„Architektūra mokykloje“ ir kiti būdai gabiems vaikams ugdyti

Švietimo bendruomenė vis dažniau atsisuka į gabius, didelį mokymosi potencialą turinčius mokinius: diskutuojama, kaip juos ugdyti, kuriamos jų atpažinimo priemonės, speciali metodika, mokomoji medžiaga, vyksta mokymai… Šįkart siūlome susipažinti su praktine dviejų – Kauno technologijos universiteto (KTU) Vaižganto ir Panevėžio „Vyturio“ – progimnazijų patirtimi šioje srityje.

 

Apie KTU Vaižganto progimnazijos bendruomenės veiklas papasakojo direktorė Lydija Merfeldienė ir jos pavaduotoja Rūta Songailienė. Pasak jų, prieš dešimt metų tokio palankaus požiūrio, koks yra dabar, nebuvo, manyta, kad „tie vaikai ir taip apdovanoti, kam dar dėti pastangų?“, reikėjo komandos ir bendraminčių – ne tik mokykloje, bet ir mieste, universitete. Impulsą veikti šioje srityje suteikė sutartis su universitetu, atnaujinta 2011 m., o paskatino mokyklų tinklo pertvarka, atsiradęs dėmesys gabiems vaikams. Pirmiausia bendruomenė įsivertino, ar galėtų gabius vaikus ugdyti, ką jiems duoti. Reikėjo įtikinti tėvus ir vaikus, kad mokymasis yra vertybė. Keletą metų mokytojai, vadovai dalyvavo projektuose, mokymuose, stažuotėse, 2013 m. susikūrė darbo grupė, kuriai vadovavo psichologas. „Gabių vaikų atpažinimą ir ugdymą vykdome tarp 5–8 klasių mokinių visus mokslo metus, kasmet atnaujiname šiuos duomenis ir koreguojame programą. Siekiame sudaryti sąlygas mokiniams plėtoti savo gabumus, kurti savo gebėjimų ugdymo planus, skatinti mokinius planuoti ir kurti savo karjeros programą. Itin gabių vaikų identifikacija vyksta nuo septintos klasės“, – pasakojo direktorės pavaduotoja ugdymui R. Songailienė.

 

Kasmet vasario mėnesį mokytojai pildo septintokų nominavimo anketas, jose pažymi mokinius, kurie išskirtinai pasižymi gabių mokinių bruožais: „Anksčiau atrinkdavome tuos, kurių aukšti mokymosi pasiekimai, bet apie 30 proc. gabių vaikų nebūtinai jais pasižymi. Dabar atliekami kūrybingumo ir intelektinių gebėjimų vertinimai, nes gabus vaikas paprastai pasižymi ne vien tik aukšto intelekto, bet ir kūrybiniais gebėjimais. Atpažinus tokius mokinius, aštuntoje klasėje jiems sudaroma vienos srities individuali programa. Tėvai, dalyvaudami šioje programoje, dažnai siekia korepetitoriaus paslaugų tose srityse, kurios mokiniui ne itin sekasi, o mes siūlome stiprinti vieną–dvi stipriąsias sritis. Sudaromas planas, mokiniui paskiriamas mokytojas mentorius ir visus metus jie dirba (jų susitarimo reikalas, kaip dažnai susitiks)“, – pasakojimą tęsė direktorės pavaduotoja. Visiems vaikams (ne tik gabiems) vyksta moduliai, mokytojų ir specialistų konsultacijos. Kalbant apie finansavimą, viskas daroma mokinio krepšelio ribose, padeda bendravimas ir bendradarbiavimas su universitetu, kuriame tobulinasi mokytojai.

Kokie dar būdai šioje progimnazijoje prisideda prie gabių mokinių ugdymo?

 

Edukacinė stovykla (6–7 kl.) mokslo metų pabaigoje vykdoma su KTU: ryte apie 200 vaikų išvažiuoja, lydimi mokytojų, vakare grįžta, kartu su studentais vykdo integruotą tiriamąją, kūrybinę veiklą, pritaiko tai, ko mokosi mokykloje, praktiškai.

Edukacinės išvykos (5–8 kl.): vadovaujamasi principu „geriau mažiau, bet kokybiškiau“. Geografija plati – nuo Šančių iki Europos Sąjungos šalių.

Praktikos savaitė (5–8 kl.) kovo pradžioje: jos metu nevyksta įprastos pamokos, neužduodami namų darbai, į mokyklą atvyksta lektoriai, mokinių tėvai pademonstruoti profesinių gebėjimų, mokyklos bendruomenė vyksta į laboratorijas, universitetą, parodo, kaip tai, ko mokiniai mokosi mokykloje, „virsta gyvenimu“.

„Architektūra mokykloje“ (modulis nuosekliai „auginamas“ nuo 5 iki 8 klasės): bendradarbiaujant su KTU Statybos ir architektūros fakultetu, praktiškai visi mokomieji dalykai puikiai integruojami į architektūrą (mokslą ir meną viename): matematika, fizika, net kūno kultūra, nes tam, kad pastatytų gerą sporto salę, architektas turi išmanyti sporto šakas. Architektūros modulis privalomas, pagilina mokomųjų dalykų turinį, suteikia erdvės saviraiškai, kūrybiniam potencialui, plečia akiratį ir pan. Pamokos vyksta derinant veiklas mokyklos erdvėse ir universitete, mokslo metų pabaigoje vyksta vieši mokinių darbų pristatymai, diskusijos.

5–6 klasėje vykdomas intensyvus diferencijavimas: vaikai išskirstomi į grupes pagal gebėjimus, pasiekimus. Galėtume sakyti, kad tai segregacija, bet 5–8 klasės – tai paaugliai, jei jie nebus aplinkoje tarp juos palaikančių bendraamžių, yra didelė tikimybė juos „prarasti“, ypač mergaites ir ypač septintoje klasėje, nes tuo metu vyksta lūžis ir jos nori būti tokios „kaip visos“.

Ne daugiau, o kitaip

 

Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos šūkis dirbant su gabiais vaikais – „Ne daugiau, o kitaip“. Psichologė Rasa Kurpytė pasakojo: „Darbas su gabiais vaikais prasidėjo 2014 m. su individualaus ugdymo sutartimis, kurias sudarydavo mokytojas, mokinys ir tėvai. Laikui bėgant pastebėjome, kad šis būdas ne visada veikia. Todėl itin apsidžiaugėme, kai vyko Nacionalinės švietimo agentūros projektas „Mokinių akademinių gebėjimų atpažinimo ir jų ugdymo kokybės plėtra“: mokymai, buvo dalijamasi patirtimi, metodika. Įkvėpti to projekto, jame dalyvaujančių mokslininkų, mokytojų ėmėme kurti savo didelį mokymosi potencialą (DMP) turinčių mokinių ugdymo sistemą, bet ji buvo tokia „popierinė“, kildavo klausimų, kaip ugdyti DMP turintį mokinį, įveiklinti sistemą. Turime įrankį, naudojame testą, atsirenkame mokinius, žinome, kurie turi DMP, o kas toliau? 2021 m. birželį mokyklos įsivertinime DMP mokinių ugdymas įvardinta kaip tobulintina mokyklos veiklos sritis. Tad kitais metais mokyklos veiklos planą papildė uždavinys „įveiklinti DMP turinčių mokinių ugdymo sistemą, išbandant ją trečiose ir penktose klasėse“: surinktas ir išbandytas užduočių, skirtų ugdyti DMP turinčius mokinius, bankas, individualaus DMP trečių ir penktų klasių mokinių ugdymo planavimas ir išbandymas; mokinio pažinimo aplankai, atvejų analizė (klasės vadovas apibūdina vaiką, iškelia problemą, grupės nariai tikslinasi, užduoda klausimus, vėliau siūlo sprendimus), susitarimų su DMP turinčiais mokiniais išbandymas, parengta ir praktiškai pritaikyta DMP turinčių mokinių ir mokytojų skatinimo sistema. Susibūrė mokytojų komanda, prasidėjo diskusijos. Laikytasi principų neprisirišti prie dalyko – nebūtinai gabus mokinys turi išskirtinių gabumų tik vienam dalykui, jau minėtojo „ne daugiau, o kitaip“, t. y. darbuotis taip, kad mokytojai ir mokiniai nebūtų per daug apkrauti. Mokytojams, dirbantiems su DMP turinčiais mokiniais, papildomai mokama.“

Pradinių klasių mokytoja metodininkė Vita Čingienė anksčiau manė, kad tokie mokiniai akivaizdžiai pastebimi, bet mokymuose paaiškėjo, kad nebūtinai. Tad kaip juos pažinti? Tam padeda veiklos klasėje su DMP turinčiais vaikais: pažinimo pokalbiai, grupavimas pagal bendrus interesus (komunikabilumas, kūrybiškumas), tikslo iškėlimas (vaikai patys sprendė, ką iki kada nuveiks, mokytoja buvo labiau stebėtoja). Paprastai tokie vaikai yra užimti, lanko daug užklasinių veiklų, todėl sudėtingiau suderinti laiką. Paskata vaikams veikti – psichologės Rasos organizuotas siurprizas. Sunku tokių vaikų neišskirti iš klasės, kad kiti vaikai nesijaustų nuskriausti.

Pradinėse klasėse propaguojami susitarimai su mokytojomis, kūrybinės integruotos užduotys, savivaldumo didinimas, kad mokytojai dalykininkai galėtų tapti konsultantais individualiems darbams.

DMP turintys penktokai–aštuntokai galėtų tapti mokėjimo mokytis kompetencijos konsultantais, nes šio amžiaus mokiniai turi tokią kompetenciją, kiekvienas mokinys išsikelia sau uždavinį, siekia jį įgyvendinti, su kai kuriais mokiniais būtų galima kalbėti apie skirtingas mokymosi strategijas, jų pasimokyti. Mokykloje nuo šeštos klasės vykdoma projektinė veikla, todėl svarstoma apie kitokius būdus ir metodus, kaip dirbti su DMP turinčiais mokiniais projektinės veiklos metu, kad tie projektai, iššūkiai ir lūkesčiai būtų kitokie. Tai galėtų būti darbas grupelėje, savivaldumo didinimas, mentorystė…

Nuo darbo su gabiais vaikais pradžios darbo grupė padidėjo, suprato, kokios idėjos labiausiai pasiteisino, jau žino, kad ateityje tęs užduočių banko, aplankų pildymą, kad, kai vaikai pereina į dalykinę sistemą, jų mokytojai gautų informaciją iš pradinių klasių mokytojo. Ateityje planuojama išbandyti susitarimus su penktokais, kūrybines integruotas užduotis, ieškoti veiklų už mokyklos ribų, klausti vaikų minčių, galvojama apie klubo įsteigimą, ketinama dalytis patirtimi su kitais mokytojais, ieškoti informacijos, kaip su DMP turinčiais mokiniais dirba kaimynai Lietuvoje ir artimame užsienyje, visų mokytojų išvyką-edukaciją STEAM centre.

 

 

Šie pranešimai buvo skaityti konferencijoje „Į(si)galink: ugdau vaiką, turintį didelį mokymosi potencialą“, kuri buvo „Kurk Lietuvai“ projekto „Mokinių, turinčių didelį mokymosi potencialą, atpažinimas bei ugdymas“ dalis, visas renginio įrašas – čia.