Ariogalos gimnazistai scenoje perteikė tragiškai žuvusių žydų vaikų istorijas

„Nupūskime užmaršties dulkes nuo seno fotografijų albumo, įsižiūrėkime į žmonių veidus…“

Raseinių r. Ariogalos gimnazijoje vyko nacionalinė meninė konferencija „Žydų vaikų istorijos“, skirta Lietuvoje gyvenusių žydų atminimui pagerbti. Šiemetės konferencijos tikslas – meninės išraiškos priemonėmis supažindinti mokyklų bendruomenes ir visuomenę su Lietuvos žydų vaikų istorijomis. Mokiniai, į renginį atvykę iš 23 mokyklų, įsijautė į žydų vaikų svajones, žaidimus, skaitė dienoraščiuose užrašytus sakinius, perteikė jų išgyvenimus ir likimus. „Nupūskime užmaršties dulkes nuo seno fotografijų albumo, įsižiūrėkime į žmonių veidus, prisiminkime, ką jie patyrė gete“, – taip kalbėjo renginio šeimininkai, Ariogalos gimnazijos mokiniai. Šios švietimo įstaigos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ingrida Jankauskienė džiaugėsi, kad toks renginys Ariogaloje vyksta ne pirmą kartą ir šiemet pasirinkta jautri vaikų tema.

Gustės Adamavičiūtės nuotraukos

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas dėkojo mokytojams, įtraukiantiems mokinius į šios simbolinės tradicijos paminėjimus. R. Račinskas savo kalboje atkreipė dėmesį į tai, kad pagal nacistinę politiką buvo nusikaltę net nekalbantys vaikai, buvo sužlugdytos jų svajonės, sunaikinti tie, kurie turėjo gyventi ir kurti ateities kartoms. Tarptautinės komisijos vadovas pasidžiaugė, kad į renginį atvyko pagrindinių Lietuvos žydų bendruomenių (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio) atstovai, kad Lietuvoje daugėja Tolerancijos ugdymo centrų, o kartu, pasak jo, didėja ir siekis keisti Lietuvą į tauresnę, pažangesnę. Prie bendrų Tolerancijos ugdymo centrų veiklų oficialiai prisijungė Kauno Kazio Griniaus progimnazija. Tarp jos ir Tarptautinės komisijos per renginį pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

Renginio dalyvius iš Strasbūro pasveikino Nepriklausomybės Akto signataras, Tarptautinės komisijos pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Emanuelis Zingeris šiais žodžiais: „Šiandien su širdgėla prisimename Holokausto aukas. Lietuvai tai itin skaudus laikotarpis, kada netekome darbščios bendruomenės, kūrusios Šiaurės Jeruzalę. Mes privalome perduoti ateities kartoms praeities pamokas ir viso to atminimą.“

Taip pat konferencijos dieną Ariogalos kultūros centre buvo eksponuojama Simono Karczmario (1903–1982) darbų paroda „Paminklas Dieveniškėms“. Šio tapytojo darbų parodos kone šimtą kartų rengtos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje, Izraelyje. Vaikystėje Simoną į Dieveniškes atveždavo iš Varšuvos. Būtent čia jį aplankė įkvėpimas kūrybai, čia jis įsiminė miestelio idilę. Išgyvenęs karo tragediją, ilgą laiką dirbo kailių pramonėje ir tapyti pradėjo būdamas brandaus amžiaus. Ekranizuotame ir instrumentalizuotame darbų pristatyme dalyvavo Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos Tolerancijos centro komanda ir iš Izraelio atvykęs Natanas, per Holokaustą išgelbėtas tapytojo sūnus. Natanas sakė, nors ir nesuprantąs lietuvių kalbos, galintis pajausti, kas čia vyksta, esąs sujaudintas, kad prisiminimus, istorijas sceniniam pasakojimui atgaivina būtent vaikai. O šie toliau literatūrinėmis, muzikinėmis, vaidybinėmis, vaizdo kompozicijomis pristatė gyvenusių žydų istorijas iš Merkinės, Vilkaviškio, Kėdainių, Kauno, Vilniaus, Kupiškio, Alytaus, Druskininkų, Mažeikių, Marijampolės, Kalvarijos ir kitų miestų bei miestelių. Pasisakė ir VšĮ „Šiaurės Jeruzalė“ direktorė Anna Avidan: „Esu Holokaustą išgyvenusių žmonių palikuonis, tad pirmas jausmas – padėka jums, mokiniai ir mokytojai, darantiems tai, kas nėra privaloma, ir mokantiems būsimus Lietuvos šviesuolius.“ Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis dalijosi išgyvenimais, kad lankantis prie egzekucijų duobių sunku suprasti, kas dėjosi galvose tų, kurie šaudė į beginklius vaikus, moteris, vyrus, senelius. Šiaulių gete uždaryti žmonės tada negalėjo įsivaizduoti, kas atsitiks su jais. S. Kerbelis išreiškė viltį, kad ateityje neliks vietos neapykantai.

Taip pat įžvalgomis pasidalijo Holokausto tyrinėtojai, knygų, publikacijų autoriai, profesorius Aleksandras Vitkus, gidu dirbantis Chaimas Bargmanas ir Raseinių krašto istorijos muziejaus specialistė, naujos knygos apie Raseinių krašto žydus autorė Lina Kantautienė.

Konferenciją vainikavo teatrinė kompozicija „Žodžiai ant popieriaus dega krauju…“ pagal Icchoko Rudaševskio knygą „Vilniaus geto dienoraštis“, tarsi dovanojanti vaiko tikėjimą rytojumi ir ateitimi. Pasirodymą atliko Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokiniai, vadovaujami mokytojos Žiedūnės Maldonienės.

Renginį organizavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su Ariogalos gimnazijos Tolerancijos ugdymo centru.

+85

0