Ar mūsų šalies aštuntokai pilietiški?

Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas Tarptautinis pilietinio ugdymo ir pilietiškumo tyrimas (angl. International Civic and Citizenship Education Study, ICCS 2016). Su tyrimo rezultatais supažindino Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (angl. International Association for the Evaluation of Educational Achievement, IEA) generalinės asamblėjos narė dr. Rita Dukynaitė kartu su Nacionalinio egzaminų centro Mokinių pasiekimų tyrimų ir analizės skyriaus vedėju Mindaugu Stundža.

 

IEA atliktas Tarptautinis pilietinio ugdymo ir pilietiškumo 15-mečių tyrimas atskleidė, kad Lietuvos aštuntokai pasižymi tokiu pat pilietiškumo lygiu kaip ir jų bendraamžiai Europoje, o Lietuvos buvimu Europos Sąjungos nare didžiuojasi labiausiai – 93 proc. šalies mokinių. Tyrime dalyvavo 24 šalys. Lietuvoje tyrime dalyvavo 3631 mokinys iš 183 Lietuvos mokyklų.

Lietuvos aštuntokų pilietiškumo rodiklis atitinka Europos vidurkį. Aukštesnius rezultatus šioje srityje demonstruoja merginos. Geresnius pilietiškumo rezultatus parodė didmiesčių mokiniai – jie už mokinius iš kaimiškų vietovių vidutiniškai surinko 36–40 taškų daugiau.

 

Pastebėta, kad išaugo mūsų šalies aštuntokų pasitikėjimas šalies Vyriausybe ir Parlamentu, Europos Sąjungos institucijomis. Statistiškai reikšmingai geriau nei Lietuva pasirodė 10 šalių. Džiugina tai, kad Lietuvos rezultatai nesiskiria nuo Italijos ir Nyderlandų aštuntokų rezultatų.

Šalies Vyriausybe pasitiki daugiau Lietuvos aštuntokų nei vidutiniškai tyrime dalyvavusiose šalyse. Palyginti su ankstesniu tyrimu, išaugo Seimu ir politinėmis partijomis pasitikinčių aštuntokų dalis: Seimu – nuo 34 iki 51 proc., politinėmis partijomis – nuo 33 iki 53 proc.

Pilietiškiausi yra tie aštuntokai, kurių tėvai turi aukštą profesinį statusą ir aukštąjį išsilavinimą, namuose turi sukaupę daugiau knygų. Lietuvos mokiniai statistiškai dažniau su tėvais kalbasi apie svarbius pasaulio įvykius.

 

„Tyrime dalyvavę mokytojai ir mokyklų direktoriai, pasirinkdami svarbiausius pilietiškumo ir pilietinio ugdymo tikslus, iš esmės sutarė, kad prioritetinės kryptys yra mokinių kritinio ir savarankiško mąstymo ugdymas bei aplinką gerbiančio ir tausojančio požiūrio formavimas. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriuos pilietinio ugdymo tikslus, tokius kaip žinių apie socialines, politines ir pilietines institucijas perteikimą bei mokymą apginti savo požiūrį, vienais svarbiausių laikė gana nedidelė dalis mokytojų ir mokyklų direktorių, tad šiems tikslams šalies mokyklose reikėtų skirti daugiau dėmesio“, – teigiama tyrimo ataskaitoje.

 

Daugiau informacijos – www.smm.lt/web/lt/teisesaktai/tyrimai-ir-analizes/tarptautiniai-tyrimai.

 

Mūsų inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.