Ar Lietuvos mokiniai geba spręsti problemas bendradarbiaudami?

Švietimo ir mokslo ministerijoje švietimo bendruomenei pristatyta dar viena Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (angl. Programme for International Student Assessment, PISA 2015) dalis: Lietuvos mokinių gebėjimai problemų sprendimo bendradarbiaujant srityje.

 

„Modernioje informacijos ir žinių paslaugų visuomenėje problemų pobūdis kinta, mažėja apibrėžtų ir įprastų užduočių, todėl nebeužtenka pasikliaunant atmintimi taikyti išmoktus ir pasiteisinusius algoritmus. Šiuolaikinės mokslo ir praktikos problemos implikuoja poreikį bendrauti ir bendradarbiauti su kitais, ieškoti inovatyvių sprendimų pasitelkiant vaizduotę, intuiciją ir išnaudojant intelektinį potencialą taikyti divergentinį ir konvergentinį mąstymo būdus, pasitelkti žodžius ir vaizdus, skaidyti ir jungti sprendinius, įžvelgti analogijas ir ryšius, nustatyti gero sprendimo kriterijus, įtikinti savo sprendinio svarba kitus, vertinti situaciją ir galimybes lanksčiai, kritiškai ir kūrybiškai“, – teigė Rita Dukynaitė, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) PISA valdybos narė.

 

Lietuvos mokiniai, mokydamiesi mokykloje, atlikdami užduotis, ne itin moka bendradarbiauti ar pasikliauti bendraamžių komanda. Lietuva pagal šiuos 2015 m. tirtus mokinių gebėjimus atsiduria 31–36 pozicijoje iš 51 šalies, šie rezultatai yra žemesni už EBPO šalių vidurkį.

Lietuvoje, vertinant šią sritį, nėra esminio skirtumo tarp gerai ar prastai besimokančiųjų: penkiolikmečių gebėjimas bendradarbiauti ir kartu su bendraamžiais įveikti problemas nėra išlavėjęs. Šis tyrimas, kaip ir kiti tarptautiniai tyrimai, patvirtina, kad Lietuvoje yra atotrūkis tarp miesto ir kaimo mokyklų pastarųjų nenaudai. Skirtumas itin didelis – 65 taškai.

 

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, aukštesnius gebėjimus spręsti problemas bendradarbiaujant parodė merginos.

Mokiniai, kurie labai dažnai naudojasi kompiuteriais ar išmaniaisiais telefonais, demonstruoja žemesnius šios srities gebėjimus. Akivaizdu, kad informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas mokyklose turi būti saikingas ir tikslingas.

Daugelyje šalių teigiamą poveikį mokinių rezultatams daro ankstyvasis ugdymas.

Su ataskaita galima susipažinti –www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/1371_de91e6f76cbdeae881174366edf1b633.pdf.

 

Mūsų inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.