumo ir palaikymo lašą.

 

 

Klaipėdos Vitės progimnazijoje šiais mokslo metais mokosi 7 autizmo spektro sutrikimą turintys mokiniai. Jiems teikiama švietimo pagalbos specialistų, mokytojų padėjėjų pagalba. Kaip teigia vieno mokinio mama, apsispręsti, kokią ugdymo įstaigą – specialiąją ar bendrojo ugdymo – lankys vaikas, nėra lengva. Kankina nerimas ir begalė baimių: ar pasitaikantys pykčio protrūkiai, agresija netrukdys dirbti kitiems ir pačiam vaikui, koks bus bendraklasių tėvų požiūris atsitikus kritinei situacijai ar tiesiog į tai, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, ar vaikas sugebės bendrauti, pritapti prie klasės draugų, ar nebus atstumtasis ir patyčių objektas. Mama pažymi, kad svarbiausia yra mokytojų požiūris į pagalbą tokiam vaikui ir jo tėvams. Svarbu, kad vaikas jaustųsi gerai, turėtų į ką kreiptis pagalbos. Mokinių, turinčių įvairių poreikių, sėkmė mokykloje daugiausia priklauso nuo visų ugdymosi proceso grandžių bendradarbiavimo. Svarbus ne tik mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, bet ir tėvų įsitraukimas, bendrų susitarimų laikymasis. Mokytojai kasdien ieško būdų, kaip pašalinti atsirandančias kliūtis, kaip ugdymosi procesą padaryti prieinamą kiekvienam.

 

Įtraukties procesus apsunkina nepakankamas aplinkų pritaikymas ir specialistų skaičius mokyklose, švietimo pagalbos prieinamumas. Mokytojai, pritaikydami ugdymo turinį, pasigenda mokomųjų priemonių, metodinės medžiagos, vertinimo lankstumo.

 

Kiekvienas, nors ir mažos sėkmės, pavyzdys parodo, kad švietimo bendruomenės pasirengimas priimti įvairių gebėjimų mokinius kinta ir teigiami pokyčiai pastebimi. Tad nebijokime atverti savo mokyklos, klasės durų įvairių gebėjimų turintiems mokiniams. Vieno iš jų žodžiais tariant: „Aš esu žmogus. Autizmas nepadarė su manimi nieko blogo!“

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.