Ar reikėtų ankstinti ugdymą ir, jei taip, kodėl?

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Prezidentas Gitanas Nausėda neseniai inicijavo Švietimo įstatymo pataisas, kurios numato vaikų priešmokyklinį ugdymą pradėti nuo penkerių, o pradinį – nuo šešerių metų. Jei jos įsigaliotų, ikimokyklinis ugdymas socialinės rizikos šeimų vaikams taptų privalomas nuo 2021 m., priešmokyklinio ugdymo ankstinimas turėtų įsigalioti nuo 2023 m., o pradinio – nuo 2024-ųjų. Vėliau šia tema įvyko diskusija LR Prezidentūroje, siūlomi projektai perduoti nagrinėti Seimo komitetams. „Švietimo naujienos“ nusprendė pasiteirauti ekspertų ir tėvų nuomonių apie šiuos pasiūlymus. Pirmoji į interviu klausimus atsakė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė, Europos Komisijos Europos mokyklos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorė.

Kokia jūsų nuomonė apie ikimokyklinio ugdymo privalomumą ir pradinio ugdymo ankstinimą ir kodėl? 

Manau, kad privalomas kokybiškas ikimokyklinis ugdymas – viena iš priemonių sudaryti sąlygas visiems valstybėje gyvenantiems vaikams turėti vienodas pradžios galimybes mokytis. Išties, jeigu Lietuvoje turėtume privalomą ikimokyklinį ugdymą, pavyzdžiui, nuo 3 metų, tuomet nereikėtų tiek diskusijų, kokio amžiaus vaikas turėtų ateiti į pirmą klasę. Svarbiausia, kad kiekvienas vaikas ankstyvajame amžiuje turėtų palankias ugdymosi sąlygas. Deja, tačiau Lietuvoje bent kol kas mes tuo pasidžiaugti negalime, nes didžiuosiuose miestuose ir jų rajonuose į valstybines ugdymo įstaigas nepatenka net tūkstančiai vaikų. Dėl šios priežasties susiduriame su kitomis problemomis, pavyzdžiui, keliame klausimą, nuo kada ugdymas mokykloje turėtų būti privalomas.

 

Dėl ko toks svarbus ankstyvasis vaiko amžius? Dėl to, kad šiame amžiuje dedami savireguliacijos, socialinių ir emocinių gebėjimų, savarankiškumo, kalbos ir pažinimo gebėjimų pamatai. Spręsdami socialinės atskirties ir rizikos šeimų problemas, daugelio valstybių švietimo politikai, mokslininkai ir praktikai teigia, kad tinkamas pamatas ankstyvajame amžiuje padeda išspręsti daugelį problemų, kurios kyla, jeigu šiame amžiuje to nepadarome. Dar 2014 m. stažuojantis Šveicarijos Fribūro universitete teko domėtis integruota kalbų didaktika. Visi sutikti mokslininkai ir praktikai, savivaldybių ir mokyklų administracijos atstovai teigia, kad daugiausiai kalbinių gebėjimų ugdymui vaikams dėmesio reikia skirti nuo 3 iki 6 metų. O mes Lietuvoje, kai privalomas ugdymas tuo metu buvo pradedamas tik nuo 7 metų, šios galimybės neišnaudojame. Šveicarijos atstovas teigia, kad integruotą ugdymą geriausia pradėti su pačiais mažiausiais, su tokiais, kurie dar neturi blogų įpročių, jie nori mokytis, jie nori būti įvertinti, jų tėvai domisi ugdymu. Jei pradedate nuo septynerių metų yra per vėlu. Manau, kad besąlygiškai reikia pradėti anksčiau, juk vaikams tai įdomu. Antroji problema, kai ugdymas pradedamas nuo septynerių metų, iki šio amžiaus yra daug galimybių dvikalbį ugdymą plėtoti žaidžiant, dainuojant, kitaip aktyviai veikiant. Mūsų nuomone, dvikalbio ugdymo idėja labiausiai plėtotina nuo ketverių ar penkerių metų. Tyrimo dalyvis pabrėždamas kalbos ugdymo integracijos idėją ypatingą dėmesį skyrė vaiko amžiui, kuris, jo nuomone, yra labai reikšmingas, nes, jeigu ugdymas pradedamas tik nuo septynerių metų, prarandama labai daug laiko, ir gali būti sunkiau ištaisyti neišugdytus vaiko gebėjimus, kurie jau bus prastai susiformavę įgūdžiai, nei tai padaryti gerai nusiteikus, žaidžiant ar kitaip aktyviai veikiant nuo ketverių metų (D. Jakavonytė-Staškuvienė, 2017).

 

Kai analizuojama kokybiško ugdymo idėja ankstyvajame amžiuje, panašiai situaciją pristato daugelis pasaulio mokslininkų. Kai kurie vaikai nepasako rišlaus sakinio, kai kiti jau turi įvairiapusį žodyną. Šiuos žodyno skirtumus kaip ateities kokybiško gyvenimo ir akademinius pasiekimus įvardija pasaulio ekonomikos ekspertai (pagal Bentolila, Dolado, Jimeno, 2011; Liu, Dragut, Mukherjee, Meng, 2015). Be to, žodyno turtingumą, žodžių kiekį mokslininkai sieja su skaitymo sklandumu ir teksto turinio supratimu bei vaikų socialiniu kontekstu ir kokybiško augimo sąlygomis. Kad vaikas suprastų reikšmę, turėtų būti turtingas jo žodynas. Žodžių stygius vaikui formuoja supratimą, kad skaityti yra labai sunku ir neįdomu, todėl motyvacija krenta. Tokiu atveju, atotrūkis tarp skaitančiųjų ir neskaitančiųjų didėja. Pradedančio eiti į mokyklą vaiko aktyviajame žodyne turėtų būti nuo 1 200 iki 1 500 žodžių, jeigu tikimės iš jo kokybiško teksto supratimo. Tačiau kai kurių vaikų žodžių bagažą sudaro vos nuo 300 iki 600 žodžių. Tokia situacija liudija, kad vaikas gali turėti mokymosi sunkumų, teksto supratimo sunkumų (pagal Lieury, De laHaye, 2013). Žinoma, kad po 6 metų vaiko kalba vidutiniškai per metus pasipildo 400 žodžių, jau nuo šio amžiaus skirtumas tarp vaikų grupių, kurių žodynas turtingas ir kurių skurdus, gali būti lemtingas veiksnys, sąlygojantis mokymosi kokybę (pagal Bentolila, Dolado, Jimeno, 2011).

 

Ar tai turėtų būti privaloma ar pasirenkama? 

Aš visuomet esu už tai, kad asmuo galėtų rinktis, tačiau matydama situaciją, kuri yra Lietuvoje, manau, kad mūsų valstybėje stinga labai svarbių esminių susitarimų, kurie turėtų būti privalomi visiems. Šiuo konkrečiu klausimu, jau daugelį metų matome, kad reikia pokyčių, tačiau jų nepriimame. O nepriimame ir dėl labai aiškių priežasčių, pavyzdžiui, vietų stygiaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose, pedagogų ir reikiamų priemonių stygiaus, ugdymo turinio atnaujinimo darbų, kuriuos būtinai reikėtų atlikti ankstinant mokinių amžių, ir palankių sąlygų sudarymo atitinkamo amžiaus vaikams. Tačiau, jeigu mes išties norime, kad Lietuvoje situacija keistųsi į gerąją pusę, turėtume susitelkti ir atsakingai pasirengę tokiam ugdymui, jį įgyvendinti.

 

Kaip šį klausimą sprendžia kitos šalys? 

Kitos šalys šį klausimą sprendžia labai įvairiai, tačiau iš esmės daugelyje valstybių pasirinkta privalomo ugdymo ankstinimo politika. Pradinio ugdymo programa dažniausiais atvejais skirta suteikti mokiniams pagrindinius skaitymo, rašymo ir matematikos gebėjimus (t. y. tam tikros mokslo srities raštingumą) ir sudaryti tvirtą pagrindą pagrindinėms asmeninio ir socialinio tobulėjimo sritims mokytis ir suprasti, rengiantis pagrindiniam ir viduriniam mokymui(si). Vaiko amžius – vienintelis reikalavimas, pagal kurį pradedama lankyti pradinę mokyklą. Šis kriterijus Europos valstybėse yra skirtingas, apimantis vaikus ne jaunesnius nei 5 metai ir ne vyresnius nei 7 metai. Dažniausiai pradinis ugdymas Europoje trunka šešerius metus, nors gali trukti ir nuo ketverių iki septynerių metų. Lietuvoje pirmokai ateina praktiškai vyriausi, t. y. nuo 7 metų. Taip, kaip Lietuvoje, yra ir Estijoje, Kroatijoje, Švedijoje. Kitose valstybėse pradinių klasių mokiniai yra jaunesni. Į pirmą klasę ateina 6-erių metų (Belgija, Čekija, Danija, Vokietija, Graikija, Airija, Ispanija, Prancūzija, Švedija, Nyderlandai ir kt.). Daugelyje Europos valstybių ikimokyklinis ugdymas privalomas nuo 3-ejų metų (Belgija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Didžioji Britanija ir kt.) arba nuo 4-erių metų (Nyderlandai, Šveicarija, Lichtenšteinas ir kt.). Lietuvoje privalomas priešmokyklinis ugdymas nuo 6-erių metų. Ankstyvasis ugdymas itin reikšmingas, kai vaikai gyvena kokybiškam ugdymui nepalankioje namų aplinkoje. Tokiems vaikams reikia padėti ne tik mokytis skaityti, skaičiuoti, pažinti supantį pasaulį, bet ir įgyti socialinių gebėjimų. Kanados mokslininkai nustatė, kad palankiomis sąlygomis augantys vaikai ugdymuisi namų sąlygomis dar iki mokyklos sulaukia nuo 1 000 iki 1 700 valandų, o tie vaikai, kurių socialinė ir ekonominė situacija nepalanki, turi tik 25 valandas iki mokyklos, kurios galėtų būti priskirtos ugdymuisi artimiausioje aplinkoje.Vadinasi, kuo anksčiau vaikas turi galimybę ugdytis, tuo gebėjimų atotrūkis / skirtumas tarp jo ir palankioje aplinkoje augančio vaiko yra mažesnis (Pagal M. Brodeur, E. Dion, ir kt., 2011; L. Lafontaine, 2016). Taip pat suaugusiųjų ir vaikų sąveika skaitymo metu yra teigiamai susijusi su skaitymo rezultatais ir sėkmingu mokymusi pradinėje mokykloje. Todėl svarbu atsižvelgus į rizikas, ypač vaikų iš socialiai nepalankios aplinkos, sudaryti jiems tinkamas mokymosi aplinkas, kurios padėtų įveikti sunkumus (Dion, Bro­deur, Gosselin, Campeau et Fuchs, 2010; Lafontaine, 2016).

 

Ar šešerių metų vaikai pasirengę mokytis pirmoje klasėje (o penkerių – priešmokyklinio ugdymo grupėje) pagal dabartines programas ir sąlygas (mokinių skaičius klasėje, pedagogų pasirengimas, aplinkos pritaikymas ir pan.)? Jei ne, kaip tą planuojama keisti? 

Šiuo metu Lietuvoje ugdymo aplinkos ir turinys parengtas pagal to amžiaus vaikų galimybes, kokio amžiaus jie ir ateina į ugdymo įstaigas, t. y. priešmokyklinio ugdymo – nuo 6-erių metų, o pirmos klasės – nuo 7-erių metų. Apie tokio amžiaus pirmokus buvo mąstoma ir atnaujinant pradinio ugdymo bendrųjų programų turinį 2020 metais. Jeigu būtų susitarta ankstinti mokinių amžių, būtinai reikėtų iš naujo šiuo aspektu peržiūrėti visus dokumentus; parengti ir pritaikyti ugdymo aplinkas tokio amžiaus vaikams, kad jose būtų funkcionalių baldų, nereikėtų sėdėti suoluose ir pan. Išties, aplinkos funkcionalumo klausimais reikėtų pasirūpinti bet kokiu atveju net ir šiuo metu, kai vaikai vis dar sėdi nugaromis susodinti vienas už kito. Taip jau neturėtų būti dabartinėje pradinėje mokykloje.

 

Maždaug 1986 m. vyko mokyklų reforma, kurios metu buvo pereita nuo 11 prie 12 metų ugdymo planuojant, kad į mokyklas vaikai pradės eiti 6 metų, bet sugrįžta prie ugdymo nuo 7 metų. Kodėl buvo grįžta prie senos tvarkos? Ar toks scenarijus nepasikartos? Yra šalių, kurios taip pat bandė įvykdyti reformas ir vėl grįžo prie pradinio ugdymo nuo septynerių metų (Suomija ir Lenkija).

Tiesą sakant, aš ir esu tos Lietuvos mokyklų reformos atstovė, nes priešmokyklinėje grupėje išmokau skaityti (taip buvome mokomi visi) ir iš karto ėjau į antrą klasę, baigiau 12 klasių būdama 18 metų. Tik jau tuo metu ugdymo aplinkos mums buvo pritaikytos pagal amžių, nes skaityti ir rašyti mes mokėmės neformaliose aplinkose, ikimokyklinėje įstaigoje. Kodėl šios idėjos Lietuvoje buvo atsisakyta, labai sunku pasakyti, tačiau daugelyje Europos valstybių ankstyvojo amžiaus svarba ir kokybiško ugdymo sąlyga yra pabrėžiama iki šiol.

 

Lenkija ugdymą paankstino ir ugdymo programas atnaujino 2017 m. atsižvelgdami į vaikų amžiaus tarpsnio ypatumus. Ugdymo programose daug dėmesio skirta integruotoms veikloms, aplinkos pritaikytos ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymui. 2013 m. stažuojantis Krokuvos universitete, kolegos dalijosi įžvalgomis, kad labai susirūpinę berniukų skaitymo gebėjimų prastėjimu ir baiminasi, jog, jeigu nesiims priemonių, dar po 10 ar 15 metų gali būti labai nedaug gerai skaitančių berniukų. Dėl šios priežasties keitė ugdymo turinį ir įvedė gerokai daugiau aktyvaus mokymosi būdų, padedančių išmokti kalbą. Pati dalyvavau veiklose, kai berniukai žaisdami stalo futbolą mokėsi skaičiuoti lenkiškai ir angliškai. Taip pat buvo sugrįžta prie rašymo ranka ir kokybiškų šių veiklų atlikimo. Pavyzdžiui, stendinių plakatų kūrimo, kai tekstas rašomas ranka. Pedagogai pabrėžė, kad neskubama, o veiklas stengiamasi išpildyti iš lėto ir kuo kokybiškiau, kad būtų įsimenama žodžių rašyba.
Dėl Suomijos galiu pasakyti tiek, kad pradinio ugdymo aplinka ir turinys yra ypatingai pritaikyti pagal amžiaus tarpsnio ypatumus. Suomijoje absoliučiai visi vaikai gauna visas ugdymui būtinas priemones. Kalbu apie visas priemones turėdama omenyje tai, kad kiekvienas vaikas ateina tik su tuščia kuprine, o viską, ko reikia mokymuisi, nuo trintuko iki molbertų piešimui, muzikos kūrimo ir įrašų studijų kiekvienas vaikas gauna mokykloje. Visi mokykloje valgo nemokamai tris kartus per dieną.

 

Lankiausi Suomijoje daugelį kartų ir tokias aplinkas mačiau dar 2004 m. Manau, kad, jeigu kaip Suomijoje įrengtume vienodas aplinkas visoje valstybėje ir visose mokyklose, o kiekvienas mokytojas turėtų visas reikiamas priemones, vien tik šiuo aspektu tikrai pagerintume ugdymo praktiką.

Suomijos mokytojai, lankydamiesi Lietuvoje, visuomet sakydavo, kad mūsų šalies mokytojai daro stebuklus. Taip buvo pabrėžiamas mokytojų meistriškumas mokant vaikus Lietuvos ugdymo aplinkų sąlygomis ir lyginant jas su Suomijos. Taip pat norėčiau pabrėžti ir kitą Suomijos švietimo sistemos aspektą. Šioje valstybėje nėra privačių mokyklų, o kiekvienas pilietis siekia pačių geriausių ugdymo sąlygų ir geriausių specialistų, jų pagalbos kiekvienam vaikui. Reikiamas pagalbos mokiniui specialistas parūpinamas ir atokiausiame kaime gyvenančiam vaikui. Šiuos aspektus kolegos iš Suomijos pabrėžia kaip svarbiausius momentus lygių galimybių kiekvienam vaikui sudarymo kontekste.

 

Galbūt žinote, kokius skirtumus tarp atėjusių į pirmą klasę šešerių ir septynerių metų vaikų – kaip jie jaučiasi mokykloje, kaip jiems sekasi mokytis – pastebi mokytojai, praktiką atliekantys studentai? Ar tikrai visi šešiamečiai pasirengę mokytis pirmoje klasėje (akademiškai ir psichologiškai), pedagogai – juos mokyti, o mokyklos – priimti?

Jau minėjau, kad ugdymo turinį Lietuvoje reikėtų pritaikyti atsižvelgiant į amžiaus tarpsnio ypatumus, jeigu būtų nuspręsta vaikų amžių ankstinti. Šiuo metu situacija Lietuvoje yra pakankamai sudėtinga, kai tik tėvai gali nuspręsti, ar vaikui į pirmą klasę eiti 6-erių, ar 7-erių metų. Kodėl sudėtinga? Todėl, kad vieneriais metais jaunesnis vaikas dažniausiai ateina į metais vyresnių vaikų bendruomenę ir turi prisitaikyti mokytis kartu su vyresniais, nors tiek fiziškai, tiek psichologiškai jis yra visais metais jaunesnis. Kiek žinau, tokiems vaikams sekasi labai įvairiai. Vieni greitai prisitaiko ir gerai jaučiasi, o kitiems sekasi sunkiau. Kitokių kontekstų teko matyti mažuose Lietuvos miesteliuose, kuriuose jungtinėse klasėse mokosi skirtingo amžiaus vaikai ir pasitaiko pirmokų, kurie geba gerokai daugiau nei trečiokai ar ketvirtokai. Kalbu apie sudėtingus socialinės rizikos šeimų kontekstus, kai vaikų gebėjimai yra neišugdyti pagal amžiaus tarpsnį. Mokytojas tokiais atvejais net negali mokyti to, ko turėtų būti mokomasi pagal programą, o pirmiausiai skiria dėmesio elementariems higienos įgūdžiams, savireguliacijos ir socialiniams gebėjimas (nors tai turėtų būti išugdyta ikimokykliniame amžiuje) ir pan.

 

Jeigu būtų metais paankstintas ugdymas, aplinka ir priemonės būtų tam pritaikytos ir paruoštos, viskas būtų kitaip ir kokybiškiau. Taip sakau, nes matau labai palankias sąlygas Europos mokyklose, kurias pradeda lankyti 4–5 metų vaikai, o pirma klasė yra nuo 6-erių metų. Tokio amžiaus vaikams erdvės, aplinkos, ugdymo turinys ir priemonės yra pritaikytos, daug laiko būnama lauke. Vaikai jaučiasi gerai, o į pirmą klasę ateina pasirengę. Šiose mokyklose mokosi ir vaikai iš Lietuvos. Vaikams pasitaiko sunkumų tais atvejais, jeigu jie iš Lietuvos atvyksta tiesiai į pirmą klasę, be pasirengimo metų. Panašia patirtimi dalijasi ir pedagogai Lietuvoje. Jeigu vaikai yra lankę priešmokyklinę grupę ir jų gebėjimai buvo ugdomi, pirmoje klasėje jie jaučiasi gerai, greitai prisitaiko ir didelių sunkumų nekyla.

 

Kaip apskritai sekasi pirmokams po priešmokyklinės grupės pereiti prie akademiškesnio mokymosi, sėdėjimo mokyklos suole, pasikeitusios dienotvarkės, veiklų?

Tiesą sakant, ir dabartinėje pradinėje mokykloje siekiama vaikus ugdyti aktyvaus, į vaiko poreikius ir gebėjimus orientuoto ugdymo sąlygomis, kai mokomasi aktyviai tyrinėjant, ieškant, atrandant, eksperimentuojant. Klasikinio, frontalaus mokymosi modelio stengiamasi atsisakyti, siekiama, kad veiklos vyktų aktyviai dalyvaujant, o ne tik pasyviai sėdint suole. Manau, kad Lietuvos pradinė mokykla yra pakankamai šiuolaikiška, nors priemonės ir aplinkos galėtų būti ir labiau pritaikytos. Jeigu bus susitelkta ir kokybiškai pasirengta vaikų mokymosi amžiaus ankstinimui, galėtume tikėtis dar daugiau teigiamų pokyčių ir pradinėse klasėse atnaujinant ugdymui skirtas aplinkas, ugdymo priemones ir pan.

 

Dėkoju už pokalbį.

 

Literatūra

Bentolila, S., Dolado, J. J. & Jimeno, J. F. (2011). Reforming an insider-outsider labor market: the Spanish experience. IZA J Labor Stud 1, 4.

Brodeur, M., Dion, É., Laplante, L., Mercier, J., Desrochers, A. et Bournot-Trites, M. (2011). Prévenir les difficultés d’apprentissage en lecture: mobilisation des connaissances issues de la recherche par l’implantation du modèle à trois niveaux. Vivre le primaire, 23(1), 30–32.

Dion, É., Brodeur, M., Gosselin, C., Campeau, M.-È. et Fuchs, D. (2010). Implementing Research-Based Instruction to Prevent Reading Problems among Low-Income Students: Is Earlier Better? Learning Disabilities Research & Practice, 25(2), 87–96.

European Commission/EACEA/Eurydice. (2019). The Structure of the European Education Systems 2019/20: Schematic Diagrams. Eurydice Facts and Figures. Luxembourg: Publications Office of the European Union, p. 11, 14–33.

Jakavonytė-Staškuvienė, D. (2017). Kalbų didaktikos integravimas kitų dalykų pamokose pradinėse klasėse (Šveicarijos patirtis) = Integration of language didactics in classes of other subject areas in primary school (Swiss experience) // Mokslu grįsto švietimo link: recenzuotų mokslo straipsnių rinkinys. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla., p. 266–309. Prieiga internete: <http://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:24426715/datastreams/MAIN/content>.

Lafontaine, L. (2016). Recherche-action-formationaupréscolaire et au 1er cycle du primaire: pistesméthodologiques. La recherche-action et larecherche-développementauservice de lalittératie. Les Éditions de l’université de Sherbrooke, pp. 41-67. Doi: http://dx.doi.org/10.17118/11143/8809.

Lieury, A.,  De la Haye, F., (2013). Psychologie cognitive de l’éducation. DUNOD (October 9, 2013).

Liu, Q., Dragut, E. C., Mukherjee, A., Meng, W. (2015). FLORIN: a system to support (near) real-time applications on user generated content on daily news. In Proceedings of the 41st International Conference on Very Large Data Bases (VLDB’15), Hawaii, Volume 8 Issue 12, August 2015. 1944–1955.

 

Temą tęsime.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *